Tinkamai parinktos padangos - vienas svarbiausių faktorių, užtikrinančių automobilio stabilumą, komfortą ir saugumą kelyje. Nors daugelis vairuotojų žieminėms padangoms skiria ypatingą dėmesį, vasarinės padangos taip pat yra labai svarbios, nes jos pritaikytos šiltam orui ir optimizuotos efektyviam sukibimui su sausu bei šlapiu asfaltu.
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, žieminės padangos yra privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Kai lauko temperatūra nuolat nukrenta žemiau +7 °C, vasarinės padangos pradeda kietėti, praranda elastingumą ir tampa pavojingai slidžios - net jei sniego dar nėra. Vasarinės padangos skirtos naudoti šiltuoju metų laiku, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei +7 °C. Jos yra pagamintos iš kietesnio gumos mišinio, kuris užtikrina puikų sukibimą su keliu esant tiek sausoms, tiek drėgnoms sąlygoms.
Lietuvoje žiemines automobilio padangas pasikeisti vasarinėmis galima nuo balandžio 1 dienos. Tačiau dėl dažnai besikeičiančių orų mes patariame neskubėti keisti žiemines padangas. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Nuo balandžio 1 dienos Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. O nuo balandžio 10 dienos bus draudžiama važiuoti žieminėmis dygliuotomis padangomis.
Jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį, dar galime sutikti ir sniego ir ledo. Nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 10 d. leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis.
Padangų amžius ir jo svarba
Padangų gamintojai ant padangų nurodo tik jų pagaminimo datą, bet ne jų galiojimo laiką. Kai kurie ekspertai paragino jau dviejų metų senumo padangas vadinti senomis, praradusiomis savo savybes. Tačiau dauguma ekspertų teigia, jog būtina pakeisti 5-ių metų senumo padangas. Bet jeigu padangas saugojate tinkamai, netgi 10-ies metų senumo padangos nebus vadinamos per senomis. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus.
Norint sužinoti padangos amžių visų pirma ant jos šono reikia rasti užrašą DOT (Department of Transportation) kartu su raidžių ir skaičių kombinacijomis. Ovalo formos rutulyje esantys 4 skaičiai nurodo padangos pagaminimo datą. Pirmieji du skaičiai nurodo pagaminimo savaitę, paskutiniai du - pagaminimo metus. Pavyzdžiui, skaičių derinys 2213 nurodo jog padanga buvo pagaminta 2013 metais, 22-ą savaitę.
Senos padangos yra pavojingos, net jeigu protektoriaus likutis vis dar tinkamas. Gamintojai rekomenduoja keisti padangas, jeigu jos yra pagamintos prieš daugiau nei penkis metus. Laikui bėgant gumos mišinys sukietėja ir nebėra toks elastingas, tvirtas.
Padangų priežiūra ir eksploatacija
Norint prailginti savo padangų tarnavimo laiką, būtina jas teisingai prižiūrėti. Bet kuris vairuotojas vos per kelias minutes gali nustatyti savo padangų amžių. Visos padangos yra sužymėtos kodais, kurie nurodo kelintais metais ir kelintą metų savaitę padanga yra pagaminta.
1. Protektoriaus gylis: Žieminių padangų minimalus leistinas automobilio padangos protektoriaus gylis yra 3 mm. Minimalus leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm. Naujų padangų protektoriaus gylis siekia apie 8-9 mm. Su tokiu protektoriumi padangos užtikrina geriausią sukibimą su įvairiomis kelio dangomis ir puikias vandens sklaidymo savybes. Kuo likutis mažesnis, tuo šios savybės darosi prastesnės. Patogiausias būdas pamatuoti protektoriaus likutį yra pasitelkus tam skirtą įrankį arba slankmatį. Tiesiog įstatykite jį į griovelį ir pamatuokite, koks atstumas tarp apatinės ir viršutinės protektoriaus dalies. Pamatuoti galite ir naudodami monetą - jeigu ją įstačius į griovelį nesimato žvaigždutės ant monetos krašto, tai padanga tinkama naudojimui (žieminėms padangoms naudokite dviejų, o vasarinėms vieno euro monetas). Protektoriaus gylį būtinai pamatuokite keliose vietose, nes dėl blogo ratų suvedimo arba netvarkingos važiuoklės tam tikros zonos dėvisi greičiau. Jeigu matomos protektoriaus nusidėvėjimo indikatorių juostelės, vadinasi, padangas būtina keisti.
2. Slėgis padangose: Netinkamo slėgio padangos ne tik gali turėti poveikį stabdymui ir degalų naudojimo efektyvumui, tačiau ir padidinti eismo įvykio galimybę. Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje).
3. Padangų laikymas: Padangas laikykite vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje - pavyzdžiui, rūsyje. Jei sąlygų nėra - tinka ir balkonas. Padangų su diskais negalima laikyti vertikalioje padėtyje, jas reikėtų guldyti horizontaliai ant padėklo. Tik tada, kai diskai iš padangų yra išimti, jas galima laikyti vertikalioje padėtyje. Kartą per mėnesį rekomenduojame pakeisti padangų stovėjimo poziciją ar jas šiek tiek pasukti. Ne sezono metu padangos turėtų būti laikomos vėsioje, tamsioje vietoje. Padangų negalima laikyti lauke ar balkone, nes tiesioginiai saulės spinduliai veikia gumą - ši sensta ir kietėja, praranda svarbias savybes.
4. Ratų balansavimas: Po kiekvieno padangų keitimo ar montavimo rekomenduojama atlikti ratų balansavimą - tai sumažina vibracijas, padeda išlaikyti tolygų padangų dėvėjimąsi ir pagerina važiavimo komfortą. Jeigu vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti.
5. Padangų keitimas: Kadangi priekinės automobilio padangos susilaukia žymiai didesnės apkrovos nei galinės, rekomenduojama kas 8-10 tūkst. kilometrų jas sukeisti vietomis. Jeigu važiuojate naujomis padangomis jaučiate vibraciją ar išgirstate naujų, anksčiau negirdėtų garsų, turėtumėte nedelsiant sustoti bei apžiūrėti ratų varžtus.
6. Ratų tvirtinimas: Įjunkite pirmą pavarą ir rankinį stabdį. Ratui pakeisti geriausia, kai automobilis stovi ant lygaus ir tvirto pagrindo. Šiek tiek pakėlę automobilį, specialiu raktu atlaisvinkite varžtus, bet neišsukite jų visai. Pritvirtinę ratą vienu varžtu, įsukite ir kitus. Nuleidus automobilį galutinai užveržkite varžtus. Atminkite - vienas ar du trakštelėjimai reiškia, jog varžtas prisuktas tinkama jėga.
7. Padangų tipai: Vasarinės padangos skiriasi nuo žieminių protektoriaus forma ir gyliu. Žieminės padangos turi gilesnius griovelius vandeniui, sniegui ir tirpstančiam sniegui šalinti. Vasarinių padangų protektoriaus raštas yra vienas iš svarbiausių padangos elementų, kuris lemia jos eksploatacines savybes. Simetrinis protektorius - dažniausiai yra biudžetinėse padangose. Asimetrinis protektorius - užtikrina gerą sukibimą tiek su sausu, tiek su šlapiu asfaltu.
Kiekvienas automobilis turi gamintojo rekomenduojamus padangų dydžius, kurie užtikrina optimalų sukibimą su kelio danga ir ekonomišką degalų sąnaudų balansą. Daugelis vairuotojų svarsto, ar verta rinktis universalias padangas, kurios yra tinkamos naudoti tiek vasarą, tiek žiemą. Universalios padangos gali būti praktiškas sprendimas tiems, kurie važiuoja mažai arba dažniausiai mieste. Tačiau jos nėra tokios efektyvios kaip vasarinės padangos, nes nėra pritaikytos tik šiltam sezonui. Verta žinoti, kad kiekviena padanga turi savo degalų efektyvumo klasę, kuri nurodoma nuo A iki G raidės. Triukšmo lygis taip pat yra svarbus - jis matuojamas decibelais (dB) ir nurodo, kiek triukšmo skleidžia padanga, riedėdama kelio danga.
M+S - žymimos padidinto pravažumo padangos (Mud+Snow). Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nes teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiema neatsižvelgiant į sezoniškumą. Tačiau ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. Juo žymimos dauguma žieminių padangų net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Universalios padangos kuriomis galima važiuoti visus metus ne visuomet turi šį žymėjimą. “M+S” žymėjimą turi visos žieminės padangos! Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake).
Netinkamai parinktos arba susidėvėjusios vasarinės padangos, kaip ir žieminės padangos, gali lemti ilgesnį stabdymo kelią, prastesnį sukibimą su kelio danga ir didesnes degalų sąnaudas.
Kada verta keisti padangas?
Atėjus pavasariui, kai oro temperatūra nuolat laikosi aukščiau +7 °C, laikas keisti žiemines padangas į vasarines. Važinėjant su žieminėmis padangomis vasarą, jos dėvisi žymiai greičiau, padidėja degalų sąnaudos, pablogėja automobilio valdymas ir pailgėja stabdymo kelias. Vasarinių padangų naudojimas žiemą yra draudžiamas. Kai lauko temperatūra nuolat nukrenta žemiau +7 °C, vasarinės padangos pradeda kietėti, praranda elastingumą ir tampa pavojingai slidžios.
Jeigu ieškote kokybiškų vasarinių, universalių ar žieminių padangų, kviečiame apsilankyti Ermitazas.lt internetinėje parduotuvėje. Apsipirkimas Ermitazas.lt - greitas ir patogus!
Jei svarstote, kokias žiemines padangas pasirinkti, ar tiesiog norite patikimai jas pasikeisti - mūsų specialistai pasiruošę padėti. Apsilankykite padangų montavimo centre - čia atliekame visus darbus nuo montavimo ir balansavimo iki sezoninio keitimo.
Geriausias ratų montavimo dirbtuves savo apylinkėse vos per kelias akimirkas rasite svetainėje Motointegrator.com.
Sezoninis padangų keitimas | AUTODOC patarimai
Kada galima sulaukti nelaimės?
Važinėti pasenusiomis automobilio padangomis yra ypač pavojinga. Padangoms senstant jų kraštai trūkinėja ir kietėja. Tokios padangos gali subliukšti, arba gali netgi sprogti. Taip pat jei padanga sena, o jos protektorius nudilęs, ženkliai padidėja automobilio stabdymo kelias, iškyla grėsmė netekti sukibimo su važiuojamaja dalimi (ypač esant šlapiai kelio dangai) ir automobilis gali tapti visiškai nevaldomas.
Kai lauko temperatūra nuolat nukrenta žemiau +7 °C, vasarinės padangos pradeda kietėti, praranda elastingumą ir tampa pavojingai slidžios - net jei sniego dar nėra. Žieminės padangos sukurtos tam, kad užtikrintų saugų vairavimą esant minusinei temperatūrai, sniegui ir plikledžiui. Kai žiema švelni, dažnai lyja, o temperatūra svyruoja apie nulį. Kai naktį temperatūra nukrinta iki - 1 °C, keliuose susidaro plikledis - didžiausias vairuotojų priešas žiemą.
Dėl netinkamo padangų naudojimo, ypač laikotarpiu, kai žieminės padangos keičiamos į vasarines. Keitimui yra nustatyti terminai, tačiau vairuotojai neretai laukia paskutinės minutės, kol oro sąlygos pagerės. Toks delsimas gali būti pavojingas. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nelaimės įvyksta, yra netinkamas padangų pasirinkimas, atsižvelgiant į oro sąlygas. Kai temperatūra pakyla ir sniegas nutirpsta, tačiau vairuotojai dar turi žiemines padangas, automobilis praranda sukibimą su keliu. Tai ypač aktualu Lietuvoje pavasarį, kai orai greitai keičiasi. Taip pat netinkamai laikomos padangos, pavyzdžiui, sandėlyje, gali susidaryti deformacijos, kurios sumažina padangų efektyvumą ir padidina avarijų riziką.
Kitas žieminių padangų priešininkų pateikiamas argumentas - švelnios žiemos. Iš tikrųjų pastaruoju metu sąlygos yra daug lengvesnės, nei buvo prieš keliolika metų. Bet ar dėl to žiema vairuotojams mažiau pavojinga? Ne.
Kasko ne visur yra vienodas. Norint prailginti savo padangų tarnavimo laiką, būtina jas teisingai prižiūrėti. Keliams virtus vaizdinga, tačiau pavojinga čiuožykla, vairavimas tampa kantrybės, meistriškumo ir atsargumo išbandymu. Sniegas, ledas ir sumažėjęs matomumas gali paversti kelius klastingais takais, kur už kiekvieno kampo slypi pavojus. Kad šiomis sąlygomis vairuotumėte saugiai, reikia šiek tiek pakeisti savo įpročius kelyje.
Su žieminėmis padangomis važiuojant šiltu asfaltu, jos dėvisi daug greičiau, padidėja degalų sąnaudos, pablogėja automobilio valdymas ir pailgėja stabdymo kelias. Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
Populiariausios daromos klaidos
Automobilių vairuotojai, keičiantys padangas, dažnai susiduria su įvairiomis klaidomis, kurios gali turėti įtakos ne tik saugumui, bet ir padangų ilgaamžiškumui. Viena iš dažniausių klaidų yra netinkamo padangų tipo pasirinkimas. Lietuvoje, kada žieminės padangos keičiamos į vasarines, būtina atkreipti dėmesį į padangų sezoninį pritaikymą. Vasarinių padangų naudojimas žiemą gali sukelti didesnį stabdymo kelią ir sumažinti automobilio stabilumą.
Dar viena dažna klaida yra netinkamas padangų slėgio nustatymas. Padangų slėgis turi būti tiksliai atitinkamas gamintojo nurodytam lygiui, nes per mažas arba per didelis slėgis gali paveikti automobilio valdymą ir padangų dėvėjimąsi. Reguliarus slėgio tikrinimas gali padėti išvengti šių problemų ir užtikrinti, kad kada žieminės padangos keičiamos į vasarines lietuvoje, jos veiktų optimaliomis sąlygomis.
Vairuotojai taip pat dažnai nepastebi padangų profilaktinio patikrinimo. Visada privalu tikrinti padangų wareldą, kad būtų užtikrintas optimalus sukibimas su keliu. Guycias taip pat gali sukelti padangų pažeidimus ir stiprius vibracijų pojūčius, kas gali nulemti netikėtus incidentus kelyje. Vienas iš būdų, kaip šių klaidų išvengti, yra reguliariai konsultuotis su specialistais, kad padangos būtų tinkamai paruoštos sezoniniam keitimui, o tai padeda užtikrinti maksimalų saugumą keliaujant.
Daugelis seniau pagamintų padangų parduotuvėse yra pigesnės. Tokios padangos laukia pirkėjo parduotuvėje keletą metų. Tikrai galima pirkti dvejų arba net penkerių metų (skaičiuojant nuo pagaminimo datos) senumo padangas, jei jos daug pigesnės nei ką tik pagamintos.
Niekada neverta pirkti naudotų padangų iš laužynų ir restauruotų.
Teisiniai reikalavimai ir baudos
Lietuvoje kelio eismo taisyklės (KET) numato griežtus reikalavimus dėl naudojamų padangų, ypatingai per keitimo sezoną. Pagal šiuos reikalavimus, vairuotojai privalo turėti žiemines padangas, jeigu oro temperatūra nukrenta žemiau 7 laipsnių Celsijaus. Žieminės padangos turi būti naudojamos nuo lapkričio 10 dienos iki balandžio 1 dienos. Nors šie terminai gali skirtis, ir vairuotojai privalo stebėti orų prognozes, kad būtų užtikrinta, jog žieminės padangos keičiamos į vasarines laiku, o apleidus taisykles, gali būti taikomos baudos.
Įstatymai nustato ir reikalavimų vasarinių padangų atžvilgiu. Vasarinės padangos privalo turėti pakankamą protektoriaus gylį (ne mažiau nei 1,6 mm). Tai būtina, nes tinkamas protektoriaus gylis užtikrina gerą sukibimą su keliu, ypač esant lietui ar kitoms blogoms oro sąlygoms. Kiekvienas vairuotojas turi atkreipti dėmesį ne tik į padangų keitimo laiką, bet ir į jų techninę būklę. Apsilankymas pas specialistus, atliekančius padangų patikrą, gali padėti užtikrinti, kad visos padangos atitinka saugumo reikalavimus.
Baudos už netinkamą padangų naudojimą gali siekti nuo 25 iki 100 eurų. Taigi, važiuojant su žieminėmis padangomis po gegužės 10 dienos, kai jos privalo būti keičiamos į vasarines, vairuotojams gresia ne tik piniginės nuobaudos, bet ir galimi techniniai patikrinimai. Be to, vairuotojai gali sulaukti ir papildomų pasekmių, tokių kaip padidėjusi avarijų rizika, ypač esant nepalankiems oro ir kelio sąlygoms. Taip pat svarbu pabrėžti, kad jei transporto priemonė su žieminėmis padangomis dalyvauja eisme ir yra sustabdyta policijos, tai gali atverti kelią ne tik baudos skyrimui, bet ir papildomam transporto priemonės patikrinimui.
