Savitarpio pagalbos grupės yra viena iš efektyvių pagalbos formų, skirta asmenims, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime, tarpasmeniniuose santykiuose, patiriantiems nesėkmes darbe, ar išgyvenantiems sunkias emocijas: liūdesį, vienišumo jausmą, baimę, krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus (ligas, netektis, skyrybas ir kt.). Taip pat jos teikia paramą ir šių asmenų šeimoms.
VŠĮ "Pal. J." paslaugų organizavimas ir teikimas skirtas asmenims, susiduriantiems su iššūkiais, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje. Tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias asmenines ar su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo.
Šios paslaugos skirtos asmenims, kurias vienija panaši išgyvenimo patirtis, kylantys sunkumai. Savitarpio pagalbos grupių metu analizuojami konkretūs atvejai, dalyvių iškelti klausimai. Juos nagrinėdami dalyviai stengiasi kartu ieškoti atsakymų, dalintis patirtimi, palaikyti vienas kitą. Šių grupių privalumas yra tas, kad visi nariai turi panašios patirties, gali ja pasidalinti, pastiprinti vienas kitą, rasti naujų požiūrio aspektų, sprendimo būdų.
Istorinė savitarpio pagalbos grupių raida
Seniausios žinomos savitarpio pagalbos grupių ištakos siekia XVIII a. pabaigos Prancūziją, kai Paryžiaus Bicêtre ligoninės vadovas Žanas Baptistas Pusinas nusprendė įtraukti buvusius pacientus į gydymo procesą, vėliau įdarbindamas juos savo vadovaujamoje įstaigoje. Šios ligoninės vyriausiasis gydytojas Filipas Pinelis gyrė šiuos darbuotojus, pavadindamas juos „švelniais, atvirais ir humaniškais“, linkusiais į geranoriškumą ir atjautą. Šios praktikos taikymo pradžia laikoma itin svarbiu ir reikšmingu pokyčiu tuometinėje psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, tačiau tam, kad ji pasklistų plačiai ir įgautų savo dabartinę formą, prireikė dar beveik dviejų šimtų metų.
Šiuolaikinis grupių veiklos pritaikymas siekia 7-ąjį dešimtmetį. Platesnį žinomumą savitarpio pagalbos idėja įgavo 1965 metais JAV, kai Robertas Carkhoffas ir Charlesas Truaksas nusprendė pritaikyti tuo metu „netradiciniais“ įvardijamus metodus, kurių metu apmokyti „paprasti“ konsultantai, turintys specialių įgūdžių, pademonstravo reikšmingus rezultatus, padedant su psichikos sveikatos sunkumais susiduriantiems asmenims. Bendruomenių psichikos sveikatos specialistai buvo vieni iš pirmųjų, kurie pradėjo skatinti savitarpio pagalbos integravimą į pirminės priežiūros sistemas. 1967 metais JAV psichologas Emory Cowen pasiūlė bendruomenės psichikos sveikatos priežiūros modelį, kuriame buvo numatyta įtraukti asmenis, kurie turi panašią patirtį, į bendruomenės iniciatyvų kūrimą, įgyvendinimą ir vertinimą. Pastaraisiais dešimtmečiais savitarpio pagalbos principai pamažu buvo pritaikyti įvairiose srityse - nuo lėtinių ligų valdymo iki pagalbos įvairias priklausomybes išgyvenantiems asmenims. Šiandien, tapusi neatsiejama sveikatos priežiūros dalimi, savitarpio pagalba įrodo savo efektyvumą tiek psichikos sveikatos, tiek kitų medicinos sričių kontekste.
Savitarpio pagalbos grupių funkcijos ir nauda
Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Lalita Hacker pasakoja, kad šiandien savitarpio pagalbos grupės atlieka gana platų funkcijų spektrą. „Savitarpio pagalbos grupės yra skirtos padėti gerinti psichikos sveikatą ir suteikti palaikymą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais. Žmonės pradeda lankyti savitarpio pagalbos grupes dėl įvairių priežasčių - išgyvendami emocinius ar kitokius sunkumus, norėdami stiprinti savo psichologinę gerovę ir panašiai“, - nurodo specialistė. „Grupiniai užsiėmimai gali būti organizuojami skirtingoms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui: vyrams, moterims, paaugliams, ar asmenims, kurių artimieji nusižudė arba mėgino žudytis.“
Savitarpio pagalbos grupės padeda suprasti ir įvertinti, kokios nuostatos formuojasi apie save ir pasaulį. Keisdami mąstymo ir elgesio modelius, dalyviai gali pradėti žvelgti į pasaulį ir save kitaip, o tai turi tiesioginį poveikį jų emocinei gerovei. Tai, kad grupės yra pagrįstos savitarpio pagalba, leidžia sukurti pasitikėjimo atmosferą, kurioje kiekvienas gali išreikšti savo jausmus ir problemas be baimės būti smerkiamais, vertinamais ar atmestais. Tokios grupės padeda atkurti pasitikėjimą savimi ir kitais, kas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti savižudybės riziką.
Grupėje kiekviena moteris, dalindamasi asmenine patirtimi, istorijomis, stengiasi prisidėti prie bendro tikslo ir įsijausti į viena kitos sunkumus. Savitarpio pagalbos grupėje suteikiama emocinė parama, pasidalinama informacija, kuri susijusi su turimais sunkumais, aptariama, kaip spręsti esamą problemą, kaip įtraukti kitus į problemos sprendimą: skirtingas įstaigas, visuomenės grupes ir pan. Užsiėmimų metu moterys diskutuoja aktualiomis temomis, ieško atsakymų į iškilusius klausimus, semiasi jėgų keisti gyvenimą. Grupėje moterys turi galimybę susipažinti, rasti naujų draugių ir užmegzti ryšius.
Savitarpio pagalbos grupės susitikimai vyko 2 kartus per mėnesį, susitikimų trukmė - 2 valandos. Buvo organizuotas susitikimas su teisininku aptariant teisinius aspektus nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje. Siekiant ištirti tolesnės pagalbos poreikį ir gautos pagalbos kokybę buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurioje savitarpio pagalbos grupės dalyvės išreiškė savo nuomonę. Moterys labai gerai įvertino grupės veiklą, pabrėždamos galimybę bendrauti, dalyvavimą diskusijose dalijantis patirtimi, atskleidžiant būdus, padėjusius įveikti sunkumus.
Pagalba savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims ir jų artimiesiems
Savitarpio pagalbos grupės šiandien yra tapusios ir itin vertingu savižudybių prevencijos įrankiu, kadangi jos gali padėti tiek rizikos grupėje esantiems asmenims, išgyvenantiems sudėtingą gyvenimo laikotarpį, tiek žmonėms, patyrusiems savižudybės krizę ar jų artimiesiems. Šiose grupėse dalyvaujantys asmenys tarpusavyje dalijasi savo patirtimi, analizuoja konkrečius atvejus, savo ar kitų dalyvių iškeltus klausimus ir kartu ieško atsakymų, padeda atrasti ar įvardinti konkrečius sprendimus.
Savitarpio pagalbos grupės yra svarbus įrankis savižudybių prevencijai, nes jos suteikia saugią erdvę, kurioje žmonės gali dalytis savo išgyvenimais ir jausmais. Tokiose grupėse dalyvaujantys asmenys patiria, kad nėra vieni su savo problemomis, ir gali rasti paramą iš kitų, kurie turi panašių patirčių. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą - vieną iš savižudybių rizikos veiksnių. Kai asmuo mato, kad kiti žmonės susiduria su panašiais sunkumais ir randa būdų, kaip su jais susidoroti, tai stiprina viltį ir padeda įveikti kritines emocines būsenas. Be to, grupėse išmokstama ne tik kalbėti apie savo jausmus, bet ir suprasti savo reakcijas, elgesį, o tai leidžia įgyti įgūdžių, kaip reguliuoti savo emocijas ir veiksmus kasdieniniame gyvenime. Tai ypač svarbu, kai asmuo patiria psichologinę krizę ar galvoja apie savižudybę.
Savitarpio pagalbos grupės taip pat gali padėti sumažinti dėl savižudybės išgyvenamus unikalius gedėjimo sunkumus. Kadangi nusižudžiusiųjų artimieji dažniau gali patirti atstūmimo, nevilties, buvimo nesuprastu jausmus. Šios grupės suteikia vietą, kur artimieji gali pasidalinti savo išgyvenimais ir gauti reikalingą paramą. Nors šie žmonės dažnai jaučiasi sukrėsti ir bejėgiai, savitarpio pagalba suteikia jiems jėgų ir vilties, kad jie gali tęsti savo gyvenimą ir rasti būdų, kaip įveikti šį sunkų etapą. Atsivėrimas grupėje, kur kiti nariai turi panašių patirčių, padeda palengvinti skausmą ir stiprinti emocinį atsparumą.
„Pavyzdžiui, jei neseniai sužinojote, kad artimajam diagnozuota depresija ir išgyvenate dėl jo savijautos, savitarpio pagalbos grupė gali padėti Jums įveikti kylančius sunkumus“, - pasakoja L. Hacker. „Tokios grupės tampa saugia vieta, kur galite pasidalinti savo jausmais ir sumažinti kaltės ar bejėgiškumo jausmą, kuris neretai kyla rūpinantis kitais. Pavyzdžiui, Kauno visuomenės sveikatos biuras organizuoja savitarpio pagalbos grupę, skirtą, psichologinių sunkumų turinčių asmenų artimiesiems. Ši artimųjų palaikymo grupė yra saugi aplinka pasidalinti savo jausmais bei išgyvenimais. Tai galimybė patirti priėmimą ir palaikymą iš kitų grupės narių, suvokti savo atsakomybės ribas - tai yra, kuo galite ir kuo negalite padėti savo artimąjam - bei sumažinti kaltės jausmą.“
Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?
Šiuo metu įvairios savitarpio pagalbos grupės veikia ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, suteikdamos galimybę pagalbą gauti platesniam žmonių ratui. Specialistai pabrėžia, kad grupės padeda dalyviams dalintis patirtimi ir teikia psichologinę paramą tiek tiems, kurie susiduria su sunkumais po artimo žmogaus netekties, tiek išgyvenantiems asmenines, šeimynines krizes.
Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija teikia bendruomeninius šeimos namus, kur siūloma psichologinė ir socialinė pagalba šeimai. Pagalbos šeimos padalinys teikia atvejo vadybos ir darbo su šeimomis skyrių veiklą. Pagalbos moterims padalinys teikia psichosocialinės pagalbos paslaugas.
Klaipėdos Šv. Kazimiero gailestingumo centras siūlo savižudybių prevenciją, socialinę, psichologinę, švietimo pagalbą.
Nuo 2024 m. spalio mėn. veiklą pradėjo SKPC moterų savitarpio pagalbos grupė „Aš ne vieniša: kartu mes galime daugiau“, moderuojama 2-jų SKPC konsultančių. Grupės veikloje dalyvavo 12 moterų, buvo organizuota vaikų priežiūra.
Šiuo metu Lietuvoje veikia ir internetinė platforma PagalbaSau.lt, kuri teikia informaciją apie psichikos sveikatą ir savitarpio pagalbos galimybes. Joje pateikiama medžiaga padeda suprasti įvairias psichologines problemas, tarp jų ir savižudybių prevencijos klausimus. Be to, platforma siūlo testus savijautos įsivertinimui ir nukreipia pagalbos į specialistus.
Taip pat vykdoma Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva „Tu esi“, kuri skirta savižudybių prevencijai ir psichikos sveikatos stiprinimui. Ji siekia dar efektyviau užtikrinti aiškios ir suprantamos informacijos psichologinę krizę išgyvenantiems žmonėms prieinamumą bei padeda jiems rasti reikalingą pagalbą.
Psichologinių krizių pagalbos centras: telefonu 1815 nemokamai gali skambinti asmenys, savo aplinkoje susiduriantys su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, bei asmenys, patys patiriantys savižudybės grėsmę. Psichologinių krizių pagalbos centro psichologai konsultuoja ir informuoja skambinančiuosius savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus suteikia ir skubią pirmąją psichologinę pagalbą.
Krizių įveikimo centras (Antakalnio g. 4, Vilnius):
- Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į centrą.
- Pokalbiai internetu (angl. chat) kasdien nuo 18 iki 24 val.
- Rašyti el. paštu: [email protected]
- Rašyti el. paštu: [email protected]
- Atvykus į centrą (Antakalnio g. 4, Vilnius) arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai (šeštadieniais 12-16 val.).
Visa papildoma informacija - puslapyje www.krizesiveikimas.lt.
tags: #peer #suport #lietuviskai