Saugus greitis yra vienas iš svarbiausių dalykų, kai kalbama apie saugų eismą. Nors tam tikrais atvejais važiavimo greitis viršijant greičio apribojimus gali pasirodyti nekenksmingas, tačiau toks elgesys gali turėti ir dažniausiai turi sunkias pasekmes. Ekspertai pabrėžia, kad saugaus greičio nepasirinkimas yra pagrindinė kelių eismo įvykių, galinčių pasibaigti mirtimi, priežastis.
VĮ „Regitra“ duomenimis, asmenų, turinčių galiojančius vairuotojo pažymėjimus, skaičius šių metų pradžioje siekė 1 514 372. Nesuklysime sakydami, kad didžioji dauguma šia privilegija naudojasi kasdien ir drąsiai sėda prie automobilio vairo. Kiekvienas iš daugiau, nei pusantro milijono turi visiškai skirtingus vairavimo įpročius, tačiau vienas tokių - skubant bent šiek tiek spustelėti greičio pedalą, „apjungia“ beveik visus vairuotojus.
Didelis greitis reiškia, kad vairuotojo reakcijos laikas yra ilgesnis. Konkrečiau - vairuotojas turi mažiau laiko reaguoti į netikėtus įvykius, tokius, kaip netikėtai į gatvę išbėgęs vaikas ar staigiai stabdantis priekyje važiuojantis automobilio vairuotojas, kuriam užmiesčio kelyje prieš mašiną staiga iššoko gyvūnas. Taigi, reakcijos laiko trūkumas ženkliai padidina eismo įvykio neišvengiamumo riziką.
Kitas svarbus aspektas - didelis greitis padidina stabdymo kelią. Pavyzdžiui, jeigu važiuojant 60 km/val. greičiu automobiliui sustoti prireiks 40-ties metrų, tai važiuojant 120 km/val., visiškai sustoti prireiks jau 160-ties metrų. Skaičiavimai rodo, kad saugaus greičio nepasirinkimas ženkliai padidina eismo įvykio tikimybę ir taip yra tik dėl to, kad net esant greitai vairuotojo reakcijai, veikiant kinetinei energijai, automobilis važiuos smarkiau ir jam visiškai sustoti prireiks daugiau laiko.
Jei greitis nuo 50 km/val. padidinamas dvigubai, sukaupta kinetinė energija padidės keturis kartus, o tai reiškia, kad smūgis į kliūtį bus keturis kartus stipresnis.
Kaip pažymi Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertai, smūgių padarinius galima sumažinti tinkamai organizuojant eismą, tačiau ką gali padaryti patys vairuotojai, tai sumažinti važiavimo greitį.
Kaip užsitikrinti saugią kelionę?
Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, vairuotojams pirmiausia rekomenduojama laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio ar kitos transporto priemonės. Saugiu atstumu yra vadinamas toks atstumas, kuris skiria automobilį nuo esančio priekyje. Optimaliai, tai yra maždaug dvi sekundės kelio arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais. Pavyzdžiui, jeigu automobilio greitis 70 km/val., tai atstumas tarp pastarojo ir esančio priekyje turėtų būti bent 35 metrai.
Kita svarbi taisyklė - pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas privalo atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir (ar) krovinį, įvertinti meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sumažinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
„Vairuotojui svarbu: būti dėmesingam, atidžiam ir neskubėti. Taip pat susikoncentruoti tik į tai, ką tuo metu daro - į vairavimą. Stebėti eismo aplinką, matyti, kas vyksta aplinkui, neužsiimti pašaliniais darbais, tarkime, nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, nedalyvauti per daug intensyviuose pokalbiuose su keleiviais. Vairuotojas turėtų prognozuoti, numatyti ne tik savo veiksmus, bet ir kitų eisme dalyvaujančiųjų elgesį“, - aiškina LKPT viršininkas Vytautas Grašys.
Svarbiausia - saugus greitis
Leistinas maksimalus greitis yra KET reglamentuotas greitis. Jis taikomas visiems ir visada. Saugų greitį, kuris yra mažesnis už maksimalų leistiną arba lygus jam, apibrėžia vairuotojo įgūdžiai, automobilio techninė būklė ir eismo sąlygos. Esant lietui, slidžiai kelio dangai ar labai intensyviam eismui saugus greitis turėtų būti gerokai mažesnis nei leistinas.
LTSA Priežiūros departamento Tyrėjų komandos specialistai teigia, kad dažniausiai leistiną greitį vairuotojai viršija tuomet, kai nori kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą. Tačiau svarbiau yra ne kuo greičiau nuvažiuoti, o pasirinkti aukštą vidutinį kelionės greitį.
„Norint pasiekti aukštą vidutinį greitį, nebūtina viršyti leistino ar saugaus greičio. Jei matote, kad dega raudonas šviesoforo signalas, atleiskite akceleratorių iš anksto ir galbūt žalias signalas įsijungs dar visiškai nesustojus. Taip ne tik sumažinsite degalų sąnaudas, bet ir kelionės tikslą pasieksite greičiau nei tas vairuotojas, kuris viršijo greitį, o vėliau turėjo staigiai stabdyti prie šviesoforo“, - pažymima LTSA internetiniame puslapyje.
Saugiai kelionei padės tikslus jos planas
Specialistai ragina nepamiršti įvertinti ir transporto priemonės techninę būklę bei galimas spūstis: Jei laukia kelionė mieste, reikia įsivertinti susidarančius kamščius. Kartais pravartu išvykti kiek anksčiau prieš masinį žmonių judėjimą į darbą ar iš jo.
Lygiai taip pat reikia planuoti kelionę atgal. Jeigu jau atsitiko taip, kad matote, jog vėluosite, nerizikuokite savo ir kitų gyvybėmis, susitaikykite, kad laiku atvykti nespėsite.
KET 127. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Skirtumus žino ne visi
Maksimalus leistinas greitis - kelių eismo taisyklių sąvoka, šis greitis apskaičiuotas važiuoti esant geroms eismo sąlygoms: kuomet kelio danga sausa, matomumas puikus, o automobilis techniškai tvarkingas. Saugus - toks greitis, kuriuo važiuodamas vairuotojas - nesvarbu, kokios oro sąlygos ar kelio danga - visiškai kontroliuoja automobilį. Saugus greitis niekada nebūna didesnis už maksimalų leistiną greitį.
„Ne visi vairuotojai supranta šį skirtumą. Būtent gebėjimas pasirinkti saugų greitį ir parodo vairuotojo profesionalumą“, - mano pašnekovė.
Saugaus greičio pasirinkimui, anot vairavimo instruktorės, didelės įtakos turi padangų būklė (protektoriaus gylis ir oro slėgis). Tai ypač svarbu esant šlapiam ar slidžiam keliui. Taip pat svarbus ir ratų suvedimas - didėjant greičiui darosi sunku suvaldyti automobilį, kurį lyg ir „traukia“ į kurią nors pusę, ir stabdžių sistemos būklė.
Minimali vasarinių padangų protektoriaus gylio riba - 1,6 mm, tačiau patariama rinktis padangas, kurių protektorius būtų 3-4 mm. Jei padangos gerokai padėvėtos, problemų važiuojant vasarą gali kilti esant stipresniam lietui, kuomet ant kelio dangos kaupiasi vanduo, kelio danga tampa slidi.
„Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, ir laikytis atstumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“ - tokios nuostatos įtvirtintos kelių eismo taisyklėse.
Saugus greitis, pašnekovės žodžiais, turėtų būti toks, kad vairuodamas jaustųsi patogiai, vairuodamas nebūtų įsitempęs, galėtų laiku reaguoti į netikėtas situacijas. Jei vairuotojas nespėja laiku pasižiūrėti į veidrodėlį, įjungti ar išjungti posūkio signalo - jo greitis yra tikrai per didelis.
Patirtis nebūtinai privalumas
Kad saugaus ir maksimalaus leistino greičio suvokimas keičiasi bėgant metams, kada vairuotojai įgyja vis daugiau patirties, E. Verkauskienė pritaria iš dalies.
„Vairuotojas turėtų nuolat sąmoningai tobulinti savo vairavimo įgūdžius įvairiuose mokymuose, domėtis naujausiais Kelių eismo taisyklių pakeitimais, nes, priešingu atveju, jis tiesiog bus vyresnis, o ne geresnis vairuotojas. Ne veltui sakoma: arba bėgant laikui vairuoji vis geriau, arba atvirkščiai“, - kalbėjo vairavimo instruktorė.
Bene svarbiausias pašnekovės patarimas - sąmoningas savo ir kitų eismo dalyvių veiksmų stebėsena bei kritiškas savo gebėjimų vertinimas. Priešingu atveju įgūdžiai silpnėja. Todėl geras vairuotojas nuolat užsiima asmeninėmis treniruotėmis - stebi aplinką, daro išvadas, pritaiko jas praktikoje“, - apibendrino pašnekovė.
Miestuose greitį viršyti 10-20 km / val. tarsi įprasta. E. Verkauskienės manymu, to priežastis - blogi įpročiai ir, galbūt, įsitikinimas, kad nieko nenutiks.
Svarbu rinktis saugų, ne maksimalų leistiną, greitį
Vairuotojai turėtų nepamiršti: kuo greičiau važiuoja, tuo ilgesnis bus stabdymo kelias - atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo.
Stabdymo keliui greitis taip pat svarbus. Pavyzdžiui, padidinus greitį nuo 50 km / val. iki 60 km / val., stabdymo kelias - ilgesnis nei visas automobilio kėbulas. Padidinus greitį iki 70 km / val., stabdymo kelias, lyginant su 50 km / val., išauga kone dukart.
Labai svarbu žinoti, koks yra automobilio sustojimo kelias - atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo, t. y. skaičiuojamas ir vairuotojo reakcijos, pamačius kliūtį, laikas. Važiuojant 50 km / val. greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų.
Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę - per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų. Taigi, jei kliūtis pastebima per vėlai, esant mažesniam nei 30 metrų atstumui, sustoti tiesiog nebus įmanoma.
Pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio 1 d. (iki spalio 31 d.) automagistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km / val. greičiu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 120 km / val. greičiu.
Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia - išlieka 90 km / val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs - 70 km / val.
Pradedantieji vairuotojai (turintys iki 2 metų vairavimo stažą) automagistralėse gali važiuoti 100 km / val., greitkeliuose - 90 km / val., o keliuose su asfalto ar betono danga - 80 km / val.
Saugus eismas: važiavimas rūke | KET pamoka | InAutum.lt
