Velykos - tai gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Tai viena svarbiausių krikščioniškų švenčių, kupina gilių simbolių ir senųjų tradicijų, kurios Lietuvoje puoselėjamos nuo seno. Senoliai Velykas švęsdavo kaip reikiant - džiaugsmas liedavosi per kraštus. Užsiėmimų turėdavo ir jauni, ir seni.
Svarbiausias Velykų simbolis - dažytas kiaušinis. Iki pat šiol Velykų simbolis ir pagrindinis patiekalas - kiaušinis. Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Kiaušinis nuo seno turi ypatingą reikšmę - jis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, atgimimą, vaisingumą. Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, gėrio, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis, žmonės tikėjo magiška jo galia sužadinti gyvybės jėgas. Šis atgimimas ir simbolizuoja marginami kiaušiniai.
Margučių istorija ir archeologiniai radiniai
Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais. Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė, pažymi, jog tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja kiaušinių marginimo tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais. Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. pr. Kr. Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino. Margučių tradicijos neturi ir Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios.
Manoma, kad XVI a. M. Mažvydas jau mini Velykų kiaušinius savo dedikacijoje Ragainės viršininkui Perbentui. Labai populiarūs margučiai buvo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, juos turėjo kiekviena šeima, tiek pasiturintys, tiek vargšai.
Kiaušinio galia ir gydomosios savybės
Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios, tarp jų ir gydomosios. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė. Gyvatės buvo laikomos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų - gyvačių - budinimą. Buvo manoma, kad kiaušiniai gydo žaizdas. Žaliu kiaušiniu seniau kartais būdavo gydomas net moterų nevaisingumas. Senovėje dalis velykinių kiaušinių buvo saugoma ilgai, nes manyta, jog namuose laikomi margučiai saugo sodybą nuo Perkūno.
Deivės Paukštės mitas
„Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva. Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis“, - teigia tautodailės specialistė.
Spalvų simbolika
Spalvos, kaip ir raštai, turėjo prasmę. Geltonas velykinis kiaušinis simbolizuoja gausą ir turtingą derlių. Tai pavasario, gamtos atsinaujinimo, išsigelbėjimo nuo ligų simbolis. Saulės, žvaigždžių, mėnulio, šilumos spalva.
Margučių marginimo tradicijos
Nuo seno tikėta, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Lietuvoje jie dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu arba verdant kiaušinus vandenyje, į kurį yra įdėta svogūnų lukštų, kitų dažančių sveikatai nekenksmingų augalų. Tie, kas žino spalvų ir raštų simbolių reikšmes, margindami kiaušinius tarsi rašo laiškus, palinkėjimus. Ant margučių būna nupiešta įvairiausių simbolių. Dažnas jais išmargina kiaušinius net nežinodamas jų reikšmių.
Margučių marginimo būdai:
- Vašku (raštuotas)
- Skutinėtas
- Dažytas svogūnų lukštais
Raštai ir simboliai
Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (tai viltis, kad metai bus saulėti, kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (žvaigždučių skutinėjimas - laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį), žalčiukai (žalčiukų skutinėjimas - pavasarį pabus gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai.
Apskritimas su stipinais (rato simbolis). Taško reikšmė - tokia pati kaip ir ratelio, nes jis taip pat ratelis, tik mažesnis. Vienas seniausių ženklų - svastika. Žvaigždė reiškia šviesą.
Velykų tradicijos ir papročiai Lietuvoje
Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidėsiantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Nuo seno lietuviams ypatingas metas buvo šv. Velykos. Tradiciškai švęsti šv. Velykas. Pamenu, vaikystėje linksmiausia šios šventės dalis būdavo kiaušinių ridenimas ir šv. Velykų Bobutės laukimas. Mama kasmet per Velykas mums su sese po visus namus išslapstydavo šokoladinius kiaušinius, o mes jų nuo ankstyvo ryto ieškodavome. Taip pat ridename margučius.
Tradicinės Velykų apeigos ir žaidimai:
- Miegančiųjų žadinimas, velykavimas: Iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus. Dar iš vaikystės pamenu, kaip ryte mus, dar miegančius vaikus, mama švelniai paplakdavo kadagio šakele, sakydama: „Ne aš plaku, verba plaka.“
- Kiaušinių ridenimas: Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Margučius ridename tik lauke, aišku, jeigu nėra sniego, kaip kartais per Velykas pasitaiko.
- Kiaušinių mušimas: Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni.
- Lalavimas: Tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą.
- Laistymasis vandeniu: Šis Velykų paprotys nuo seno žinomas ir Žemaitijoje. Velykų ryto laistymosi vandeniu tradiciją, kai anksti ryte vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų.
- Velykų bobutė: Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų - po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus.
- Velykų eglutė: Seniau ji daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9-12 kiaušinių.
Dar per Velykas būtina išeiti pasisupti, nesvarbu, kad ir koks būtų oras.
Atskleidė, kokius Velykų žaidimus žaisdavo anksčiau: verta išbandyti ir dabar
Velykų stalas ir valgiai
Ant Velykų stalo - ne tik margučiai. Kalbant apie tradicinius Velykų patiekalus, be margučių, senovės lietuvių namuose būdavo galima rasti ir mėsos, ypatingai - kiaulienos. Pasak specialistės, tikėta, kad kiaulė yra labiausiai su žeme susijęs gyvūnas, simbolizuojantis lengvą žemės arimą. Be kiaulienos ant šventinio stalo dar būdavo galima rasti vištienos, miežinio alaus bei baltų miltų pyragų ar bandelių.
Pirmąją Velykų dieną šeima susėsdavo prie stalo, kurio pagrindinis akcentas būdavo margučiai. Stalą puošė iš sviesto sulipdytas arba molinis avinėlis ir daigintos avižos ar miežiai. Be jų ant stalo būtinai būdavo mėsiškų patiekalų: šaltienos, keptos kiaulienos ar avienos, dešrų, kraujiniai vėdarai. Kai kuriuose regionuose buvo troškinami kopūstai ar verdama soti raugintų kopūstų sriuba. Tradicinis Velykų stalas.
Pagrindiniai ingredientai, naudojami Velykų maistui, dažnai turi simbolinę reikšmę. Kiaušiniai yra atgimimo ir naujo gyvenimo simboliai, pienas ir iš jo pagaminti produktai reiškia vaisingumą bei klestėjimą, mėsa atspindi prabangą.
Velykos pasaulyje: JAV ir Norvegija
Kiaušinių ridenimas yra jau tradicija tapęs ne tik Lietuvoje, bet ir JAV Baltuosiuose rūmuose. Šiose lenktynėse kasmet pirmadienį po Velykų vaikai Baltųjų rūmų pievelėje stumia papuoštus, kietai virtus kiaušinius. Pirmasis oficialus Baltųjų rūmų kiaušinių ridenimas įvyko 1878 m., kai prezidentu buvo Rutherfordas B. Hayesas.
Taip pat Jungtinėse Valstijose tarp vaikų populiarus Velykų žaidimas - margučių ieškojimas: kiaušiniai išslapstomi, o vaikai rungiasi, kuris daugiau jų surinks.
Pakalbinome ilgiau ar trumpiau mūsų šalyje gyvenančius kitataučius, kad šie pasidalytų įspūdžiais, kaip susipažino su lietuviškais velykiniais papročiais. Paprašėme papasakoti, kaip jų gimtinėse minimos pavasario šventės. Indų kilmės afrikietė dainininkė Berneen Candice Čereška pirmą kartą kiaušinius dažė Londone, turkas Dj Sezzy dar nėra išmėginęs marginimo meno, Argentinos lietuviui tango mokytojui Chuanui Eduardo Gimenezui pirmą margutį parodė močiutė, amerikietis poetas Kerry'is Shawnas Keysas kartu su atžalomis pluša prie margučių, airė verslininkė Anne Jennings ir savo restorano lankytojams dovanoja Velykų simbolius, rusė choro dirigentė Tatjana Rinkevičienė šiemet per Velykas ne tik dailins kiaušinius, bet ir švęs savo gimtadienį.
Televizijos laidų vedėja ir dainininkė Berneen Candice Čereška gimė ir augo Pietų Afrikos Respublikoje. Ji ne tik palengva susipažįsta su lietuviškomis tradicijomis, bet ir jas perima. Ji pirmą kartą dažyti kiaušinius pamėgino Londone su drauge. Jai smagi tradicija gražinti margučius, labai įdomu, koks bus galutinis rezultatas. Tačiau valgyti skaniau šokoladinius nei natūralius.
Gerai žinomas diskotekų vedėjas Sezeris Saylikas, labiau žinomas kaip Dj Sezzy, Lietuvoje gyvena dvylika metų. Jis mielai kartu švenčia religines šventes, jį žavi lietuviškos tradicijos. "Per Velykas pas žmonos tėvus susirenka visi artimieji. Iš tiesų smagu su visais susitikti, pasikalbėti. O kur dar velykinio stalo gardumynai! Stalas lūžte lūžta nuo įvairiausio maisto. Labai skaniai prisikemšame pilvus", - pasakoja pramogų verslo atstovas. Turkui patinka kiaušinių ridenimo tradicija, daužymo techniką taip pat neprastai išmano, todėl kartais turi progų pasigirti tikrai tvirtu margučiu.
Tango ir salsos mokytojas, Vilniaus tango klubo įkūrėjas, dainininkas Chuanas Eduardo Gimenezas prisimena, kaip vaikystėje ir paauglystėje kartu su šeima tądien būtinai aplankydavo bažnyčią. "Tai labai graži pavasario šventė, kai žmonės šypsosi, būna geri, artimi. Svarbiausia, kad tada pabūni kartu su artimaisiais, parodai jiems dėmesio ir meilės. Paprastai Velykos susijusios su religija, tačiau pirmiausia jos man - dvasinga šeimos šventė, nors ir esu tikintis", - prisipažįsta vyras. Jam patinka pačiam marginti kiaušinius - dažome paprastai, tik kartais ant jų tapome kaip tikri margučių dailininkai. Labai smagu.
Poetas, prozininkas, vertėjas Kerry'is Shawnas Keysas gimė ir augo JAV, Pensilvanijoje. Jam smagu kartu su savo mažamečiais dvynukais Kyva Adele ir Mykolu Kuanu dažyti kiaušinius ir pažindinti juos su šventės tradicijomis. Atžalos žino ir amerikietišką paprotį, kai namie Velykų kiškis, kaip koks Kalėdų senelis, paslepia šokoladinius kiaušinius, o šeimos mažieji sekmadienio rytą vos pabudę pasiima velykinį krepšelį ir jų ieško.
Dainininkės Ericos Jennings sesuo Anne Lietuvoje įsikūrė prieš keletą metų. "Airijoje žmonės nedažo kiaušinių. Šis paprotys mane tikrai nustebino. Labai įdomu. Su šeima mes taip pat dabar laikomės tradicijos marginti kiaušinius. Tiesa, dar nelabai gerai sekasi, bet mes stengiamės", - pasiryžusi tobulinti margučių dažymo įgūdžius Anne.
Buvusi Rusų dramos teatro direktorė, choro dirigentė Tatjana Rinkevičinė Lietuvoje gyvena jau beveik tris dešimtmečius. Tiek šv. Kalėdas, tiek šv. Velykas ji švenčia po du kartus: pagal lietuviškas ir rusiškas tradicijas. "Su mama ir kai kuriais draugais švenčiu rusiškas šv. Velykas, o su dukromis - lietuviškas. Šiemet Saulė su draugu ir šuniu atvažiuos iš Maskvos, prisidės ir Eglė", - apie artėjančią pavasario šventę pasakoja Tatjana. Anksčiau pagal rusų tradicijas jos dažyti kiaušiniai būdavo ryškūs, bet vienspalviai. Dabar šventės išvakarėse pagal lietuviškas tradicijas T.Rinkevičienė kartais kruopščiai juos margina bičių vašku.
tags: #per #velykas #maziai #kiausinius #ridens