Elektros mašinos turi apvijas, todėl dėl apvijų induktyvumo stebimas pereinamasis procesas. Dėl saviindukcijos, apvijoje atsiradusi EVJ priešinasi srovės kitimui.
Laboratorinio darbo metu buvo susipažinta su pereinamaisiais vyksmais asinchroninėje pavaroje ir ieškota charakteristikos : =(). Variklio greitis priklauso nuo šių parametrų : tinklo įtampos dažnio ir polio porų skaičiaus.
Nagrinėjamas dažninės elektros pavaros, valdomos skaliariniu būdu, imitacinių modelių sudarymas ir dinaminių charakteristikų analizė. Sudarytas uždarosios elektros pavaros su proporciniu-integraliniu-diferencialiniu reguliatoriumi (PID) Simulink modelis. Variklio modelis sudarytas sinchroniniu greičiu besisukančioje koordinačių sistemoje. Išnagrinėti dažninės elektros pavaros pereinamieji vyksmai, esant skirtingiems greičio nuostatams, skirtingoms statinėms apkrovoms ir skirtingiems reguliatoriaus suderinimo koeficientams K P , K I , K D.
Paleidus variklį, jis pasiekia nusistovėjusį greitį tik po tam tikro laiko tarpo. Taip nutinka po 3-4 elektromechaninių laiko pastoviųjų. 1 metu paleisto variklio rotorius pasiekia 52,8% nusistovėjusio sukimosi greičio, kai įtampos vertė - nurodyta. Praėjus laiko tarpui, kuris yra 3 elektromechaninėms laiko pastoviosioms, variklio sukimosi greitis skiriasi nuo nusistovėjusio 5%.
Elektromechaninė laiko pastovioji - laikas, per kurį elektros pavara, turinti inercijos momentą, įsisuka nuo =0 iki 0 (idealiosios tuščiosios veikos greičio) veikiama pastovaus momento, lygaus trumpojo jungimo momentui arba pradiniam paleidimo momentui.
Darbo tikslas: Susipažinti su srovės ir greičio pereinamaisiais procesais paleidžiant asinchroninį narvelinį variklį.
Užduotis: Gauti statoriaus fazinės srovės pereinamojo proceso kreivę, paleidžiant neapkrautą pavarą.
Iš aproksimuotos osciologramos nustatyta, kad grandinės laiko konstanta 3τ = 39 ms, τ=39/3=13 ms.
Pereinamieji vyksmai asinchroninėje pavaroje. Srovės pereinamojo vyksmo kreivės teorija. Greičio pereinamojo vyksmo kreivė, paleidžiant variklį. Elektromechaninės laiko pastoviosios grafinis nustatymas iš greičio pereinamojo vyksmo kreivės.
Apžvelgtos straipsniuose [10, 11]. Katedros mokslinių tyrimų kryptį. Nuo 1975 iki 1994 m. instituto Vilniaus skyriuje, kuris 1986 m. automatines sistemas įvairioms technikos sritims. sistemotechnikos metodais. mechatroninių sistemų problemų sprendimą. universiteto prof. S. ir judesio pobūdį. dalis stabdyti. į elektrinio stabdymo režimą. efektyviausiai. mūsų šalyje. stabdymas. Jos tyrimui vadovavo prof. A. mechatroninių sistemų darbo ciklo dalis. skaičiuojamasis modelis, parodytas 1 pav.
1 pav. Harmoninių funkcijų pavidalu. 2 pav. Pirmasis straipsnis apie 2 pav. funkcijomis. skirtų specialiųjų EMK stabdymo problemoms tirti. stabdymo režimai. mokykla.
Šio darbo temos susijusios su elektros pavarų dinamikos tyrimais, ypač su pereinamaisiais procesais.
Šios srities tyrimai apima įvairias temas, tokias kaip:
- Pereinamieji vyksmai asinchroninėje pavaroje.
- Srovės pereinamojo vyksmo kreivės teorija.
- Greičio pereinamojo vyksmo kreivė, paleidžiant variklį.
- Elektromechaninės laiko pastoviosios grafinis nustatymas iš greičio pereinamojo vyksmo kreivės.
- Dažninės elektros pavaros, valdomos skaliariniu būdu, imitacinių modelių sudarymas ir dinaminių charakteristikų analizė.
- Uždavinio sprendimas klasikiniu ir operaciniu metodais.
Išvados: Elektros mašinos turi apvijas, todėl dėl apvijų induktyvumo stebimas pereinamasis procesas. Dėl saviindukcijos, apvijoje atsiradusi EVJ priešinasi srovės kitimui.
tags: #pereinamieji #vyksmai #elektros #pavarose