Pablas Pikaso (Pablo Picasso), tikr. Pablo Ruiz Picasso (1881-1973) - ispanų dailininkas, modernizmo atstovas ir vienas iš kubizmo pradininkų, paliko ryškų pėdsaką meno pasaulyje. Nors gimė Malagoje, Ispanijoje, didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, o ypač didelę įtaką jo kūrybai padarė Viduržemio jūros pakrantės šviesa ir spalvos.
Nuo 1946 iki 1948 metų Pikaso gyveno Antibų (Antibes) mieste, Prancūzijoje. Šis laikotarpis buvo itin vaisingas menininkui. Jis priėmė kuratoriaus Dor de la Souchère kvietimą įsikurti savo studijoje Grimaldi pilyje (Château Grimaldi). Čia, viduryje rugsėjo ir lapkričio, Pikaso sukūrė daugybę darbų, eskizų ir paveikslų, tarp kurių ir garsusis "Les Clés d’Antibes" (Antibų raktai), dengiantis visą sienos paviršių.
Kai menininkas nusprendė grįžti į Paryžių, jis paliko pilies saugykloje 23 paveikslus ir 44 eskizus. Šis laikotarpis sutvirtino jo ryšius su miestu, į kurį vėliau jis nuolat grįždavo.
Pikaso muziejus Antibų mieste
Grimaldi pilis, kurioje dirbo ir kūrė Pikaso, 1925 metais buvo įsigyta Antibų miesto. 1966 metų gruodžio 27 dieną pilis buvo paversta „Pikaso muziejumi“. Pastatas buvo intensyviai renovuojamas tarp 2006 ir 2008 metų.
Šiuo metu muziejuje saugoma apie 245 P. Pikaso darbus. Lankytojai gali išvysti tokius žinomus kūrinius kaip „Gyvenimo džiaugsmas“ (La Joie de vivre), „Satiras, faunas ir kentauras su trišakiu“ (Satyr, Faun and Centaur with Trident), „Natiurmortas su pelėda ir trimis jūrų ežiais“ (Still life with owl and three sea urchins), „Moteris su jūrų ežiais“ (The Woman with the sea urchins) ir „Ožka“ (She-Goat).
Šie darbai eksponuojami kartu su modernaus meno kolekcija, kurią 1951 metais pradėjo kurti Dor de la Souchère. Muziejuje taip pat galima grožėtis kūriniais tokių menininkų kaip Fernandas Ležė (Fernand Léger), Nikolas de Stalio (Nicolas de Staël), Kostia Tereškovičius (Kostia Terechkovitch), Polas Lėkė (Paul Leuquet), Klodas Raimburas (Claude Raimbourg), Žermenė Rišjė (Germaine Richier) ir Joanas Miras (Joan Miró).
Pikaso kūrybos raida ir įtaka
Pablas Pikaso buvo nepaprastai produktyvus menininkas, per savo gyvenimą sukūręs daugiau nei 50 000 kūrinių. Jo kūryba darė didelę įtaką XX amžiaus menui.
Pradžioje Pikaso tapė impresionistine maniera ir H. de Toulouse’o‑Lautreco stiliumi. Jo savitas stilius susiklostė 1901-1904 m. - vadinamuoju „mėlynuoju laikotarpiu“, kuriam būdinga kasdienio Paryžiaus gyvenimo, skurdo ir vienatvės temos, monochrominis melsvas koloritas, ištęstos figūros ir svarbi linija. Tarp žymiausių šio laikotarpio darbų - „Moteris, gerianti absentą“ (1901) ir „Senas gitaristas“ (1903).
Nuo 1906 m. kūryboje atsirado formų geometrizavimo ir tūrio skaidymo elementų, paveiktas P. Cézanne’o ir primityviojo meno (ypač afrikiečių skulptūrų ir kaukių). 1907 m. jis susipažino su Anri Matisu (H. Matisse) ir Žoržu Braku (G. Braque), su kuriuo 1908-1914 m. aktyviai bendradarbiavo.
Pikaso kubistinis periodas skirstomas į tris etapus:
- Prekubistinis (1906-1909 m.): Pirmasis kubistinės kompozicijos pavyzdys - „Avinjono mergšės“ (1907).
- Analitinis (1910-1912 m.): Pikaso siekė parodyti objektą iš kelių rakursų, išskaidydamas jį į smulkias dalis. Žymūs pavyzdžiai - „Meno pirklio A. Vollard’o portretas“ ir „D. H. Kanveilerio portretas“ (abu 1910 m.).
- Sintetinis (1915-1921 m.): Šiuo laikotarpiu Pikaso kūryboje naudojo ir realizmo principus, vėliau, 1921-1924 m. „neoklasicizmo laikotarpiu“, nutapė griežtų figūrinių kompozicijų.
1917-1924 m. menininkas kūrė scenovaizdžius ir kostiumus Sergejaus Diagilevo Rusų baleto trupei. 1925 m., prasidėjus siurrealistiniam laikotarpiui, Pikaso kompozicijos įgijo ekspresyvumo ir dinamiškumo, paveiktos J. Arpo, J. Miró ir Y. Tanguy kūrybos.
Dalyvavęs Ispanijos pilietiniame kare respublikonų pusėje, 1937 m. Pikaso sukūrė vieną žymiausių XX a. antikarinį paveikslą „Gernika“ (Guernica), skirtą Pasaulinės parodos Paryžiuje Ispanijos paviljonui.
Kodėl šis paveikslas toks šokiruojantis? - Iseult Gillespie
Vėliau, 1946-1948 m. Antibų laikotarpiu, Pikaso pradėjo kurti polichrominę keramiką ir ekspresyvių formų keramines skulptūrėles. 1952 m. jis sukūrė du pano „Karas ir Taika“ Vallauriso koplyčioje, o 1958 m. - UNESCO rūmų Paryžiuje freską „Ikaro kritimas“.
Nors Pikaso nebuvo gimęs Antibų mieste, jis jautė ypatingą potraukį šiai vietovei ir praleido čia nemažai laiko. Jo kūryba ir asmenybė vis dar jaučiama visoje Prancūzijos Rivjeroje, o Grimaldi pilies pavertimas Pikaso muziejumi tapo svarbiu įvykiu meno pasaulyje, įamžinančiu jo ryšį su Antibų miestu.
tags: #picasso #paveikslai #antibuose