Žaizda - tai odos (kartais - ir gilesnių audinių) vientisumo pažeidimas. Pažeidus odą, atsiveria terpė infekcijai.
Oda yra vienas didžiausių ir svarbiausių žmogaus organų, saugantis mūsų kūną nuo ligų sukėlėjų, mechaninių, terminių ir kitų traumų. Ji minkšta ir elastinga, tačiau gana lengvai pažeidžiama. Nusibrozdinus pažeidžiamas viršutinis odos sluoksnis - epidermis. Dažniausiai nubrozdinamos tos kūno vietos, kuriose mažiau minkštųjų audinių - keliai, alkūnės, kulkšnys, kakta, delnai ar kitos vietos, kuriomis atsiremiame griūdami siekdami sušvelninti smūgį. Nubrozdinimas - tai viršutinio odos (epidermio) sluoksnio pažeidimas, atsirandantis dėl trinties į šiurkštų paviršių. Nubrozdinimai - vieni dažniausių buitinių ar darbo traumų. Dažniausiai jie įvyksta neatsargiai judant, krentant ar kontaktuojant su šiurkščiais paviršiais. Paviršinis odos pažeidimas atsiranda, kai oda trinama ar braukiama į kietą, šiurkštų paviršių.
Nubrozdinimų tipai priklauso nuo paviršiaus, į kurį atsitrenkėte šiurkštumo, aštrumo ir smūgio stiprumo. Pirmojo laipsnio nubrozdinimas - kai pažeidžiamas tik viršutinis odos sluoksnis epidermis. Tokie nubrozdinimai dar vadinami įbrėžimais ar įdrėskimais. Jie beveik nekraujuoja. Antrojo laipsnio nubrozdinimais vadinami šiek tiek gilesni odos pažeidimai, kai pasiekiamas gilesnis - dermos sluoksnis, šiuo atveju galimas nedidelis kraujavimas. Trečiojo laipsnio nubrozdinimas, dar gilesnis, pasižymi ypač dideliu skausmu. Be to, galimas stipresnis kraujavimas, žymiai ilgesnis gijimo laikotarpis, o netinkamai gydant gali likti randai. Todėl tokiais atvejais rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Toks stiprus nubrozdinimas būdingas eismo įvykiams.
Nubrozdinta vieta dažnai būna užteršta purvu arba kokiomis nors dalelėmis - tokiomis kaip smėlis, žemė, svetimkūniais - akmenukais, medžio atplaišomis ir pan. Jeigu žaizdos negilios, ne didesnės nei 2-3 milimetrų, nepažeidžiamos venos ir arterijos, jos paprastai stipriai nekraujuoja. Taigi, ir siūti nereikės, sugis savaime ir randų greičiausiai neliks. Visas šias paviršines žaizdas galima gydytis savarankiškai. Tačiau su sąlyga, kad jas tinkamai dezinfekuosite ir prižiūrėsite.
Viena dažniausiai pasitaikančių vasaros sezono traumų vaikams, o kartais ir suaugusiesiems - įvairios žaizdelės ir nubrozdinimai. Nesėkmingas manevras su riedlente ar nusileidimas nuo kalniuko dviračiu gali baigtis atvira kraujuojančia žaizda. Parkritus ir nusibrozdinus, į žaizdą patenka nešvarumų nuo grindinio, todėl labai svarbu ją tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo.
Pažeidus odos vientisumą net visai nestipriai, į žaizdelę gali patekti bakterijų ir kitų mikroorganizmų, todėl pirmiausiai reikia pasirūpinti jos švara. Tiesa, dar prieš tai gerai nusiplauti ar dezinfekuoti rankas. Žaizdą reikia nuplauti švariu vandeniu, geriausia - tekančiu ir muilu, o po to nusausinti. Jeigu žaizdoje matote nešvarumų, reikia juos išvalyti braukiant nuo žaizdos centro į kraštus, apžiūrėti, ar joje nėra svetimkūnių, o radus - juos pašalinti. Kraujavimo, ypač kai jis nestiprus, stabdyti neskubėkite, su tekančiu krauju žaizda taip pat savaime prasiplauna. Galima pasitelkti ir specialius antiseptinius skysčius, skirtus žaizdoms, odai aplinkui jas plauti, valyti. Vėliau galima ją patepti geliu ar kremu, kuris ir dezinfekuoja, ir skatina gijimą, o galiausiai uždėti tvarstį ar pleistrą. Svarbu nepamiršti jo dažnai keisti ir stebėti, kas vyksta pažeistoje vietoje.
Pirmiausiai susižalojus reikėtų apžiūrėti sužeistą vietą ir įvertinti žaizdos gylį. Dažniausiai nusibrozdinama po sąlyčio su kietu šiurkščiu paviršiumi, tad pirmiausia žaizdą reikėtų dezinfekuoti. Vėliau išvalyti su švaria servetėle ir apžiūrėti, ar žaizda stipriai nekraujuoja. Jeigu kraujavimas nėra stiprus, galima užklijuoti pleistru. Jei kraujuoja stipriau - rekomenduojama sutvarstyti tvarsčiu, jį reikėtų pakeisti bent du kartus per dieną.
Ką daryti susižeidus? Įsipjovus ir esant nedideliam kraujavimui, būtina žaizdą dezinfekuoti - tai galima padaryti su specialiai tam skirtais antiseptiniais purškalais, o jeigu po ranka jų nėra, puikiai tinka ir paprasčiausias muilo tirpalas. Tuomet ant žaizdos reikėtų dėti sterilų tvarstį, kad žaizda nustotų kraujuoti bei nepatektų infekcija. Ne visada pleistrai ar bintai būna sterilūs, todėl jei žaizda yra atvira ir kraujuojanti, ir nežinote, ar jūsų turimos priemonės sterilios, geriau jų nenaudoti, kad būtų išvengta infekcijų grėsmės.
Vaistininkė I. Norkienė pataria žaizdą pirmiausia nuplauti šiltu švariu vandeniu su muilu, geriausia, kad vanduo būtų tekantis, tačiau tinka ir vanduo iš buteliuko. Nusausinus žaizdą, nereikia skubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis negausus - su krauju išsiplaus į žaizdą patekusios bakterijos. Išvalius žaizdą, būtina ją dezinfekuoti specialiomis antiseptinėmis priemonėmis. Antiseptikai slopina įvairių užkrėtimą galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi, juos naikina. Vandenilio peroksidu valyti galima tik labai negilias, mažai kraujuojančias žaizdas, nes tokios putojančios priemonės kaip vandenilio peroksidas išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius. Taip pat ant žaizdos nepilkite jodo, spirito ar briliantinės žalumos, žaizdos nevalykite vata, nuo kurios joje gali likti plaušelių.
Dezinfekavus žaizdą, ant jos reikėtų uždėti sterilų tvarstį. Kol žaizda dar atvira, jis apsaugos nuo galimo tolesnio jos užteršimo. Taip pat patogu negilioms žaizdoms naudoti purškiamus pleistrus, kurie pažeistą vietą padengia plona plėvele, saugančia nuo nešvarumų ir mikrobų, leidžiančią žaizdai kvėpuoti ir gyti.
Kai nubrozdinimas pradeda gyti ir pasidengia sausu šašu, žaizdą rekomenduojama laikyti atvirą, nes tai leidžia odai kvėpuoti ir pagreitina gijimo procesą. Jei nubrozdinimo plotas yra didelis, žaizda gili ar joje liko nešvarumų, ypač žemės, smėlio ar rūdžių, būtina įvertinti, kada paskutinį kartą buvote skiepyti nuo stabligės. Medikai rekomenduoja nuo stabligės skiepytis kas 10 metų. Tai itin svarbu įvykus bet kokiam odos sužalojimui.
Jeigu žaizda yra pakankamai gili, kad įmanoma pamatyti apatinius audinius, tokius kaip raumenys, kaulai ar riebalai, svarbu kreiptis į gydytoją. Šioms žaizdoms gali prireikti dygsnių ar kitų medicininių intervencijų, kad jos tinkamai užgytų ir sumažėtų infekcijos rizika. Tuo tarpu žaizdos, padarytos dėl aštrių daiktų, tokių kaip nagai, adatos ar gyvūnų įkandimai, gali būti ypač problemiškos, mat bakterijos ar kiti patogenai gali patekti į audinį. Jei turite pradurtą žaizdą, svarbu kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog žaizda yra tinkamai išvalyta ir gydoma.
Jei sužeidimo vieta maža - pakanka sterilios pleistro juostelės. Jeigu žaizda užteršta žemėmis, smėliu, rūdimis ar kitomis nešvarumų dalelėmis, ją būtina nuplauti švariu vandeniu, švelniai pašalinant matomus nešvarumus. Svarbu nenaudoti muilo ar kitų ploviklių, nes jie gali sudirginti pažeistą odą ir sulėtinti gijimą.
Kai nubrozdinimas, įbrėžimas, įpjovimo ar dūrio vieta yra sausi, nešlapiuoja, sužeistos vietos geriau nebintuoti ir neklijuoti ant jos pleistro. Išskyrus atvejus, jeigu šie pažeidimai yra nepatogiose vietose, kurios kliūva vaikštant, dirbant, gali užsiteršti. Užtenka žaizdą išvalyti, dezinfekuoti ir palikti ramybėje, kraujui sukrešėjus neužilgo susiformuoja šašas, sudarantis natūralų apsauginį barjerą.
Nurodoma, kad nedideli pirmojo ar antrojo tipo nubrozdinimai sugyja per 7 - 10 dienų. Tačiau yra specialių tepalų, gelių ir kitų išorinių priemonių, pagreitinančių gijimo procesą. Tai aktualu, kai nubrozdinimas yra matomoje vietoje, arba trukdo judėti dirbant, sportuojant.
Lėčiau žaizdos gyja tiems asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Taip gali atsitikti sergant cukriniu diabetu, ypač kai jis prastai kontroliuojamas, širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukus, nevisavertiškai maitinantis, kai organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, audiniai gauna nepakankamai deguonies. Rūkymas, alkoholio vartojimas, kiti žalingi įpročiai taip pat yra rizikos faktoriai. Taip pat vartojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, sisteminio poveikio gliukokortikoidų ir kitų imunosupresinių preparatų, skiriamų po transplantacijų ir kai kurių kitų operacijų. Oro temperatūra ir sąlygos taip pat reikšmingos gijimo procese, žaizdos lėčiau traukiasi per karščius, kai lauke labai sausa. Gijimo procesą gali stabdyti ir didelė aplinkos tarša.
Jei žaizda yra raudona, patinusi, šilta arba pūliuoja, ji gali būti užkrėsta. Užkrėstos žaizdos gali būti rimtos ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Jeigu turite žaizdą, kuri neužgijo per kelias savaites arba nereaguoja į gydymą, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Lėtinės žaizdos gali būti tam tikrų sveikatos būklių požymis.
Jeigu sužalojimai rimtesni - išnirimai, sumušimai, naudinga turėti šalčio paketų pirmajai pagalbai. Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad šaldant sumuštas vietas labai svarbu naudoti rankšluosti ar kitą audinį, kad šaldymo priemonė nesiliestų prie odos. Sumuštos vietai tinstant ar skausmui stiprėjant, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, tokiu atveju, anot vaistininko, vien tepalo nuo skausmo nepakaks.
Medikų pagalbos gali prireikti ir esant didesnėms žaizdoms, joms gydyti gali būti skiriamas antibiotikų tepalas, kuris padeda užkirsti kelią infekcijoms ir pūliniams. Esant didesniems sužalojimams ir nepavykus sustabdyti kraujavimo per 15 minučių, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Medikų pagalbos taip pat prireiks, jei yra gyvūno padarytas sužalojimas, pavyzdžiui šuns įkandimas arba žaizda yra durtinė, pjautinė, taip pat, kai ji yra infekuota arba buvo padaryta su nešvariu daiktu, pavyzdžiui, užlipus ant surūdijusios vinies. Vykti į gydymo įstaigą taip pat reikėtų, jei žaizdoje liko svetimkūnis ar ji yra gili.
Svarbu po ranka turėti ne tik reikiamus medikamentus, bet ir žinoti, kada ir kaip juos vartoti. Negydoma ar neteisingai gydoma iš pažiūros nesunki trauma gali sukelti rimtesnių negalavimų: kraujo užkrėtimą, uždegimą ir pan. Greita pirmoji pagalba užtikrins ir greitą traumuotos vietos gijimą, pažeistų audinių atsistatymą.
Šiltuoju metų laiku gydytojai rekomenduoja susikomplektuoti ir visur su savimi nešiotis ar vežiotis mini vaistinėlę su pirmosios pagalbos priemonėmis, kurios reikalingos ne tik nusibrozdinus, bet ir patyrus kitas smulkias traumas - įsipjovus, įsidūrus, įsibrėžus ar susidraskius ir pan. Neužmirškite jos ir vykdami iškylauti į gamtą, ir keliaudami į paplūdimį, ir išsiruošę pasivaikščioti į parką su vaikais, ir nusprendę pasivažinėti dviračiu. Beje, automobilio vaistinėlėje tokioms smulkioms traumoms kaip nusibrozdinimas pirmosios pagalbos priemonių nerasite. O paslysti, užklupti ir pargriūti gali pasitaikyti visur ir visada, kad ir kokie atsargūs esate. Į šią vaistinėlę įsidėkite skysčio žaizdoms plauti, antiseptinį purškalą, tepalą žaizdoms, įvairių dydžių pleistrų rinkinį, mažų paprastų tvarsčių, tvarsčių, impregnuotų antiseptinėmis medžiagomis tiems atvejams, jei žaizdelės buvo užterštos, binto, elastinio binto, drėgnų servetėlių žaizdoms, vaistų nuo skausmo, pincetą, žirklutes. Taip iš anksto pasirengę išvengsite nemalonių netikėtumų, nereikės blaškytis ieškant pirmosios pagalbos priemonių, jų skolintis, skubėti į artimiausią vaistinę ar grįžti į namus.
Kiekviena žaizda, net ir menkiausias įpjovimas, yra potencialus užkrato šaltinis. Jei žaizda švari, neinfekuota, tuomet pleistrą ar tvarstį reikėtų keisti 1 kartą per parą, naudojant hidrokoloidinį tvarstį - kas 3-7 dienas. Jei žaizda infekcinė, tuomet tvarstis turi būti keičiamas 2-3 kartus per parą. Netinkamai prižiūrimos, blogai išvalytos žaizdos gali supūliuoti. Nesirūpinant pūliuojančia žaizda, infekcija gali išplisti į gilesnius audinius - pažeisti raumenis, kaulus.
tags: #pirma #pagalba #nusibrozdinus #kelius