Nors pirmasis lietuvių karo laivas "Prezidentas Smetona" pradėjo savo istoriją 1935 metais, giliau pasidairius į praeitį, galima rasti užuominų apie jūros ir upių transporto naudojimą dar senovėje. Jau akmens amžiuje naudotasi upiniais laivais (luotais). Manoma, pirmieji kuršių ir kitų baltų jūrų laivai buvo irkliniai su 1 bure, vėliau (13 a.) - kogai. Upėmis plaukiojo baidokai, strugai, vytinės, laibos (dažniausiai 10 m, kartais iki 22 m ilgio, 2 m pločio valtys), pergos (nedidelės valtys), dėžės (plaustai iš rąstų su eglių žievių stogais). 14-18 a. istoriniai šaltiniai mini ir kitas vandens transporto priemones - kamegas, skultus (vidutinio dydžio laivai prekėms gabenti).
1854 Nemune ties Kaunu pradėjo plaukioti pirmieji vokiški garlaiviai (1913 jų buvo 21), vežiojantys daugiausia keleivius. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę imta rūpintis jūrų laivyba: 1935 turėta 3, 1936 - 4, 1938 - jau 11 jūrų prekybos laivus. Žvejybiniai laivai daugiausia buvo irklinės ir motorinės valtys; turėta ir keliasdešimt nedidelių katerių. Kuršių marių žvejai plaukiojo gerų jūrinių savybių kurėnais. Upėmis krovinius ir keleivius vežiojo 50-100 t krovumo garlaiviai ir motorlaiviai (1935 Nemune jų plaukiojo 31). Baltijos jūroje žvejojama nedideliais motorlaiviais, velkančiais tralus, mažaisiais (Atlante - vidutiniais ir didžiaisiais) žvejybiniais traleriais.
LDK kariuomenės vadas J. K. Chodkevičius 1609 metais Estijos pietvakarinėje dalyje perėmė keletą švedų laivų. Įsitvirtinus uosto prieigose paruošiami banderiai (padegamieji laivai), kurie sėkmingai įplaukia į įlanką. Lietuvių flotilė Salacgryvoje susirėmė su švedų laivais. Švedijos laivai buvo sudeginti arba nuskandinti.
1923 m. sausį Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. 1923 m. Vienintelis jūrų uostas - Klaipėda - per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tačiau net ir tuomet, kai Klaipėda buvo Vokietijos įtakos zonoje, Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe. Tarpukariu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių. 1924-1927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P.
Pirmasis Karo Laivynas ir "Prezidentas Smetona"
Tikroji Lietuvos laivyno istorija prasideda 1935 metais. 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. 1917-aisiais Vokietijoje pagamintą minų medžiotoją Lietuva įsigijo 1927-aisiais. Teigiama, kad Lietuvos vyriausybė laivą įsigijo už 289 tūkst. Lt. 62 metrų ilgio laivas galėjo talpinti 72 žmones. Teigiama, kad per valandą šis laivas sudegindavo apie 1 toną anglių ir galėjo išvystyti maždaug 18 jūrmylių per valandą greitį. Skaičiuota, kad per trejus metus laivo eksploatacija Lietuvai galėjo kainuoti apie 1 mln. Lt. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku - ltn. Šaudymo pratybos laive vyko 1939 m. kovo 22 d.
1927-ųjų lapkritį laivas pateko į audrą ir nesugebėjo grįžti į Klaipėdos uostą. Pasibaigus anglies atsargoms buvo kūrenama, kas pakliuvo. Nesugebėjęs sugrįžti laivas įplaukė į Dancingo uostą. 1935-ųjų spalio 26 d. Laivas „Prezidentas Smetona“ Dangės uoste, XX a. 4 dešimt.
1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams. 1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. P.
Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. 1940 m. birželio 19 d. Kpt. ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai V. Kuizinas bei Ričardas Nakas tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Sovietmečiu karo laivas „Prezidentas Smetona“ (vėliau „Pirmūnas“) buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose Baltijos jūroje su Vokietijos karo laivynu, kol 1945 m. sausio 11 d. 1941-ųjų sausį laivas stipriai nukentėjo nuo povandeninio vokiečių laivo torpedos ir paskendo Suomių įlankoje. Tai buvo Lietuvos karinio laivyno pradžia, deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių, nežiūrint rimtų ateities planų, taip ir likusi tik pradžia.
Lietuvos Karinių Jūrų Pajėgų Atgimimas
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos jūrų transporto laivynas buvo pavaldus SSRS jūrų laivyno ministerijos Lietuvos jūrų laivininkystei, upių transporto laivynas - LSSR Ministrų tarybos Nemuno laivininkystės valdybai. Lietuvos jūrų transporto laivynas gabendavo grūdus, anglį, metalą, medieną. Nemažai krovinių buvo gabenama tarp Baltijos baseino ir Vakarų Europos, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų. 38 laivai plaukiojo į daugiau kaip 20 valstybių. 1991 įsigaliojo Lietuvos jurisdikcija. 2016 Lietuvos jūrų laivų registre buvo įregistruoti 39 prekybiniai, 45 žvejybos, 6 specialiosios paskirties jūrų laivai, 11 vilkikų.
1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tuo metu pagrindiniai valstybės tikslai buvo jos suvereniteto įtvirtinimas ir krašto apsaugos aparato formavimas. Balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kurio generaliniu direktoriumi tapo Audrius Butkevičius. Svarbiausias KAD uždavinys - krašto apsaugos sistemos kūrimas. Po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų ir Karinės jūrų pajėgos. Pirmieji pasiūlymai dėl karinio laivyno atkūrimo Krašto apsaugos departamento vadovybei buvo pateikti 1990 m. vasara. Buvo pradėti telkti karo jūrininkai, prasidėjo diskusijos, planų rengimas, buvo suformuota Ekspertų taryba Lietuvos karo laivynui atkurti. Darbas vyko gana sparčiai ir 1992 m. liepos 4 d. dabartinės Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos buvo atkurtos. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. 1992 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. 1992 m. spalio 29 d. LKJP flotilė papildyta iš Rusijos įsigytomis dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5 - 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” su Lietuvos Respublikos vėliava. 2004 m. balandžio 1 d. Lietuva buvo priimta į NATO organizaciją.
Šiuo metu Lietuvos Kariuomenės Karinės jūrų pajėgas sudaro arti 600 karių ir darbuotojų, tarnaujančių ir dirbančių šiuose padaliniuose - Karinių jūrų pajėgų štabe, Karo laivų flotilėje, Mokymo centre, Logistikos tarnyboje, Povandeninių veiksmų komandoje, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje, bei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre. Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (toliau LKJP) - tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. LKJP taip pat vykdo tokius veiksmus kaip povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja BALTRON projekte. Tai 1998 m. įkurtas Baltijos šalių projektas, kurio principas - 6 mėn. Du Lietuvos laivyno priešmininiai laivai kartu su NATO šalių karo laivais dalyvauja minų paieškos ir nukenksminimo operacijose.
Legendinio Laivo "Prezidentas Smetona" Atradimas
Profesoriaus Vlado Žulkaus teigimu, 99 procentai, kad tai yra tas laivas iš sonarinių nuotraukų, kurios buvo užfiksuotos po vandeniu. „Darbas dar nebaigtas - mes lyginame duomenis, sonarines nuotraukas, kurias padarė Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai, su turimais istoriniais laivo brėžiniais. Negalime vos užmetę akį pasakyti, kad tai yra tas laivas, tačiau kol kas visi duomenys sutampa“, - teigia prof. V. Žulkus. Mokslininkas pažymėjo, kad rasto laivo priekis yra stipriai nulūžęs, iš to galima prielaida, jog laivas 1945 m. buvo torpeduotas ir nuskendo. Laivas rastas liepos 2 d. Profesorius V. Žulkus teigia, kad laivo „Prezidentas Smetona“ radimas yra svarbus Lietuvai kaip jūrinei valstybei, ypač, kad už poros dienų minėsime Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, taip pat artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Projektas „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, kurį inicijuoja ir vykdo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, yra svarbus uostamiesčio Universitetui. Projekto vadovas profesorius habilituotas daktaras V. Žulkus pažymi: „Tai dar kartą įrodo, jog Klaipėdos universitetas ir jo mokslinis potencialas yra svarbūs Lietuvai kaip jūrinei valstybei. „Praėjusį sekmadienį 80-85 metrų gylyje Baltijos jūros dugne mes kartu su Klaipėdos universiteto, Lietuvos karo akademijos profesoriais aptikomw legendinį Lietuvos karo laivą „Prezidentą Smetoną“. Sonaro nuotraukas sulyginus su turimais brėžiniais šiandien drąsiai galime pasakyti, jog karo laivas „Prezidentas Smetona“ yra atrastas“, - sakė R. Jūrų muziejuje bus atverta paroda „Su pirmojo prezidento vardu“, skirta kariniam laivui.
Atkurti Lietuvos laivyno istorijos faktus, o galbūt kurti jo ateitį, šiandien gali kiekvienas. Tiesa, ne tikrame, bet virtualiame pasaulyje. Čia tik nuo vaizduotės, loginio mąstymo ir strategavimo įgūdžių priklauso ar užimsite priešų uostą ir plėsite savo divizioną. Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų.
Lietuvos Karinio Laivyno Laivai ir Padaliniai
| Padalinys | Įkūrimo metai | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| Karinių jūrų pajėgų štabas | 1992 m. | Vadovauja visoms Karinėms jūrų pajėgoms. |
| Karo laivų flotilė | 1992 m. | Atsakinga už jūros ir pakrančių stebėjimą, kontrolę ir gynybą. |
| Mokymo centras | Nėra duomenų | Ruošia karius Karinėms jūrų pajėgoms. |
| Logistikos tarnyba | Nėra duomenų | Užtikrina logistinį palaikymą. |
| Povandeninių veiksmų komanda | Nėra duomenų | Atlieka povandenines operacijas. |
| Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba | Nėra duomenų | Stebi jūros ir pakrančių erdvę. |
| Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras | Nėra duomenų | Koordinuoja paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje. |
| Priešmininių laivų divizionas | 1999 m. | Dalyvauja minų paieškos ir nukenksminimo operacijose. |
| Patrulinių laivų divizionas | 1999 m. | Atlieka patruliavimo funkcijas. |
| Pagalbinių laivų ir katerių divizionas | 2009 m. | Eksploatuoja pagalbinius laivus ir katerius. |
1992 m. liepos 4 d. Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (toliau LKJP) - tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. LKJP taip pat vykdo tokius veiksmus kaip povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis. 1992 m. liepos 4 d. 1992 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. 1992 m. spalio 29 d. LKJP flotilė papildyta iš Rusijos įsigytomis dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5 - 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” su Lietuvos Respublikos vėliava. 2004 m. balandžio 1 d. Lietuva buvo priimta į NATO organizaciją.
tags: #pirmasis #krovininis #laivas #lietuvoje