Padangos yra vienintelis jūsų dviračio kontaktas su kelio danga. Nuo jų priklauso važiavimo komfortas ir netgi saugumas, todėl nenuostabu, kad joms yra skiriama daug dėmesio. Oro slėgis padangose yra faktorius, lemiantis dviračio judėjimo greitį ir sukibimą su kelio danga. Nuo jo priklauso važiavimo lengvumas, dviračio valdymas, dviratininko saugumas, padangos dilimo greitis. Paprasčiausias ir pigiausias būdas pakeisti savo važiavimo patirtį yra dviračio padangų slėgio sureguliavimas.
Padangos turi du matmenis: tai diametras ir plotis. Diametro matmenys yra žymimi trimis skaitmenimis, kurie gali priklausyti nuo dviračių tipo ir paprastai varijuoja nuo 330 iki 740 mm. Plotis yra žymimas dviem skaitmenimis, taip pat milimetrais, varijuoja nuo 18 iki 62 mm. Paprastai ant pačių padangų būna nurodoma, ant kokių ratų jas galima montuoti, t. y. Priklausomai nuo ratlankio, dviračiai gali turėti įvairių pločių padangas.
Plonesnės, o tiksliau siauresnės, padangos naudingiausios profesionaliems lenktynininkams, nes tai užtikrina greitį, o platesnės - patogumą, todėl storesnės padangos dažniau montuojamos kalnų dviračiams. Kuo padangos storesnės, tuo daugiau kelio nelygumų jos sugeria ir tuo patogiau važiuoti. Kelioniniai dviračiai (angl. touring bikes) dažniausiai naudoja platesnes padangas (nuo 32 mm iki 47 mm). Pačios ploniausios (19 mm) padangos sukurtos specialiai velodromams, o pačios storiausios (storis siekia net 10 cm) skirtos važiuoti per sniegą. Tačiau tai - išskirtiniai atvejai. Jei norite išvystyti didesnį greitį, tuomet prie dviračio montuokite plonesnes padangas. Nepamirškite patikrinti, ar Jūsų dviračio stabdžiai veikia su kito storio padangomis. Tik todėl, kad jūsų dviratis turi tam tikro storio padangas, dar nereiškia, kad tai yra geriausias sprendimas jums.
Per pastaruosius metus platesnės padangos tapo labai populiarios plento dviračiuose būtent dėl šių privalumų. Kuo padanga platesnė, tuo daugiau oro ji talpina, dėl to platesnėms padangoms paprastai reikia mažesnio slėgio. Tai leidžia pasiekti geresnį važiavimo komfortą ir sukibimą neprarandant riedėjimo efektyvumo.
Optimalus padangų slėgis: svarbiausi veiksniai
Nėra vieno universalaus padangų slėgio, kuris tiktų visiems. Didžiausią įtaką slėgiui daro bendras dviračio ir dviratininko svoris. Lengvesni dviratininkai gali naudoti mažesnį slėgį - taip padangos geriau sukimba su danga ir važiavimas bus minkštesnis.
Riedant lygiu asfaltu, didesnis slėgis padeda išlaikyti didesnį greitį. Visgi, dauguma kelių yra gana nelygūs, tad važiuodami su pernelyg kietomis padangomis stipriau jausite vibraciją, nuovargį rankose bei padidės pasipriešinimas, todėl nebūtinai važiuosite greičiau. Pavyzdžiui, padangos su didesniu slėgiu atsimuš į akmenukus, o su mažesniu slėgiu - juos perlips.
Dėl kietų ir per daug pripūstų padangų bus sunku važiuoti smėlėtais takais ar minkštais žvyrkeliais. Kita vertus, esant labai mažam slėgiui padangose, padidėja rizika pažeisti vamzdį ir ratlankį, ypač važiuojant nelygiu ar akmenuotu paviršiumi. Staigesniuose posūkiuose dviračio padangos, kurių slėgis žemas, linkusios atsiplėšti nuo rato ratlankio, o tai gali baigtis skausmingu kritimu.
Didelis slėgis neleidžia padangai prisitaikyti prie kelio dangos, ir bet koks nelygumas privers mus šokinėti. Mažesnis slėgis, atvirkščiai, padidina sukibimą ir patogumą, tačiau sumažina greitį. Turime rasti pusiausvyros tašką, kuris priklausys nuo kelių veiksnių, tokių kaip dviratininko svoris, padangų tipas ir plotis arba kelio danga, kuria važiuosime.
Norėdami atlikti pirmąjį apytikslį įvertinimą, remsimės bendrai priimta taisykle, skirta apskaičiuoti plentinių dviračių padangų slėgį: 10% taisykle, kuri rekomenduoja nustatyti šį mūsų kūno svorio procentą padangų slėgiui kilogramais arba barais, o tai praktiškai tas pats. Skirtumas tarp šių dviejų vienetų nėra reikšmingas šiuo atveju reikalingam tikslumui. Norėdami konvertuoti šiuos matavimus į Psi (svarus kvadratiniame colyje), tiesiog padauginkite juos iš 14,5. Ši taisyklė yra apytikslė ir ją turime pritaikyti pagal savo aplinkybes, visada atsižvelgdami į gamintojo nurodytas minimalaus ir maksimalaus slėgio ribas. Paprastai nerekomenduojama mažinti slėgio žemiau 6 kilogramų, net jei dviratininkas sveria mažiau nei 60 kg, ir neviršyti 8,5-8,6 barų, išskyrus specialias kameras ar padangas, kaip pamatysime vėliau.
Padangų plotis yra pirmasis pritaikymo veiksnys, nes platesnei padangai reikia mažesnio slėgio, kad ji išlaikytų savo pėdsaką nedeformuodamasi. Remdamiesi savo patirtimi ir asmeninėmis nuostatomis, 10% savo kūno svorio barais taikome 25 mm padangoms, o galiniame rate slėgį padidiname 0,5 baro, nes jis laiko apie 60% mūsų kūno svorio. 23 mm padangoms rekomenduojame padidinti slėgį 0,3-0,5 baro tomis pačiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į dviratininko svorį, ir sumažinti tuo pačiu procentu su 28 mm padangomis.
Daugeliui dviratininkų tinkamas slėgis 28 mm padangoms yra maždaug 5-6 bar. Taip, bet svarbu neperžengti saugaus intervalo ribos. Skirtingų kategorijų dviračiams optimalus padangų slėgis gali labai skirtis. Kuo siauresnė padanga, tuo didesnis slėgis ir tuo dažniau reikia skirti dėmesio jo kontrolei.
Lietingu oru dažnai verta šiek tiek sumažinti slėgį - maždaug 0,5 bar. Nelygioje ar drėgnoje vietovėje rekomenduojama sumažinti slėgį bent 0,5 baro, o važiuojant labai nelygiu reljefu, žvyrkeliu, grindiniu ar lyjant, slėgį galima sumažinti 1 baru, o kameroms, kurių slėgis viršija 9 barus, - net 2 barais. Mažesnis slėgis suteiks daugiau sukibimo ir padės padangoms amortizuoti didelę dalį smūgių ir vibracijų.
Karštomis dienomis padangose esantis oras plečiasi, todėl slėgis gali natūraliai padidėti. Didesnė kameros prispaudimo (ang. Nėra kameros, todėl sumažėja kameros prispaudimo (ang. Net jei padanga visiškai sandari, laikui bėgant slėgis joje mažėja. Kameros medžiagos pralaidumas. Ventiliai. Temperatūros svyravimai.
Gana dažna klaida tarp plento dviratininkų - per didelis slėgis, siekiant didesnio greičio. Tačiau pasiekiamas našumo skirtumas, palyginti su rekomenduojamu slėgiu, yra mažesnis, nei manome, ir paprastai neatperka rizikos prarasti sukibimą ir lengviau pradurti padangą, taip pat atsisakyti didesnio patogumo.
Plentinių dviračių padangų slėgio neįmanoma pasiekti su bet kokiu siurbliu ir nerekomenduojama pasikliauti lietimu. Nuo tam tikro slėgio nebus lengva pajusti skirtumus tiesiog spaudžiant pirštais, kaip tai darome, pavyzdžiui, su kalnų dviračių padangomis. Norint pasiekti rekomenduojamą plentinių dviračių padangų slėgį, mums reikės pripūtimo sistemos, kurios maksimalus slėgis viršija 10-11 barų. Tai lengvai pasieksime su kojiniais siurbliais, kompresoriais ir CO2 balionais, tačiau bus sunku su mini siurbliais. Jei nepasirinksime galingesnių, skirtų specialiai plentiniams dviračiams, negalėsime viršyti 5 barų slėgio padangose, o jei neturėsime CO2 balionų, turėsime pabaigti pūsti artimiausioje degalinėje.
Optimalus padangų slėgis turi įtakos vairavimo saugumui, komfortui ir eksploatacinėms savybėms, todėl kiekvieną kartą pradėdami važiuoti pasitikrinkite padangų slėgį tvirtai spausdami nykščiu.
Padangų tipai ir priežiūra
Plento dviračiuose naudojami trys pagrindiniai padangų tipai: kamerinės, klijuojamos ir bekamerinės.
„Tubeless“ padangos (be kamerų) leidžia važiuoti su mažesniu slėgiu, nes jų šonai yra sutvirtinti ir atsparesni deformacijai. Kameros, kurias vis dar dažniausiai naudoja profesionalūs sportininkai varžybose, leidžia naudoti labai didelį slėgį, kuris išlaiko padangą beveik nedeformuotą ir su labai maža riedėjimo varža. Dėl specialios sudėties jos yra patogios ir atsparios pradūrimams net esant tokiam slėgiui.
Pastaraisiais metais vis daugiau dviračių ratų gaminami naudojant vadinamąją „hookless“ ratlankio konstrukciją.
Būklė: Be tinkamo oro slėgio, svarbi ir dviračio padangos būklė. Dėl saugumo nereikėtų važinėti su nudilusiomis padangomis.
Slėgio mažėjimo priežastys: Neįtikėtina, tačiau smulkios oro dalelės sugeba prasiskverbti pro gumos mišinio mikroskopines poras ir oro slėgis padangoje natūraliai mažėja. Papildomos priežasties - aplinkos temperatūros svyravimai. Eksploatavimo sezono metu aplinkos temperatūra gali svyruoti keliasdešimt laipsnių , tai yra nuo minusinės temperatūros iki pliusinės, pvz. Jei padangų slėgis mažėja greičiau, tai priežasties ieškokite padangos viduje.
Slėgio tikrinimas: Slėgį reikėtų tikrinti bent 1 kartą per mėnesį. Per šį laikotarpį iš kameroje netenkama maždaug 1/3 slėgio. Per mažas oro kiekis padangoje ne tik apsunkina važiavimą dviračiu, bet ir ilgainiui sugadina rato ratlankius ir padangą.
Naudojama keletas metodų. Pats paprasčiausias, kai neturime matavimo prietaiso, galima naudoti taip vadinamą „nykščio testą“. Tikslumu šis metodas nepasižymi, teisingai vertinti oro slėgį reikia patirties. Atliekama tokie veiksmai: uždedame nykštį skersai padangos, kitos rankos delnu stipriai spaudžiame. Bet tinkamiausias būdas patikrinti slėgį padangose yra matavimas manometru. Dauguma brangesnių rankinių pompų paprastai turi universalią pūtimo galvutę, bei manometrą. Nereikia pamiršti ir ventilio tipo, kitu atveju nebus įmanoma patikrinti oro slėgio. Naudojami 3 tipai: A/V - automobilinis (Schrader), F/V -Presta, S/V - dviratinis (Dunlop).
Namams patogiausias pasirinkimas - pastatoma pompa su manometru. Ji leidžia tiksliai matyti, kiek oro pripūtėte, ir lengvai pasiekti reikiamą slėgį. Ilgesnėse kelionėse praverčia maža rankinė pompa, pavyzdžiui, patogu turėti elektrinę rankinę pompą.
Į dviračio krepšį būtinai įsidėkite atsarginį vamzdelį, kompaktišką rankinę pompą su dvigubo vožtuvo sistema arba vožtuvo perėjimą, kad galėtumėte pripūsti padangą bet kurioje degalinėje iš automobilio padangoms skirtų kompresorių.
Vieno atsakymo nėra. Dviračio padangų oro slėgis priklauso ir nuo dviračio paskirties. Slėgis padangose gali būti nuo 1,5 BAR kalnų dviračiui ir iki 10BAR plentiniui dviračiui. Verta žinoti, kad važiuojant kieta danga, pavyzdžiui, asfaltuotais keliais, rekomenduojama padangas pripūsti daugiau - dviratis bus „kietesnis“, bet lengviau riedės.
Atsižvelgdami į visus šiuos veiksnius, galite nustatyti tinkamiausią slėgį savo plentinio dviračio ratams kiekvienu atveju, tačiau geriausias orientyras visada bus jūsų patirtis.
Smagių nuotykių!
Padangos yra dviračio sąlyčio su žeme taškas ir daro didelę įtaką jo elgsenai bei dviratininko galutiniam rezultatui. Tačiau pasirinkus padangas, taip pat svarbu nustatyti tinkamą slėgį, nes jis gali pakeisti padangų elgseną: padidinus slėgį sumažėja padangos deformacija ir dėl to trintis, padanga tampa greitesnė, tačiau mažiau sukibimo ir mažiau patogumo.
Didesnis padangų ir paviršiaus lietimosi plotas. Sumažėja sukibimo su danga plotas.
Pavasarinis dirvos atgaivinimas natūraliomis priemonėmis
| Padangos plotis (mm) | Rekomenduojamas slėgis (bar) |
|---|---|
| 23 | 6.0 - 7.0 |
| 25 | 5.5 - 6.5 |
| 28 | 5.0 - 6.0 |
| 32 | 4.5 - 5.5 |
