Antifrizas yra gyvybiškai svarbus automobilio skystis, kuris ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo, bet ir užtikrina apsaugą nuo šalčio žiemą. Jis palaiko tinkamą variklio temperatūrą visomis oro sąlygomis, todėl bet kokie antifrizo lygio svyravimai gali reikšti rimtesnes problemas. Vairuotojai neretai susiduria su situacija, kai antifrizas pradeda dingti be aiškios priežasties, o tai gali sukelti rimtų pasekmių, jei problema bus ignoruojama.
Viena akivaizdžiausių aušinimo skysčio nutekėjimo simptomų yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas".
Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir žinom apskritai GAMTAI. Kitas gana paprastas būdas, kuriuo galite pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio yra stebint variklio temperatūros daviklį. Paprastai norėdami sužinoti, ar jūsų variklyje trūksta ar dingsta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
Neretai pamirštamas dalykas - reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje (žinoma dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje jeigu aušinimo skysčio trūksta, bet nepamirškime, kad ir indikacija kartais nesuveikia :)). Galbūt neatrodo, kad aušinimo skysčio nutekėjimas yra didelė problema, tačiau tai gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobilio varikliui. Be tinkamo antifrizo kiekio jūsų variklis gali perkaisti (arba užšalti žiemos metu). Kadangi jis atlieka labai svarbų vaidmenį, aušinimo skystį privaloma reguliariai tikrinti.
Pagrindinės antifrizo dingimo priežastys
Antifrizas gali dingti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai yra susijusios su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais. Suprasdami šių problemų šaltinius, galite užkirsti kelią rimtesniems gedimams ir užtikrinti savo automobilio ilgaamžiškumą.
1. Aušinimo sistemos nesandarumas
Viena dažniausių priežasčių - aušinimo sistemos nesandarumas. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą. Jei po automobiliu pastebite spalvotas dėmes, būtina iš karto patikrinti sistemą ir pašalinti gedimą. Nesandarios vietos dažniausiai pastebimos vizualiai arba naudojant specialius aušinimo sistemos tikrinimo įrankius.
Aušinimo skystis teka per įvairius komponentus, o tie komponentai dažniausiai sujungti guminėmis aušinimo skysčio žarnomis. Tam, kad skystis iš rezervuaro patektų į variklio bloką, turbiną, radiatorių ir kitus komponentus, naudojamos tvirtos žarnos, o silpniausia vieta tampa jungtys. Jos dažniausiai yra labai paprastos - naudojamos suspaudžiamos arba susukamos metalinės sąvaržos, kurios užsandarina jungtį ir neleidžia skysčiui pratekėti. Laikui bėgant tokios jungtys gali sutrunyti arba atsilaisvinti. Tokiu atveju gali pakakti suveržimo, o kartais pakanka pakeisti pačią sąvaržą. Kai skystis prateka pro jungtis, galima pastebėti toje vietoje besikaupiančią drėgmę. Tik turėkite omeny, kad neretai ta drėgmė yra žarnos apačioje ir gali būti sunkiai pastebima iš viršaus.
2. Pažeistos arba susidėvėjusios aušinimo žarnos
Dėl pažeistų žarnų antifrizas gali ištekėti labai greitai. Laikui bėgant, žarnų būklė suprastėja dėl amžiaus, temperatūrų pokyčių ir įvairių cheminių medžiagų. Žarnose esantys įtrūkimai, plyšiai ar įbrėžimai pažeidžia jos konstrukciją, todėl aušinimo skystis gali pratekėti, ypač kai sistemoje pakyla slėgis. Be to, nuolatinis žarnų išsiplėtimas ir susitraukimas temperatūros svyravimų metu dar labiau pablogina situaciją ir paspartina skysčio nuotėkius. Atsiradus pažeidimams, aušinimo skysčio nuotėkis ne tik gali perkaitinti variklį, bet ir kelia pavojų aplinkai bei saugumui. Pastebėjus nuotėkį labai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus, kad jie pakeistų pažeistas dalis. Kuo pažeidimas didesnis, tuo stipriau prateka aušinimo skystis.
Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Susidėvėjusi žarna dažnai tampa trapesnė, todėl ji neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį.
3. Kiauras radiatorius
Pažeistas radiatorius yra dažna aušinimo skysčio nuotėkio priežastis. Aušinimo radiatorius yra viena svarbiausių aušinimo sistemos detalių, kuri gali būti pažeista dėl įvairių veiksnių, tokių kaip korozija, išoriniai smūgiai arba natūralus nusidėvėjimas. Įtrūkimai, skylės ar korozija radiatoriaus konstrukcijoje praleidžia antifrizą, todėl jis ilgainiui išbėga ir variklis gali perkaisti. Be to, pažeistos radiatoriaus briaunos ar vamzdeliai gali trikdyti antifrizo cirkuliaciją, dar labiau sumažinant sistemos efektyvumą. Radiatoriaus nuotėkį pastebėti nesunku, o jį pastebėjus reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Išvengti radiatoriaus pažeidimų galima užtikrinant, kad po varikliu yra dugno apsauga, taip pat reikėtų naudoti gamintojo rekomenduojamą aušinimo skystį, kuris nepažeistų aušinimo sistemoje naudojamų medžiagų.
Pvz. korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdeliams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
4. Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis arba bakelio kamštis
Nesandarus aušinimo skysčio bakelio dangtelis yra mažiau žinoma, tačiau gana dažna ir svarbi priežastis, dėl kurios dingsta antifrizas. Kamštis yra svarbus aušinimo sistemos sandariklis, kuris palaiko slėgį ir reguliuoja aušinimo skysčio srautą. Jei kamštis veikia netinkamai, gali kilti įvairių problemų, įskaitant aušinimo skysčio nuotėkį. Blogas antifrizo bakelio kamštis negali tinkamai užsandarinti sistemos, todėl aušinimo skystis gali pasišalinti per dangtelio sandariklį. Negana to, netinkamai veikiantis slėgio reguliavimo vožtuvas kamštelyje gali sukelti per didelį slėgį sistemoje, dėl kurio gali būti pažeidžiamos žarnos, tarpikliai ir kiti sistemos komponentai. Priklausomai nuo automobilio, tai gali būti tiek bakelio, tiek pačio radiatoriaus kamštis. Savarankiškai kamštį patikrinti gana sudėtinga, todėl geriausias sprendimas yra išbandyti kitą kamštį ir stebėti, ar problema tęsiasi.
Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas dalykėlis :) , tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
5. Pažeista variklio galvos tarpinė
Tai yra kone rimčiausia problema šiame sąraše. Variklio pagrindas susideda iš bloko ir galvos. Šias dvi dalis jungia speciali tarpinė, kuri užtikrina, kad kompresija liktų cilindruose, antifrizas aušinimo sistemoje, o alyva tepimo sistemoje. Laikui bėgant variklio galvos tarpinė gali būti prapučiama, o tai priveda prie rimtų problemų, tarp kurių yra ir antifrizo nuotėkis. Variklio galvos tarpinė dažniausiai pažeidžiama dėl variklio perkaitimo ar nekokybiško ankstesnio remonto. Taip nutikus, aušinimo skystis gali prasiskverbti į cilindrus, kuriuose skystis tiesiog išgaruoja, arba pratekėti į variklio išorę. Patekus į tokią situaciją remontas dažniausiai yra labai brangus, kadangi reikia išardyti visą variklį, šlifuoti galvą ir atlikti kitus remonto darbus. Negana to, važinėti su tokiu defektu nerekomenduojama, kadangi galite pažeisti variklio tepimo sistemą ir cilindrus, sukeliant dar daugiau papildomų problemų. Variklio galvos tarpinės defektą nustatyti turėtų specialistai.
Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė realiai turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą. Tai dažnai pasireiškia baltų dūmų atsiradimu iš duslintuvo ar keistu alyvos atspalviu. Šio gedimo ignoravimas gali sukelti rimtų variklio problemų, nes variklis gali būti sugadintas dėl per didelės temperatūros arba skysčio maišymosi su alyva.
6. Vandens siurblio gedimas
Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų per aušinimo sistemą. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti. Tai gali būti susiję su senėjimu arba nekokybišku remontu. Laiku nepakeitus siurblio, gali būti pažeistas ir pagrindinis variklio diržas, o tai dar labiau apsunkina remontą.
Ryškus triukšmas, skindantis iš vandens siurblio, gali reikšti, jog yra pažeistas siurblio guolis. Iš tiesų, vandens siurblio gedimas nėra itin dažnas reiškinys.
7. Išsiplėtimo bakas ir jo jungtys
Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas, kas nežino tai yra tas plastikinis bekelis šalia variklio į kurį pilame aušinimo skystį :). Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
8. EGR aušintuvo nuotėkis
Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus, žinoma, nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.
Nuotėkis EGR aušintuve - Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai, tačiau jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu. Dėl šio gedimo gali sumažėti automobilio efektyvumas ir padidėti kenksmingų emisijų kiekis.
9. Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas
Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista. Ši problema dažniausiai pasitaiko, kai automobilio aušinimo sistema nėra tinkamai prižiūrima.
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai
Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas - Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai, tai gali būti pirmasis signalas apie galimus sistemos gedimus. Tai gali būti susiję su nesandariomis jungtimis, pažeistais aušinimo sistemos komponentais arba net sugedusiu aušinimo bakelio dangteliu. Laiku pastebėjus šį požymį ir išsiaiškinus priežastį, galima užkirsti kelią didesniems gedimams.
Skysčio dėmės po automobiliu - Jei po automobiliu matote spalvotas dėmes, dažniausiai žalias, rožines ar oranžines, tai rodo aušinimo sistemos nuotėkį. Skystis gali nutekėti iš radiatoriaus, žarnų arba tarpinės pažeidimų vietų. Šiuo atveju svarbu tiksliai nustatyti nuotėkio šaltinį, nes ilgai ignoruojamas nutekėjimas gali sukelti variklio perkaitimą.
Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio - Baltų dūmų atsiradimas dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės. Tai gali būti lydima antifrizo kvapo iš išmetimo dujų. Tokia problema yra rimta ir ją reikia spręsti nedelsiant, nes skysčio buvimas cilindruose gali pažeisti variklio vidines dalis.
Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva - Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą. Tai dažnai būna susiję su variklio galvutės tarpinės defektu arba įtrūkusiu variklio bloku. Tokiu atveju būtina nedelsiant sustabdyti automobilio eksploatavimą, kad būtų išvengta rimtesnių variklio gedimų.
Variklio temperatūros pakilimas - Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai. Tai gali būti susiję su užsikimšusiu termostatu, sugadintu vandens siurbliu arba užsikimšusiais aušinimo kanalais. Tokiu atveju gali būti reikalingas termostato keitimas, kad būtų užtikrinta tinkama antifrizo cirkuliacija ir išvengta didesnių gedimų.
Silpna šildymo sistema. Nepakankamas antifrizo lygis paveikia ir salono pečiuką. Jei pastebite, kad salono pečiukas nepučia šilto oro, tai gali būti dėl antifrizo trūkumo.
Neįprastas variklio veikimas. Kai variklis veikia ekstremaliomis temperatūromis, jo veikimas gali sutrikti, todėl netolygus, triukšmingas ar tiesiog neįprastas variklio veikimas gali būti įspėjimas apie antifrizo trūkumą.
Garai variklio skyriuje. Jei pastebėjote, kad iš po variklio gaubto sklinda garai, tai gali būti ženklas, kad aušinimo skystis laša ant karštų variklio dalių ir garuoja.
Kiti keli patarimai - Stebėkite išmetamųjų dūmų spalvą, jeigu balta, turite problemą. Reguliariai tikrinkite variklio alyvą, jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?
Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite patikimame autoservise, kur specialistai galės atlikti išsamią diagnostiką. Anksti nustatyti gedimai leidžia išvengti rimtesnių ir brangesnių remonto darbų.
Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo. Dažniausiai tai apima sugedusių komponentų, tokių kaip vamzdeliai, sandarikliai ar radiatorius, keitimą. Jei problema kyla dėl susikaupusių nuosėdų aušinimo sistemoje, gali būti reikalingas sistemos plovimas. Rimtesni atvejai, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės pažeidimai, reikalauja šios dalies keitimo, nes tai tiesiogiai veikia variklio darbą.
Taip pat svarbu imtis prevencinių priemonių, tokių kaip reguliari automobilio techninė priežiūra, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas, kokybiško antifrizo naudojimas bei tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas. Tinkama priežiūra ne tik užkirs kelią antifrizo dingimo problemoms, bet ir užtikrins aušinimo bei kondicionavimo sistemų efektyvų veikimą.
Laiku pastebėtos ir išspręstos problemos padės išvengti sudėtingų gedimų bei užtikrins ilgalaikį automobilio veikimą.
Kaip patikrinti ir papildyti aušinimo skystį – „Super DIY“
Ar reikia keisti antifrizą?
Reguliarus antifrizo keitimas yra svarbus automobilio aušinimo sistemos ir variklio būklei. Laikui bėgant aušinimo skystis pablogėja ir nebegali efektyviai reguliuoti variklio temperatūros bei apsaugoti variklio nuo korozijos. Senas aušinimo skystis tampa rūgštus, todėl variklio komponentai greičiau koroduoja ir padidėja nuotėkio rizika. Be to, aušinimo skystis laikui bėgant praranda gebėjimą sutepti vandens siurblį ir kitas judančias dalis.
Laikydamiesi gamintojo rekomenduojamų antifrizo keitimo intervalų (įprastai kas 2-5 metus), užtikrinsite optimalų variklio aušinimą ir išvengsite sistemos korozijos.
Kemi Bosch Car Service, 2025 m. sausio 10 d. 11:04
Antifrizas kaip ir tepalas konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų, jeigu nežinote kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant pačio aušinimo skysčio bakelio). Taip pat jeigu nežinote koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.
Pasak Kijevo serviso techniko Serhiy Dudko, „Skirtingų tipų antifrizų maišymas yra viena iš dažniausių ir žalingiausių klaidų. Dėl to sistemoje kaupiasi nuosėdos, užsikemša radiatoriai ir perkaitimas. OAT (organinių rūgščių technologija) - naudojama šiuolaikiniuose automobiliuose, dažniausiai rausva arba raudona, veikianti iki 5 metų arba 150 000 km. Tačiau vien spalva negarantuoja suderinamumo. Mechanikas Ihor Melnyk iš Charkivo perspėja: „Dažnai matome, kaip vairuotojai į žalią pila raudoną antifrizą, manydami, kad tai tik kita markė. Tada jie atvyksta į dirbtuves su užsikimšusia aušinimo sistema. Geriausiu atveju - pilnas sistemos praplovimas. Sumaišius nesuderinamus antifrizus, cheminės reakcijos metu susidaro kietos nuosėdos, kurios blokuoja aušinimo skysčio srautą.
Senas antifrizas laikui bėgant praranda savo apsaugines savybes. Jis tampa drumstas, rūgštus ir pradeda korozuoti aliuminio komponentus. „Esame matę variklius, kuriuos sugadino degalinėse ar turguose parduodamas žemos kokybės antifrizas“, - sako mechanikai. Ekspertai rekomenduoja visada patikrinti antifrizo specifikaciją, o ne tik spalvą. Teisingas tipas nurodytas jūsų automobilio vadove arba ant aušinimo skysčio bakelio dangtelio. Šalto Lietuvos klimato sąlygomis tinkama aušinimo skysčio priežiūra yra labai svarbi. Užšalimo temperatūra ir prastos kokybės kuras gali paspartinti koroziją sistemos viduje. Esminis dalykas: niekada nepasitikėkite vien spalva ar etikete. Keli sutaupyti eurai antifrizui gali kainuoti tūkstančius variklio remontui.
Ar kada nors netyčia sumaišėte aušinimo skysčius?
Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų.
Kaip tiksliai veikia aušinimo skystis ir kaip žinoti, ar jis atlieka savo funkciją? Kokia konkreti aušinimo skysčio funkcija? Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Šiek tiek atvėsęs skystis pumpuojamas atgal į variklį kitam ciklui. „Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, - aiškina A. Seilius.
Kas nutiktų varikliui be aušinimo skysčio? Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Dėl degimo proceso automobilio variklyje temperatūra kyla itin sparčiai, todėl jei aušinimo sistemos nebūtų, greitai perkaistų ir sugestų svarbiausi automobilio komponentai. „Inter Cars Lietuva“ atstovas pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. O žiemą vien vandeniu užpildyta sistema bus neatspari užsalimui, todėl gali sutrikti jos veikimas. „Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.
Taip jau istoriškai susiklostė, kad VW gamintojo sukurti nuosavi aušinimo skysčio standartai tapo bendriniais ženklais nurodančiais aušinimo skysčio tipą, o neretai ir paties skysčio spalvą, kas beje, nėra teisinga. Skirtingų aušinimo skysčių maišymas Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl labai dažnai kyla klausimas ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Šį darbą geriau patikėkite atlikti kvalifikuotam mechanikui, kuris turi tam reikalingą įrangą ir neišpils panaudoto skysčio į kanalizaciją, arba dar blogiau, - „už kampo“. „Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Seilius. Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų. Siūlome pasitikrinti kurių tipų skysčius galima saugiai maišyti, o kurių verčiau nemaišyti.
Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus, žinoma, nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.
Atsiradus aušinimo sistemos gedimui, nedelsdami kreipkitės į Autura servisą. IĮ Autura juridinio asmens kodas 134752765, adresas Taikos pr.
Daugiau nei dešimties metų patirtį turintis ČAPKAUSKAS automobilių servisas komanda įsitikinus, kad dauguma automobilių gedimų atsiranda dėl netinkamos jų priežiūros ar nekokybiškų remonto sprendimų. Servise dirba profesionalių specialistų komanda, darbui naudojame tik modernią bei šiuolaikišką įrangą, o detales reikalingas remontui, perkame tik iš kokybiškų ir patikrintų tiekėjų. Susisiekite! Atsakysime į visus Jums kylančius automobilio remonto ir priežiūros klausimus.
