Vilkiko įsigijimas yra svarbus strateginis verslo sprendimas, darantis tiesioginę įtaką įmonės sąnaudų struktūrai, veiklos tęstinumui ir konkurencingumui. Naujas vilkikas - tai ne tik dar viena transporto priemonė, bet ir ilgalaikė kapitalo investicija. Nepriklausomai nuo to, ar įmonė pradeda veiklą nuo nulio, plečia esamą transporto parką, ar integruoja pristatymo operacijas į vidinę struktūrą, transporto priemonių įsigijimo etape dažnai padaroma strategiškai brangiai kainuojančių klaidų. Dažniausiai jos susijusios su nepakankamu bendrosios nuosavykės išlaidų įvertinimu, netiksliai pasirinktomis techninėmis specifikacijomis arba klaidingai nustatytu eksploataciniu poreikiu.
Istoriniai Pavyzdžiai: Elektriniai Sunkvežimiai Praeityje
Anksčiau ir elektromobiliai buvo labai populiarūs. Jie buvo nukonkuruoti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais todėl, kad šios tiesiog buvo patogesnės ir galėjo važinėti didesniais atstumais. Walker Electric Truck 1907-1942 metais gamino elektrinius sunkvežimius ir automobilius. Kompanija kelis kartus pakeitė savininkus, tačiau Walker elektriniai sunkvežimiai buvo labai patikimi, todėl šis ženklas tapo kokybės sinonimu. Gamyklos buvo įkurtos Čikagoje ir Detroite. Walker sunkvežimiai buvo varomi 3,5 ag elektrinio variklio, kuris energijos sėmėsi iš gausybės 66-80 voltų baterijų, tiekiančių 40 amperų srovę. Visgi, įprastas Walker sunkvežimis vienu įkrovimu galėjo įveikti net 80 km. Aišku, važinėdavo šie elektriniai sunkvežimiai labai lėtai - vos 16-19 km/h greičiu, o veždami sunkesnius krovinius - ir žymiai lėčiau. Walker negamino vilkikų. Šie elektriniai sunkvežimiai turėjo plieninius ratus su vientisos gumos padangomis. Sunkvežimio kabina buvo gana erdvi, o krovinių skyrius buvo pritaikomas pagal kliento poreikius. Ten galėjo būti lentynos prekėms ar pieno buteliams arba atvira erdvė didesnių gabaritų kroviniams. Visgi, neskubėkite juoktis iš šių charakteristikų - reikia turėti omenyje istorinį kontekstą. Šie sunkvežimiai turėjo konkurentų, tačiau jiems reikėjo žolės ir vandens - dažniausiai jie keitė arklių traukiamus vežimus. Įvairios prekių išvežiojimo kompanijos ir taip nevažinėjo ilgais atstumais - prekės buvo pristatomos iš geležinkelio stoties į parduotuves ar sandėlius. Iš pradžių šiuos sunkvežimius pamėgo JAV pašto tarnybos, pieno ir kepinių išvežiotojai, vėliau - ir pervežimų kompanijos. Marshall Field & Company, garsaus parduotuvių tinklo savininkė, 1925 metais turėjo net 276 Walker sunkvežimius. Šie sunkvežimiai buvo eksportuojami ir į Didžiąją Britaniją, Norvegiją ir net Naująją Zelandiją. Tiesą sakant, Naujojoje Zelandijoje, Orion New Zealand Limited kompanijoje vienas toks sunkvežimis, teigiama, tebenaudojamas iki šiol, nors tikriausiai tik simboliškai.
Pasaulis sugrįžta prie elektrinių sunkvežimių. Reikalavimai jiems yra kur kas didesni, tačiau technologijos juda į priekį.
Šiuolaikiniai Elektriniai Vilkikai: Tarp Revoliucijos ir Realybės
Tesla Semi dabar yra dėmesio centre. Kompanija susilaukia gausybė užsakymų ir žadama, kad naujas elektrovilkikas sukels revoliuciją logistikoje. Iš tiesų, elektriniai sunkvežimiai atrodo kaip kažkas iš ateities, bet gal nėra visai taip? Nors pirmieji elektra varomi automobiliai buvo išrasti dar 19 a., jie vis dar laikomi prabangos dalimi. Kompanijos tik ruošiasi masinei jų gamybai. Iki šiol buvo galvojama tik apie lengvųjų elektra varomų automobilių gamybą. Pastaruoju metu žiniasklaidoje pagausėjo žinių apie elektra varomų vilkikų bandymus bei užsakymus iš rimtų firmų. Elektra varomų vilkikų lyderiai formaliai yra amerikiečiai. Taip įvyko neatsitiktinai. Be jokios abejonės, dabar ši įmonė yra pasaulio lyderė furgonų bei mikroautobusų su baterijomis gamyboje. 2005 m. įmonė pristatė rinkai 2 t elektra varomus sunkvežimius „ST“ ir „Faraday“. Pastarojo pagrindas - „Ford F650“. 2008 m. jis modifikuotas į „Faraday Mark II“. Jo keliamoji galia - 7,5 t, masė - 13 t. Vidutinės masės vilkikas „Newton“ varomas 120 kW variklio „Smith“, įkraunamo keturiomis 278 voltų baterijomis. Jos sudėtos į specialius konteinerius apatinėje automobilio dalyje. Variklio galios užtenka tam, kad transporto priemonė pasiektų 80 km/val. greitį, o rida po vieno pakrovimo padidėtų iki 250 km. Baterijos įkraunamos automatiškai per standartinį trifazį lizdą. Įtampa - 450 W, elektros srovės stipris - 32 A. Šituo modeliu susidomėjo kai kurios stambios prekybos įmonės, jau pasiraišiusios sutartis keletui dešimčių mašinų įsigyti. Įmonės planuoja jau šįmet pradėti su jais gabenti prekes į prekybos centrus. Siuntų bendrovė „TNT“ jau užsisakė 400 naujų „Newton“. Didelį susidomėjimą išreiškė ir JAV kariuomenė. Automatinių tankų ir šarvuočių vadovybė (TACOM) užsisakė modifikuotą vilkiko versiją. Amerikos automobilių, varomų elektra, ličio jonų baterijų bei lengvosios komercinės technikos rinkoje dar konkuruoja gamintojas „Balqon Corporation“, paskelbęs apie jo sukurtą automobilį „Mule M100“. Jis pasiekia 112 km/val. greitį ir po vieno baterijų įkrovimo gali nuriedėti iki 240 km (4 t - 150 km). Anglai-amerikiečiai pirmauja, tačiau jiems ant kulnų lipa kitų šalių įmonės. „T-Rex“ jau buvo gaminamas su benzininiu, dujiniu bei hibridiniu varikliu. Prancūzai irgi bando juos pasivyti. Šių metų balandžio mėnesį „Renault Trucks“ pristatė įmonei „Bruneau“ keletą „Renault Maxity“ su 2 t keliamąja galia. Jis gabens prekes Paryžiuje. Per vieną važiavimą šis vilkikas gali nuriedėti 80 km. Jame įrengta automatinė pavarų dėžė ir naujausios kartos ličio jonų akumuliatorius. Vilkiko didžiausias greitis - 30 km/val., tačiau rekomenduojamas greitis yra 70 km/val. To, anot ekspertų, visai užtenka miesto ribose. Pasak įmonės logistikos direktoriaus Liuc‘o Pelletierio, vilkikas puikiai atlieka savo uždavinius ir turi tik vieną trūkumą: įkalnėje jis kyla lėčiau negu automobilis su vidaus degimo varikliu. Italų-kinų įmonė „Naveco“ sukūrė elektra varomą vilkiką, kuris įkrovus akumuliatorių nuvažiuoja 220 km.
Specialistai dar neturi vienodos nuomonės, vertindami elektra varomų vilkikų efektyvumą. Pavyzdžiui, MAN į tai žiūri skeptiškai. Vienos baterijos, tinkančios dideliems elektrovilkikams, kaina sieks 300 tūkst. Be to, baterijų įkrovimas po 10 darbo val. truks 26 val. Pachta-Reyhofen‘o nuomone, žymiai efektyvesnis būdas sumažinti kenksmingų, išmetamųjų medžiagų į atmosferą kiekį, padidinti autotraukinių ilgį. Vis dėl to MAN vadovas turėjo omenyje didelius vilkikus, skirtus ilgiems atstumams. Iš esmės dabar kalbama tik apie nedidelius vilkikus, skirtus pervežimams miesto ribose. Būtent apie juos kalba „Smith Electric Vehicles“ komercijos direktorius Kevinas Harkinas. Pasak jo, atlikti tyrimai didžiuosiuose Britanijos miestuose rodo, kad krovininio transporto vidutinis greitis miestuose neviršija 30 km/val. Tokiomis sąlygomis paprasto vidaus degimo variklio efektyvumas minimalus, o žala aplinkai nuo kenksmingų išmetamųjų dujų - maksimali. Ir dar vienas argumentas: vidutinė elektra varomų vilkikų rida apie 160 km. Paprastiems automėgėjams tai atrodo per mažai, nes po darbo jie nori užvažiuoti į dar porą vietų, negalvodami užsukti į degalinę.
Britų analitikai paskaičiavo, kad, atsižvelgiant į kuro kainas, elektrovilkikas atsiperka per 18-24 mėnesius. Taip išeina todėl, kad elektros suvartojimas per dieną sudaro tik 50 EUR, o dyzelinio vilkiko sąnaudos - kainuoja 300 EUR. Situacija primena tokią technologinę stadiją, kai egzistuoja visuomeninis poreikis ir techninės galimybės idėjai materializuoti, tačiau ji dar ne tokia tobula, kad galėtų prisitaikyti prie kapitalistinių ekonominių sąlygų.
D. Snieška palygina sunkvežimių su elektriniu ir vidaus degimo varikliu „viso gyvenimo“, t. y. nuo gamybos iki, baigus eksploatavimą, utilizavimo, sukuriamą taršą. Jis akcentuoja, kad bet kokių automobilių gamintojai siekia žiedinės ekonomikos. „Būtent dėl to elektromobiliai įrodo savo teigiamą pusę: nors pagaminti baterijas jiems ir yra taršiau, bet per 15 metų jie į aplinką išmeta kartais mažiau CO2 palyginti su vidaus degimo variklius turinčiai sunkvežimiais. Jis griauna ir kitą mitą, kad elektriniai sunkvežimiai netinka tolimiesiems pervežimams. D. Snieška primena, jog vairuotojui leidžiama dirbti 9 valandas per dieną, o statistika rodo, kad vilkikas per dieną nuvažiuoja apie 500-600 km. „Dabar elektriniai vilkikai vienu baterijos įkrovimu gali įveikti 350-400 km, o po 1-1,5 metų šis atstumas sieks iki 500 km. Tačiau ne šis atstumas yra svarbiausia, o infrastruktūra“, - tikina D. Kadangi vairuotojas kas 4,5 valandos turi daryti 45 minučių poilsio pertraukas, reikalinga infrastruktūra, kur per šį laiką elektrinis vilkikas būtų įkrautas. Techniškai toks įkrovimo laikas galimas jau dabar, bet reikalingas išplėtotas tinkamų sunkvežimiui įkrovimo stotelių tinklas. „Scania Lietuva“ generalinis direktorius prognozuoja, kad elektrinius tolimųjų pervežimų vilkikus Europos keliuose masiškai pamatysime jau 2024 m. Tačiau jis taip pat neatmeta, kad netolimoje ateityje vilkikus bus galima pasirinkti ir su kitomis iškastiniams degalams alternatyviomis rūšimis, pvz., vandeniliu.
Podkaste „Scania Lietuva“ generalinis direktorius taip pat palygina elektrinio bei varomo vidaus degimo varikliu vilkiko ir įsigijimo, ir viso gyvenimo - eksploatavimo - kainą, paaiškina, kodėl hibridiniai automobiliai „nueina nuo arenos“, kokią įtaką elektrinių vilkikų didžiausiai bendrajai leistinai masei turi baterijos, kurios sveria apie 4 tonas (beje, 2016 m.
Sprendimų Priėmimas: Kaip Pasirinkti Tinkamą Vilkiką?
Transporto sektoriuje sprendimai dėl technikos atnaujinimo daro tiesioginę įtaką verslo efektyvumui ir pelningumui. Dėl to sprendimas įsigyti naują vilkiką neturėtų būti spontaniškas. Vienas pirmųjų signalų, kad laikas galvoti apie naują vilkiką - didėjančios esamos transporto priemonės išlaidos. Svarbu suprasti, kad problema nėra vien remonto kaina. Kiekviena prastovos diena reiškia prarastas pajamas, sutrikdytus grafikus ir galimą klientų nepasitenkinimą. Augantis užsakymų skaičius dažnai yra geras ženklas, tačiau kartu jis atneša ir naujų iššūkių. Kai dėl technikos trūkumo tenka atsisakyti užsakymų arba dirbti mažiau efektyviai, verslas praranda galimybes uždirbti daugiau. Transporto versle patikimumas yra vienas svarbiausių veiksnių. Naujesni vilkikai dažniausiai pasižymi mažesne gedimų tikimybe ir modernesnėmis technologijomis. Naujesnės transporto priemonės dažniausiai yra ekonomiškesnės, sunaudoja mažiau kuro ir reikalauja mažiau priežiūros.
Vienas iš didžiausių iššūkių - kaip finansuoti naują vilkiką nepažeidžiant verslo pinigų srautų. Tokiose situacijose verta svarstyti lankstesnius sprendimus, leidiančius paskirstyti išlaidas. Investicija į vilkiką neturėtų būti paremta nuojauta.
Pradėti verslą logistikos sektoriuje atrodo paprasta - pakanka įsigyti vieną vilkiką, pradėti vežti krovinius ir netrukus jau galima skaičiuoti pelną. Tačiau praktika rodo, kad pradedantieji vežėjai dažnai padaro klaidų, kurių pasekmės verslui gali būti jaučiamos dar daugelį metų po sutarties pasirašymo. Europos logistikos sektorius išlieka vienu sparčiausiai augančių regiono ekonomikos segmentų. Rinkos tyrimų bendrovė „Intel Market Research“ prognozuoja, kad iki 2030 m. jo apyvarta priartės prie 500 mlrd. eurų. Lietuva yra viena didžiausių kelių transporto rinkų Europoje - šalyje veikia daugiau nei 3000 logistikos įmonių. Dalis jų veiklą pradeda turėdamos vos vieną vilkiką. Tačiau naujo vilkiko kaina dažnai siekia 95-120 tūkst.
Komercinių transporto priemonių įsigijimas nėra vien techninis sprendimas - tai ilgalaikė kapitalo investicija, daranti tiesioginę įtaką įmonės sąnaudų struktūrai, veiklos tęstinumui ir konkurencingumui. Praktika rodo, kad pirmojo pirkimo metu padarytos klaidos retai pasireiškia iš karto.
Pasak A. Šinkūno, „Prieš pradėdami vertinti konkretų vilkiką, įvertinkite, kas jį parduoda. Kiek laiko įmonė veikia rinkoje? Ilgametę patirtį turintis pardavėjas paprastai saugo savo reputaciją, todėl yra labiau linkęs skaidriai ir atsakingai spręsti galimus nesklandumus. Pirkėjai turėtų įsitikinti, ar pardavėjas gali pateikti išsamią transporto priemonės aptarnavimo istoriją, siūlo aiškiai apibrėžtas garantijas ir sudaro sutartis, užtikrinančias abiejų šalių interesų apsaugą. Taip pat svarbus atsargų mastas - didesni, specializuoti prekiautojai paprastai taiko nuoseklius kokybės standartus visam savo transporto priemonių parkui.“
Kaip ir lengvieji automobiliai, nauji vilkikai didžiausią vertės dalį praranda per pirmuosius trejus eksploatacijos metus. „Vertinkite skaičius, - ragina A. Šinkūnas. - Dvejų ar trejų metų vilkikas dažnai turi analogišką variklį ir technines specifikacijas kaip naujas, tačiau jo įsigijimo kaina yra gerokai mažesnė. Jei transporto priemonė finansuojama, skolinamasi 20-30 proc. mažiau, atitinkamai mažėja ir palūkanų sąnaudos. Operatoriams, siekiantiems plėsti parką, šis finansinis pranašumas yra dar ryškesnis. Be to, gerai prižiūrimi mažai naudoti vilkikai yra tokie pat ekonomiški, o jų priežiūros sąnaudos nesiskiria nuo naujų transporto priemonių, todėl tai padidina ekonominį efektyvumą.“
Dokumentų trūkumas yra viena dažniausių vėlavimų ir proceso komplikacijų priežasčių pirmą kartą transporto priemones įsigyjantiems pirkėjams. „Pirmasis žingsnis - įsitikinti dokumentų išsamumu ir teisiniu aiškumu, - pabrėžia A. Šinkūnas. - Ar registracijos dokumentai tvarkingi? Ar transporto priemonė nėra įkeista ar kitaip suvaržyta? Be teisinės dokumentacijos, būtina reikalauti ir išsamios techninės priežiūros istorijos. Serviso įrašai leidžia objektyviai įvertinti eksploatacijos intensyvumą ir galimas rizikas ateityje. Nors patyrę pirkėjai gali sprendimą priimti remdamiesi išsamia vaizdine medžiaga - nuotraukomis ir vaizdo įrašais, - pirmą kartą perkantiems rekomenduotina transporto priemonę apžiūrėti fiziškai. „Nauji pirkėjai dažniausiai nori vilkiką įvertinti patys, ir tai yra racionalu, - pažymi A. Šinkūnas. - Tačiau dėmesį reikėtų koncentruotis į veiksnius, kurie daro įtaką eksploatacijai: techninę būklę, padangų likutinį protektoriaus gylį, pagrindinių agregatų ir sistemų būklę. Kosmetiniai trūkumai - paviršiniai įbrėžimai, salono nusidėvėjimas ar dažų nublukimas - paprastai neturi įtakos pajamų generavimui, o nusidėvėjusios padangos, silpnos baterijos ar nepakankama priežiūra - turi. Apžiūros metu rekomenduojama visus pastebėjimus ir pardavėjo įsipareigojimus fiksuoti raštu.
Naudotų vilkikų rinkoje reikšmingai skiriasi transporto priemonių paruošimo pardavimui praktika. Nepriklausomai nuo pasirinkto pardavėjo, pirmą kartą perkantys pirkėjai turėtų užduoti konkrečius klausimus: kokie paruošimo standartai taikomi, ar transporto priemonės yra sistemiškai tikrinamos bei atnaujinamos, ar parduodamos esamos būklės.
Esminė išvada - pirmasis vilkiko įsigijimas turėtų būti vertinamas kaip strateginis verslo sprendimas. Pirmą kartą transportą įsigyjančiam verslui racionaliausias pasirinkimas nėra mažiausią kainą turintis variantas.
Variklio Programavimas: Kaip Padidinti Efektyvumą ir Sutaupyti?
Sunkiųjų transporto priemonių variklių programavimas, arba kitaip - variklių „chip tiuningas“ apipintas mitais ir legendomis. Vieni ją išbandę naudoja toliau, kitiems - tai nepažinta naujovė. UAB „Galingas LT“ dar 2006 metais, pirmieji Vilniuje pavertė kokybiško „chip tiuningo“ paslaugą įkandamą eiliniam klientui. Kaip vyksta variklio programavimas? Variklio valdymo programa yra pakeičiama taip, kad išgauti kuo didesnį variklio naudingumo koeficientą, iš to paties kuro kiekio išgaunant kuo daugiau šilumos: keičiami kuro kiekio, kuro bei turbinos slėgio, įpurškimo kampo, įvairių ribotuvų parametrai. Suprogramavus vilkiko variklį vairuotojas gali sutaupyti vidutiniškai, 8 -10 proc., atskirais atvejais - iki 15% kuro. Vilkiko variklio programavimas, priklausomai nuo vilkiko modelio, užtrunka nuo 4 valandų iki visos darbo dienos.
Ar yra variklių, kurių programuoti neverta? Dažniausiai tai būna patys galingiausi savo gamoje esantys varikliai. Pavyzdžiui, jei paimtume tų pačių MAN vilkikų variklių galingumus 400 Aj, 440 Aj ir 480 Aj ir 520 Aj, iš paties galingiausio to paties motoro varianto, gausime mažiausiai naudos, lyginant su standartine variklio valdymo programa. Dažnai įmanomas toks programavimo stilius: patį silpniausią savo gamoje variklį priversti dirbti 70 - 90Aj didesniu galingumu, išsaugant tas pačias kuro sąnaudas, arba netgi jas kiek sumažinant.
Per kiek laiko atsiperka vilkiko variklio programavimas? Skaičiuokime paprastai: vidutinio galingumo vilkiką priverčiame naudoti 3/100 km mažiau kuro. Nuvažiavę 1000 km sutaupome 30 l kuro, po 10000 km jau turime 300l sutaupytų degalų. „Rezultatai tiesiogiai priklauso nuo vilkiko eksploatavimo sąlygų“ , pasakoja „Galingas LT“ direktorius. „Pavyzdžiui, programavome VOLVO FH 13 (2006 - 2007 pagaminimo metų) su 400 Ag varikliu. Iki variklio programavimo, kuro sąnaudos siekė apie 36 l/100 km. (važinėjant Lietuvoje ir Latvijoje). Po programavimo, variklio galią pakėlus iki 460Aj, kuro sąnaudų vidurkis nukrito iki 31 - 32 l/100 km. Vėlesnių metų vilkikui MERCEDES Actros (2006 - 2007 m.) naudingumas siekia 7 - 8 proc. ir kuro sąnaudų skirtumas yra kiek mažesnis, tačiau nauda vis dar juntama. Atsiperkamumą įtakoja kur vilkikas važiuoja, kokį kurą naudoja, tačiau vienas svarbiausių faktorių - vairuotojo patirtis ir įgūdžiai“ .
Kokią įtaką kuro sąnaudoms turi vairuotojas ar teritorija, kai vilkiko variklis programuotas? „Iš karto po MERCEDES Actros (2007 m.) programavimo į reisą buvo išleisti vairuotojai, prieš tai dirbę su IVECO Stralis vilkikais. Po pirmo reiso vairuotojai grįžo su gana liūdnais kuro sąnaudų rezultatais: galingumas - puikus, tačiau sąnaudos keliais litrais didesnės už buvusį vidurkį. Pakeitus vairuotojus į labiau patyrusius, bei dirbusius su to paties gamintojo vilkikais, situacija iškart pasikeitė į planuotą pusę“ - patirtimi dalinasi „Galingas LT“ M.Stravinskas.
Dauguma bendrovės klientų vilkikų važinėja visoje Europoje, kurioje gausu kalnuotų vietovių. Galingesnis variklis lyginant su varikliu iki programavimo, neviršydamas vidutinio greičio, kalnuotą kelio ruožą įveikia greičiau, nes mažiau laiko užtrunka įsibėgėjimas. Silpnesnį variklį nuolat spaudžiant, išnaudojamos daug didesnės kuro sąnaudos nei su galingesniu varikliu.
Ar Lietuvoje populiarus sunkiojo transporto „chip tiuningas“? Vakaruose „Galingas LT“ atliekamos paslaugos yra gerokai populiaresnės nei Rytų Europoje (įskaitant Lietuvą). Mūsų ir kaimyninių šalių žmonėms vis dar sunkiai suvokiamas faktas, kiek daug galima ištobulinti variklio valdymą, neimant į rankas plaktuko ir replių. „Noriu pabrėžti, jog su Lietuvos ar kaimyninių šalių variklių programuotojais nedirbame jau ilgą laiką, todėl juos retai pasiekia kokybiška ir brangi informacija apie variklių programų sudarymo naujoves. Mūsų programuotojai - vokiečiai, belgai, prancūzai, vengrai, todėl dauguma atvejų vilkikus įmanoma programuoti vietoje, nevykstant pas mus.“
Darbas su sunkiąja technika ne visada lieka garsiai paminėtas, nes tenka programuoti ir vilkikus su galiojančia gamintojo garantija, todėl „Galingas LT“ akylai saugo savo klientų privatumą. Priešingai, nei daugelis galvoja, techniškai variklio programavimas neprieštarauja garantinės priežiūros sąlygoms, tačiau teisiškai, gamintojo atstovas turi teisę nutraukti garantinę vilkiko priežiūrą. Tai - derybų su technikos pardavėju klausimas. Manoma, kad programuodami garantinius automobilius, programuotojai iš variklio „išspaus“ maksimalų galingumą, ir jei kažkas suges, gamykla garantinį automobilį nemokamai sutvarkys, todėl gamintojas draudžia prižiūrėti techniką, kurios variklio valdymo programa modifikuota. Ilgesnį laiką dirbantys su įmone „Galingas LT“ tiek technikos savininkai, tiek gamintojo atstovai žino, jog čia su programuojama „garantine“ technika elgiamasi itin atsakingai, ir neperžengiama tikrųjų leistinų apkrovų mazgams. Dažniausiai variklio programavimo stilius taikomas siekiant padidinti variklio galingumą bei sukimo momentą, tuo pačiu metu sumažinant kuro sąnaudas 8 - 10 proc.
