Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra sudėtingas hormonų ir medžiagų apykaitos sutrikimas, kuris veikia ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir visą organizmą. Šis sindromas apibrėžiamas kaip hormonų sutrikimas, būdingas vaisingo amžiaus moterims, manoma, kad jis paliečia apie 5-18 % moterų visame pasaulyje. Nors PKS dažnai siejamas su kiaušidžių cistomis, svarbu suprasti, kad tai ne tik „daug cistų kiaušidėse“. Mediciniškai policistinių kiaušidžių sindromas apibrėžiamas kaip hormonų pusiausvyros sutrikimai moters organizme su tokiais požymiais kaip anovuliacija (kai kiaušidės nesubrandina kiaušialąstės, neįvyksta ovuliacija, dėl to nebūna menstruacijų arba jos būna retai), padidėjusiu plaukuotumu bei nebrandžiais folikulais kiaušidėse. Tiksli priežastis, kodėl išsivysto policistinių kiaušidžių sindromas, iki galo nežinoma, tačiau manoma, kad didesnę riziką susirgti patiria moterys, turinčios genetinį polinkį ar sergančios nutukimu.
Nereguliarios mėnesinės, spuogai, svorio svyravimai, padidėjęs plaukuotumas ar sudėtingesnis pastojimas - tai simptomai, už kurių neretai slypi policistinių kiaušidžių sindromas. Šis sindromas nustatomas maždaug 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų. Tiesa, diagnostika dažnu atveju yra uždelsta, o iki 70 % atvejų lieka nediagnozuoti. Dažnai pamirštamas, bet labai svarbus aspektas - emocinė pusė. Medicinos psichologė teigia, kad hormoniniai pokyčiai gali daryti tiesioginę įtaką smegenų neurotransmiteriams, kurie yra atsakingi už nuotaiką. Dėl hormoninių svyravimų emocijos gali tapti nepastovios, todėl padidėja jautrumas kasdieniams stresoriams.
Kas yra policistinių kiaušidžių sindromas?
Pagal daugelyje gairių taikomus Roterdamo kriterijus PKS sindromas diagnozuojamas tuomet, kai moteriai būdingi bent du iš trijų požymių: nereguliari ovuliacija ar mėnesinės, klinikiniai arba laboratoriniai vyriškų hormonų (androgenų) pertekliaus požymiai ir echoskopiškai matomos policistinės kiaušidės. Jei jums nenustatyti per aukšti androgenų rodikliai, vadinasi, tai ne policistinis kiaušidžių sindromas. Jei jums nenustatytas androgeninis perteklius, vadinasi, nėra ir policistinių kiaušidžių sindromo. Tai galioja, net jei jūs turite policistines kiaušides ar jūsų menstruacijos nereguliarios ar jų visai nebūna. Dingusių menstruacijų atveju gali būti labai daug kitų priežasčių, įskaitant ir hipotalaminę amenorėją, kuri atsiranda dėl neprivalgymo arba suvartojant su maistu per mažai angliavandenių.
PKS dar vadinamas anovuliacijos sindromu - tai hormonų pusiausvyros sutrikimai moters organizme su tokiais požymiais kaip anovuliacija (kai kiaušidės nesubrandina kiaušialąstės, neįvyksta ovuliacija, dėl to nebūna menstruacijų arba jos būna retai), padidėjusiu plaukuotumu bei nebrandžiais folikulais kiaušidėse. Kiaušidžių echoskopija: gydytojas ultragarsu vertina kiaušidžių dydį ir folikulų skaičių. Svarbu žinoti, kad paauglėms ir jaunoms moterims šią būklę diagnozuoti sudėtingiau - pirmaisiais metais po pirmųjų mėnesinių nereguliarus ciklas ir didesnis folikulų skaičius kiaušidėse gali būti visiškai normalus brendimo etapas.
Gana įprasta, kad laikinai suaktyvėja androgenų gamyba nutraukus kontraceptinių tablečių, kurių sudėtyje yra drospirenono ar ciproterono, vartojimą (pavyzdžiui, Diane, Yasminelle, Yaz). Jei nenutraukėte kontraceptinių tablečių (ar spironolaktono) vartojimo arba jau turėjote problemų iki pradedant vartoti kontraceptikus, tęskite toliau.
Jei jūsų DHEA-S lygis per aukštas (bet testosterono ir androstendiono normalus), tuomet galima įtarti antinksčių PKS, kuris sudaro maždaug 10 proc. Antinksčių policistinių kiaušidžių sindromo neskatina atsparumas insulinui ar uždegimas. Tai epigenetinis antinksčių androgenų reguliavimas.
Padidėjęs plaukuotumas (hirsutizmas) kaip PKS simptomas
Padidėjęs kūno plaukuotumas - gan dažna problema, su kuria susiduria iki 15 proc. vaisingo amžiaus moterų. Nors daugelis mano, kad tai - tik estetinė problema, padidėjęs plaukuotumas neretai įspėja ir apie tam tikrus endokrininius sutrikimus. Hirsutizmas - tai medicininis terminas, apibūdinantis padidėjusį storų ir pigmentuotų plaukų augimą moterims tose kūno vietose, kuriose plaukai paprastai auga vyrams - ant veido smakro srityje, krūtinės, nugaros, pilvo, vidinėje šlaunų pusėje. „Moterų ir vyrų plaukų folikulų (svogūnėlių) skaičius yra beveik toks pats. Dėl padidėjusio androgenų kiekio moterims ploni ir mažai pigmentuoti plaukai (veido, smakro, krūtinės srityse) tampa storesni ir labiau pigmentuoti, dėl to labiau matomi.
Viena dažniausių hirsutizmo priežasčių (net 90-95 proc. atvejų) - policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Šis endokrininės sistemos sutrikimas sukelia hormonų disbalansą, dėl kurio padidėja androgenų gamyba. Gydytoja endokrinologė Erika Givony teigia, kad moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu, dažniausiai skundžiasi padidėjusiu kūno svoriu, bėrimu ir padidėjusiu plaukuotumu, mediciniškai vadinamu hirsutizmu. Esant policistinėms kiaušidėms, sutrinka įprasta vyriškųjų hormonų veikla, todėl plaukuotumas ima varginti veido srityje, ties smakru, viršutine lūpa. Taip pat kitose kūno vietose - krūtinės zonoje ar apatinėje pilvo dalyje.
Hirsutizmą gali nulemti ir hormoniniai pokyčiai menopauzės metu, atsparumas insulinui, antinksčių sutrikimai, tokie kaip Kušingo sindromas ar vėlyvos pradžios įgimta antinksčių hiperplazija, androgenus sekretuojantys kiaušidžių ar antinksčių navikai, hipofizės augliai (prolaktinoma, akromegalija), anabolinių steroidų, testosterono preparatų, danazolio vartojimas. Androgenų kiekį organizme gali padidinti ir nutukimas.
Hirsutizmas vertinamas apžiūros būdu pagal Ferriman-Gallwey skalę. 9 androgenams jautrios kūno vietos vertinamos nuo 0 iki 4 balų. Hirsutizmo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jeigu hirsutizmą sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimai, dažniausiai skiriami hormoniniai vaistai. Kai hirsutizmą sukelia PKS ar atsparumas insulinui, padėti stabilizuoti hormonų pusiausvyrą gali gydymas cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais.
Nepageidaujamus plaukelius galima šalinti įvairiais būdais, tačiau naudojant tokius metodus, tokius kaip plaukų skutimas, pešiojimas, depiliacija cukrumi, vašku ar depiliaciniais kremais, nepageidaujami plaukeliai pašalinami tik laikinai. Be to, šios procedūros gali sukelti odos problemų - plaukeliai gali įaugti į odą, atsirasti bėrimai, po kurių ilgam lieka tamsios dėmės.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog skiriamos trys plaukų augimo fazės. Pirmoji - anageno fazė, kurios metu plauko folikulas padidėja ir plaukai pradeda augti, sudaro apie 90 proc. viso plauko gyvavimo ciklo. Plaukams galvos srityje ši fazė trunka nuo 2-7 metus, antakių srityje ir bikini zonoje - 1-2 mėn. smakro srityje - 3-12 mėn. Antroji - katageno fazė, kai plauko folikulas susitraukia, jo ląstelės nustoja dalytis, plaukas nusilpsta ir jau nebeauga, sudaro maždaug 1 proc. viso plaukų gyvavimo ciklo. Paskutinė - telogeno fazė - tai poilsio ir plaukų slinkimo fazė. Ji sudaro apie 10 proc. plauko gyvavimo ciklo.
Lazerinė depiliacija - tai ilgalaikis, tačiau gana brangus plaukų šalinimo metodas. Procedūros metu plaukeliai pašalinami lazerio šviesos impulsais, kurie nukreipiami tiesiai į plauko folikulą. Plaukų augimo ciklas vyksta etapais ir ne visi plaukai vienu metu yra aktyvios augimo fazės metu, todėl procedūrą rekomenduojama kartoti kas 4 savaites. Po tam tikro laiko organizmas vėl pradeda gaminti melaniną, todėl maždaug kas pusmetį rekomenduojama atlikti palaikomąją procedūrą. Dar vienas ilgalaikis plaukų šalinimo būdas - fotoepiliacija. Jo veikimo principas yra labai panašus į lazerinę depiliaciją. Šios procedūros metu naudojamas fotoepiliatorius, kuris skleidžia platesnio spektro šviesos impulsus nei lazeris. Kaip ir lazerinė depiliacija, fotoepiliacija efektyviai veikia tik tamsius plaukelius, esančius aktyvioje augimo fazėje. Vieno ar kito metodo pasirinkimas priklauso nuo moters odos tipo, plaukų spalvos ir individualių poreikių.
Gydytoja sako, jog siekiant pašalinti nepageidaujamus plaukelius visam gyvenimui, rekomenduojama rinktis elektroepiliacijos procedūrą. „Elektroepiliacijos būdu plaukeliai šalinami po vieną, į kiekvieno plauko šaknį įvedant ploną zondą, kuriuo paleidžiamas elektros impulsas. Taip plaukų folikulai ir šaknys suardomos, todėl jie daugiau nebeatauga. Atliekant elektroepiliaciją, taip pat svarbūs plaukelių augimo ciklai - ši procedūra efektyviausia tada, kai daugiausia plaukelių yra augimo fazėje.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios PKS priežastys iki šiol iki galo nėra žinomos, manoma, kad genetinis polinkis yra vienas svarbiausių veiksnių. PKS paveldimas autosominiu dominantiniu būdu, tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų turi šį sindromą lemiančių genų mutacijas, perdavimo tikimybė vaikui siekia net 50%. Genų mutacijos gali būti susijusios su keliose chromosomose esančiomis specifinėmis genų kombinacijomis. PKS gali būti paveldėtas tiek iš motinos, tiek iš tėvo.
Didelę įtaką PKS išsivystymui turi įgimtas bei išoriniais veiksniais, tokiais kaip stresas, kenksmingų medžiagų vartojimas, nesubalansuota mityba bei mažas fizinis aktyvumas, iššauktas hormonų disbalansas, kuris susiskirsto į du pagrindinius mechanizmus:
- Sutrikęs pagumburyje gaminamo gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GnRH) išsiskyrimo ritmas. GnRH yra hormonas, gaminamas pagumburyje, kuris reguliuoja liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) išsiskyrimą iš hipofizės. Normaliomis sąlygomis GnRH išsiskiria pulsuojančiu ritmu, užtikrinančiu tinkamą LH ir FSH santykį. PKS atveju šis ritmas yra pagreitėjęs, todėl padidėja LH lygis, o FSH kiekis sumažėja. Padidėjęs LH skatina theca ląsteles gaminti daugiau androgenų, o sumažėjęs FSH lygis neleidžia granulosa ląstelėms paversti androgenų į estrogenus, todėl folikulai nesubręsta ir ovuliacija nevyksta. Šio mechanizmo pasekmė - hiperandrogenemija (padidėjęs androgenų kiekis kraujyje), sukelianti PKS simptomus.
- Atsparumas insulinui ir hiperinsulimenija. PKS pacientėms dažnai nustatomas atsparumas insulinui, kuris skatina hiperinsulinemiją (padidėjusį insulino kiekį kraujyje). Insulinas tiesiogiai stimuliuoja theca ląsteles gaminti androgenus, sustiprindamas LH poveikį, bei slopina lytinius hormonus jungiančio globulino (LHSG) gamybą kepenyse, todėl kraujyje didėja laisvo testosterono kiekis.
Didelė tikimybė moteriai susidurti su policistinių kiaušidžių sindromu atsiranda ir tuomet, kai šeimos istorijoje yra gliukozės tolerancijos sutrikimų, pavyzdžiui, sergama II tipo cukriniu diabetu. Tiesa, sakyti, jog policistinių kiaušidžių sindromas atsiranda, nebūtų teisinga, dažniausiai jis išryškėja atsiradus hormonų pokyčiams moters kūne.
Kūno svoris ir gyvenimo būdas: Antsvoris ar nutukimas nėra vienintelė PKS priežastis, bet gali pasunkinti insulino rezistenciją ir hormonų disbalansą. Svarbu suprasti, kad PKS sindromas nėra „pačios moters kaltė“ ar „blogų pasirinkimų“ pasekmė.
Diagnostika
Norint tiksliai suprasti, kas vyksta organizme, pirmiausia reikia patikimos diagnozės. Diagnostikos procesas apima kelis etapus:
- Pokalbis ir anamnezė: Gydytojas išsamiai apklausia pacientę apie jos simptomus, mėnesinių ciklą, sveikatos istoriją ir šeimos ligas.
- Fizinė apžiūra: Atliekama bendra medicininė apžiūra, įvertinama odos, plaukų būklė.
- Kraujo tyrimai: Atliekami hormonų tyrimai, siekiant nustatyti androgenų, LH, FSH, prolaktino, skydliaukės hormonų ir kitų svarbių rodiklių kiekius. Taip pat gali būti atliekami gliukozės ir insulino tyrimai, siekiant įvertinti atsparumą insulinui.
- Kiaušidžių echoskopija: Gydytojas ultragarsu vertina kiaušidžių dydį, formą ir folikulų skaičių.
Gydytojas ultragarsu vertina kiaušidžių dydį ir folikulų skaičių. Svarbu žinoti, kad paauglėms ir jaunoms moterims šią būklę diagnozuoti sudėtingiau - pirmaisiais metais po pirmųjų mėnesinių nereguliarus ciklas ir didesnis folikulų skaičius kiaušidėse gali būti visiškai normalus brendimo etapas.
Jeigu nepastebima pokyčių, atliekami hormonų tyrimai, kurie gali padėti atskirti kiaušidžių ir antinksčių kilmės policistinių kiaušidžių sindromą. Papildomai gali būti daromi gliukozės tolerancijos tyrimai insulino rezistentiškumui nustatyti.
Gydymas ir valdymas
Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) gydymas yra kompleksinis procesas, kuris pritaikomas atsižvelgiant į konkrečius simptomus, moters gyvenimo būdą ir tikslus, pavyzdžiui, ar planuojamas nėštumas. Gydymo tikslas - suvaldyti simptomus, pagerinti hormonų pusiavyvyrą, mažinti komplikacijų riziką ir, jei reikia, atkurti vaisingumą.
Pirmasis žingsnis gydant PKS yra gyvenimo būdo korekcija. Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir svorio mažinimas, net jei sumažėja vos 5-10 % kūno masės, gali reikšmingai pagerinti ovuliaciją ir hormonų pusiausvyrą. Svorio reguliavimas taip pat padeda sumažinti insulino atsparumą, kuris dažnai būdingas PKS, ir sumažina su šia būkle susijusių komplikacijų riziką.
Siekiant pagerinti medžiagų apykaitą ir mažinti kūno svorį, pacientėms rekomenduojama reguliariai mankštintis ir užsiimti vidutinio aktyvumo fizine veikla bent 150 minučių per savaitę. Be to, tikslinga užsiregistruoti gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai dėl mitybos rekomendacijų. Taip pat pravartu mažiau vartoti kepto ir sočiųjų riebalų turinčio maisto, vengti alkoholio ir aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų, tokių kaip saldumynai, saldūs gėrimai, ryžiai, kvietinių miltų patiekalai. Gydytoja primena, kad į mitybos racioną verta įtraukti baltyminių produktų, valgyti daugiau žuvies, vartoti kokybišką alyvuogių aliejų, pilno grūdo makaronus ir miltus.
Jei gyvenimo būdo keitimo nepakanka, taikomas medikamentinis gydymas. Viena iš pagrindinių priemonių yra ovuliacijos stimuliacija, naudojant vaistus, tokius kaip klomifeno citratas arba letrozolis, kurie padeda skatinti kiaušidžių veiklą moterims, planuojančioms nėštumą. Atsparumui insulinui mažinti dažnai skiriamas metforminas - vaistas, gerinantis insulino panaudojimą organizme ir mažinantis gliukozės kiekį kraujyje.
Hormoninių sutrikimų reguliavimui dažnai naudojamos kombinuotos hormoninės kontraceptinės priemonės, kurios padeda sureguliuoti menstruacinį ciklą, sumažina androgenų kiekį kraujyje ir pagerina odos būklę. Jei pagrindinė problema yra hiperandrogenizmas (padidėjęs vyriškų hormonų kiekis), skiriami antiandrogeniniai vaistai, tokie kaip spironolaktonas ar ciproterono acetatas, kurie slopina androgenų poveikį.
Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir moters būklės bei gretutinių ligų. Jeigu moters kūne sutrikusi hormonų pusiausvyra, padidėjęs androgenų kiekis, siūloma gydytis sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis, kuriose esantis sintetinis progesteronas blokuoja androgenams jautrius receptorius. Jei moteris nepageidauja kontracepcijos, galima gydyti gestagenais - tik progesterono turinčiais preparatais. Tiesa, policistinių kiaušidžių sindromo negalima išgydyti, tik kontroliuoti, tad vartoti kontraceptines priemones, tikėtina, bus būtina iki bandymo pastoti arba menopauzės, tačiau svarbu nuolat stebėti savo būseną ir tirtis.
Estetinių problemų, tokias kaip per didelis plaukuotumas, sprendimui gali būti taikomos papildomos procedūros, tokie kaip plaukų šalinimas lazeriu. Jei PKS simptomai labai apsunkina gyvenimo kokybę ar gydymas vaistais nepadeda, tam tikrais atvejais gali būti svarstomas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, laparoskopinis kiaušidžių drilingas, kuris padeda atkurti ovuliaciją.
Galiausiai, moterims, kurioms nepavyksta pastoti taikant kitus metodus, gali būti rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas, kaip antai in vitro fertilizacija (IVF). Be to, jei PKS lydimas reikšmingas nutukimas ir kiti gydymo būdai neveiksmingi, gali būti svarstoma bariatrinė chirurgija, siekiant pagerinti sveikatą ir vaisingumą.
PKS ir vaisingumas
Vienas jautriausių klausimų - policistinių kiaušidžių sindromas ir pastojimas. PKS iš tiesų yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys nepastoja dėl ovuliacijos sutrikimų. Svarbiausia žinoti: PKS ir nevaisingumas nėra sinonimai. Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) daro didelę įtaką moterų vaisingumui ir gali apsunkinti tiek pastojimą, tiek nėštumo eigą. Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria moterys, turinčios šį sindromą, yra ovuliacijos sutrikimai. Dėl hormonų disbalanso, įskaitant padidėjusį liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) santykį bei hiperandrogenemiją (padidėjusį vyriškų hormonų kiekį), kiaušidėse nebręsta kiaušialąstės arba nevyksta ovuliacija. Šie procesai yra būtini pastojimui, todėl daugeliui PKS turinčių moterų diagnozuojamas nevaisingumas.
Be to, PKS dažnai būdingas atsparumas insulinui ir hiperinsulinemija, kurie dar labiau apsunkina hormonų pusiausvyrą bei mažina endometriumo (gimdos gleivinės) kokybę, svarbią embriono implantacijai. Nereguliarios arba retos menstruacijos, dar vadinamos oligomenorėja, trukdo nustatyti vaisingas dienas, todėl natūraliai pastoti tampa dar sunkiau. Svarbu paminėti, kad nepaisant šių iššūkių, daugelis moterų, tinkamai gydomos, gali sėkmingai pastoti.
Nėštumo metu PKS taip pat gali sukelti komplikacijų. Hormonų disbalansas ir medžiagų apykaitos sutrikimai padidina gestacinio diabeto, preeklampsijos ar nėščiųjų hipertenzijos (ligų susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu), priešlaikinio gimdymo ir persileidimo riziką. Taip pat, PKS turinčios moterys dažnai turi didesnį kūno masės indeksą, kuris taip pat prisideda prie nėštumo komplikacijų.
Pagrindinė nevaisingumo priežastis moterims, kurioms diagnozuotos policistinės kiaušidės, yra nevykstanti ovuliacija. Tai patvirtinama atliekant progesterono tyrimą antroje ciklo pusėje. Moterims, kurios siekia pastoti ir turi antsvorio, pirmiausia rekomenduojama gyvenimo būdo ir svorio korekcija. Įrodyta, kad atsikračius 5-10 % kūno svorio, gali savaime atsinaujinti ovuliacija. Jei tai nepadeda, atliekama ovuliacijos stimuliacija vaistais, siekiant subrandinti folikulą ir sukelti ovuliaciją. Dažnai ovuliacijos stimuliacijos metu moteris taip pat vartoja ir metforminą, kuris reguliuoja insulino apykaitą. Įrodyta, kad vartojant šį vaistą kartu su ovuliacijos stimuliacija padidėja nėštumo tikimybė. Visgi, jei ovuliacijos stimuliacija neefektyvi pusę metų, moteris nukreipiama vaisingumo specialistams dėl pagalbinio apvaisinimo priemonių. Dažnai šiame kelyje prireikia daug kantrybės, nes rezultatai paprastai nebūna greiti, o nesėkmę lydi nusivylimas.
Policistinių kiaušidžių sindromas ir emocinė sveikata
Ši liga sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimus, kurie neretai turi įtakos emocinei sveikatai. Medicinos psichologė teigia, kad hormoniniai pokyčiai gali daryti tiesioginę įtaką smegenų neurotransmiteriams, kurie yra atsakingi už nuotaiką. Todėl gali sumažėti serotonino (vadinamojo laimės hormono) gamyba, o tai gali sukelti emocinius svyravimus. Be to, padidėjęs androgenų kiekis gali skatinti kortizolio (streso hormono) gamybą, kuris yra susijęs su padidėjusiu nerimu, dirglumu ir emociniu nestabilumu, - pasakoja specialistė. Dėl hormoninių svyravimų emocijos gali tapti nepastovios, todėl padidėja jautrumas kasdieniams stresoriams.
Medicinos psichologė pastebi, kad nerimas, susijęs su šia liga, gali pasireikšti įvairiais būdais: padidėjusiu jautrumu aplinkos įtakai, bendru dirglumu, nerimastingumu, o kai kurios moterys gali patirti panikos atakas ar net socialinį nerimą. Prie emocinio disbalanso prisidėti gali ir nusivylimas savo kūnu ar stiprus savivertės sumažėjimas, kilus sunkumų susilaukti vaikų. Policistinių kiaušidžių sindromas gali sukelti stiprų emocinį nusivylimą, stresą ir jausmą, kad kūnas neveikia taip, kaip turėtų. Tai gali lemti izoliaciją, mažesnį pasitikėjimą savimi, nuolatinį liūdesį ar nerimą dėl ateities. Neretai moterys gali jausti beviltiškumą ar net kaltės jausmą. Tačiau svarbu suprasti, kad šią ligą galima valdyti gyvensenos pokyčiais, medicinine ir psichologine pagalba.
Bendravimas su specialistu (psichologu, psichoterapeutu), dalyvavimas palaikymo grupėse ar net atviri pokalbiai su artimaisiais gali padėti sumažinti kaltės ir vienišumo jausmą.
Psichologinės rekomendacijos moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu:
- Priimkite savo kūną - supraskite, kad PKS yra medicininė būklė, o ne jūsų kaltė. Mokykitės priimti save ir neleiskite ligai apibrėžti jūsų vertės.
- Ieškokite emocinės paramos - pasikalbėkite su artimaisiais, draugais arba prisijunkite prie palaikymo grupių, kuriose dalijamasi patirtimi ir patarimais.
- Kreipkitės į specialistus - medicinos psichologai ar psichoterapeutai gali padėti išmokti valdyti nerimą, stresą ir depresiją.
- Skirkite dėmesio fizinei veiklai - reguliarus fizinis aktyvumas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir padeda mažinti nerimą bei depresiją, išskiriant endorfinus.
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas - meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ar sąmoningumo praktikos gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būseną.
- Subalansuokite mitybą - sveika mityba, turinti mažą glikeminį indeksą, gali padėti kontroliuoti insulino kiekį ir hormonų pusiausvyrą, taip mažindama emocinius svyravimus.
- Atraskite malonias veiklas - užsiimkite veiklomis, kurios suteikia džiaugsmo ir padeda atitraukti mintis nuo ligos: kūryba, kelionės, skaitymas ar kitos pomėgių sritys.
- Venkite savikritikos - stenkitės būti švelnios sau ir nesigraužti dėl dalykų, kurių negalite kontroliuoti. Pozityvus vidinis dialogas gali padėti išlaikyti geresnę emocinę savijautą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie PKS
Kokio amžiaus merginos ir moterys dažniausiai suserga PKS?
PKS dažniausiai diagnozuojamas jaunoms moterims nuo paauglystės iki 40 metų amžiaus.
Ar PKS būtinai reiškia nevaisingumą?
Ne, tinkamai gydant daugelis moterų su PKS gali sėkmingai pastoti.
Ar galima sureguliuoti mėnesinių ciklą nevartojant hormoninių vaistų?
Kai kurios moterys su PKS gali sureguliuoti mėnesinių ciklą pakeitus gyvenimo būdą, įskaitant sveikesnę mitybą ir didesnį fizinį aktyvumą. Tačiau hormoniniai vaistai dažnai būna veiksmingesnė priemonė, norint atstatyti hormonų pusiausvyrą ir sureguliuoti mėnesines.
Ar PKS gali būti išgydomas?
Policistinių kiaušidžių sindromo visiškai išgydyti negalima, tačiau simptomus galima efektyviai valdyti gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių pagalba.
Kaip PKS veikia odos būklę?
Dėl hormonų disbalanso moterys dažnai susiduria su akne, spuoguotumu, riebia veido bei galvos oda.
Ar viršsvoris turi įtakos PKS?
Viršsvorį turinčioms moterims PKS yra nustatomas žymia.
tags: #policistines #kiausides #sindromas #plaukuotumas #vin