Šviesoforų signalai, reguliuojantys eismą, yra būtini saugiam ir sklandžiam transporto srautų valdymui. Jų išdėstymas ir veikimas turi aiškias taisykles, kurios padeda vairuotojams suprasti, kada galima judėti, o kada privalu sustoti.
Šviesoforų signalų išdėstymas ir reikšmė
Pagal standartinius reikalavimus, šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią: raudonas, geltonas, žalias. Kai kuriais atvejais, ypač intensyvaus eismo sankryžose, signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas - kairėje, geltonas - viduryje, žalias - dešinėje. Tokie šviesoforai dažnai vadinami reversiniais.
Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis - sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą. Tai gali būti mojavimas reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepiama sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Siekdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku.
Naujovės ir pritaikymas asmenims su regos negalia
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) pastebi, kad vis dažniau sulaukiama klausimų apie garsinius šviesoforų signalus silpnaregiams ir jų veikimą. Šie signalai yra papildoma saugumo priemonė, leidžianti žmonėms su regos negalia saugiai ir patogiai pereiti per judrią gatvę.
Garsinių signalų įrenginiai yra įmontuoti virš, po, prie pėsčiųjų šviesoforų arba jų viduje. Jie skleidžia pypsėjimo garsą, kai įjungiamas žalias signalas pėstiesiems. Silpnaregis girdi šį garsą ir eina link jo, taip saugiai pasiekdamas kitą gatvės pusę.
Garsinių signalų istorija Vilniuje prasidėjo prieš 30 metų. Ankstesni įrenginiai buvo mažiau išmanūs, su ribotomis reguliavimo galimybėmis. Šiuo metu Vilniuje diegiami naujos kartos garsiniai signalai, gebantys skleisti skirtingo garso lygio signalą priklausomai nuo aplinkos triukšmo. Tokių signalų garso lygis ir rėžiai nustatomi programiškai, atsižvelgiant į sankryžos dydį, perėjų ilgį ir triukšmo lygį. Jie automatiškai pasigarsina ir pasitildo, kai kinta triukšmo lygis.
Rekonstruojant sankryžas, įrengiami naujo tipo pėsčiųjų mygtukai. Be prisilietimo jutiklio, jie turi papildomą mechaninį mygtuką apačioje, skirtą silpnaregiams. Šis mygtukas duoda komandą sankryžos valdikliui ir garsiniam signalui, jog atsirado poreikis įjungti garsinį signalą.
Naujo tipo pėsčiųjų mygtukai gali skleisti orientacinį - palydėjimo toną (angl. Pilot tone, PiT), kai šviesoforas dega raudonu signalu. Skleidžiamas tonas skirtas silpnaregio palydėjimui iki mygtuko. Jei paspaudimo metu jau yra įsijungęs žalias signalas pėstiesiems, tuomet garsinis signalas skirtas silpnaregio praėjimui per perėją įsijungs iš karto ir veiks iki žalio signalo pabaigos.
Didelė dalis miesto sankryžų yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kur nuolat veikiantys garsiniai signalai gali trikdyti gyventojų poilsį, ypač nakties metu. Nauji garsiniai signalai turi ypatybę automatiškai pasigarsinti atsiradus dar didesniam triukšmo lygiui.
Nuo liepos įsigalioja nauji šviesoforų įrengimo reikalavimai, užtikrinantys vienodą garsinių signalų ir specialių šviesoforo iškvietimo mygtukų sistemą bei akustinių įrenginių įrengimo tvarką visoje šalyje. Nauja tvarka leis aiškiau planuoti, kur ir kaip įrengti šviesoforų akustinius įrenginius, kokie turi būti garsai, tad šalies miestų kelių ir gatvių infrastruktūra asmenims su regos negalia palaipsniui taps draugiškesnė.
Akustiniai įrenginiai skleis garsinius ėjimo signalus, kad pėstieji su regos negalia rastų ėjimo perėja kryptį ir justų perėjimui skirtą laiką. Jie turės būti įrengiami 2-2,3 m aukštyje, o aktyvuojami paspaudus mechaninį šviesoforo jungiklio mygtuką. Garsinis orientavimo signalas padės rasti šviesoforo jungiklį. Jo garsas turi būti pulsuojantis, duslus ir girdimas per 4-5 metrus nuo jungiklio. Be to, ant šviesoforo jungiklio apatinės sienelės turės būti įrengtas mechaninis žalio signalo iškvietimo mygtukas su vibravimo funkcija.
Kokia jūsų problema? Garsiniai signalai
Posūkių ir specialių manevrų signalizavimas
Posūkių signalai yra itin svarbūs norint informuoti kitus eismo dalyvius apie savo ketinimus. Privaloma rodyti posūkio signalą prieš:
- Pradedant važiuoti (posūkis).
- Sustojant.
- Persirikiuojant (posūkis).
- Lenkiant ir baigiant lenkti (posūkis).
- Apvažiuojant kliūtį ir baigiant ją (posūkis).
- Apsisukant.
- Sukant į kairę arba dešinę.
- Išvažiuojant iš žiedinės sankryžos.
Pradėdamas važiuoti nuo kelkraščio, automobilis privalo rodyti posūkių signalą.
Lenkiant automobilį galima atkreipti jo dėmesį perjunginėjant šviesas (gyvenvietėse) arba naudojant garso signalą (ne gyvenvietėse).
Atrodo viskas paprasta: jei sukame į kairę arba į dešinę, lenkiame automobilį arba persirikiuojame, privalome rodyti posūkio signalą. Tačiau Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad posūkio signalo nereikia rodyti įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu (žiedinę sankryžą). Visa kita paslėpta po fraze „Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių“.
Štai kelios situacijos, kuriose rodydami posūkio signalą, galite suklaidinti kitus eismo dalyvius:
- Kai važiuojate kelio vingiu, nepriklausomai nuo jo kampo. Rodydami posūkį galite sudaryti klaidingą įspūdį, kad norite išsukti iš kelio arba sustoti.
- Kai sukate į dešinę, bet prieš reikiamą posūkį yra dar vienas įsukimas į dešinę. Kiti eismo dalyviai gali pagalvoti, kad sukate į artimiausią įsukimą, o ne į tolimesnį, ir pradėti važiuoti iš jo arba į jį.
Avarinė šviesos signalizacija ir kiti signalai
Paspaudę raudoną trikampio mygtuką prietaisų skydelyje, įjungsite avarinę šviesos signalizaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įjungta avarinė šviesos signalizacija neatleidžia nuo atsakomybės, kai pažeidžiate taisykles nesant būtinybei.
Jei norite padėkoti iš paskos įvažiuojančiam automobiliui - trumpam (maždaug dviem spragtelėjimams) įjunkite avarinės šviesos signalizaciją. Jei dėkojate iš priekio važiuojančiam automobiliui - galite pakelti ranką. Dėkojama paprastai tada, kai vairuotojas padarė paslaugą, pavyzdžiui, leido įvažiuoti į kiemą arba persirikiuoti į eismo juostą piko metu.
Jei leidžiate važiuoti priekyje esančiam automobiliui - 1-2 kartus greitai perjunkite šviesas iš trumpųjų į ilgąsias. Taip pat galima parodyti leidžiamą kryptį ranka, tai galioja ir praleidžiant pėsčiuosius. Šie signalai naudojami tada, kai kitas automobilis neturi pirmenybės važiuoti, o jūs jam leidžiate.
Nauji šviesoforų signalų deriniai ir taisyklės
Nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje įsigalioja nauji šviesoforų signalų deriniai. Leidžiama įrengti šviesoforus, kurių pagrindinis žalias signalas yra be rodyklių, su papildoma sekcija į dešinę. Tai suteikia galimybę sukti į dešinę, net jei nedega papildoma sekcija su rodykle į dešinę, tačiau tik tada, jei tuo metu dega žalias skritulio formos šviesoforo signalas be rodyklių.
Kai papildoma šviesoforo sekcija išjungta, bet dega pagrindinis žalias skritulio formos signalas (be rodyklių), bus leidžiama sukti į dešinę praleidžiant pėsčiuosius ir dviratininkus.
Anksčiau šviesoforais reguliuojamose sankryžose į dešinę buvo galima sukti net ir degant raudonam šviesoforo signalui, naudojant papildomas lenteles su žaliomis rodyklėmis. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos šios lentelės nebegalioja.
Jei dega tiek pagrindinis skritulio formos žalias šviesoforo signalas (be rodyklių), tiek šviesofore esanti papildoma sekcija su rodykle į dešinę, tuomet leidžiama sukti į dešinę, nepraleidus pėsčiųjų ir dviratininkų.
Jeigu dega pagrindinis, skritulio raudonas šviesoforo signalas be rodyklių, bei dega papildoma sekcija su žalia rodykle į dešinę, tuomet leidžiama atlikti posūkį į dešinį nesustojus.
tags: #posuki #i #desine #reguliuojantys #sviesoforu #signalu