Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Kaip eismo įvykių statistika gali padaryti įtaką jų skaičiui? Pastaroji vedama ne tik tam, kad žinotume kiek eismo įvykių įvyko. Eismo įvykių statistika vedama tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir avarijų bei kitų autoįvykių kiekį sumažintume. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.
LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“. Naudojant šį metodą yra siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Kas yra netinkamas vairuotojo elgesys? Tai neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas).
Dalyvavimas eisme apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
Greičio viršijimas yra taip pat viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisias metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas, prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis).
Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams. Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui, automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi.
Oro sąlygos, meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.
Pradedančiųjų vairuotojų statistika ir ypatumai
Oficialioji įskaitinių autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, statistika rodo, kad praėjusiais metais pradedantieji vairuotojai buvo 197 iš 2861 eismo įvykių kaltininkai. Tiesa, ši statistika atspindi tik eismo įvykius, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, o avarijų, kurias sukelia pradedantieji vairuotojai mastas, anot specialistų, yra ženkliai didesnis.
„Dėl didesnių ar mažesnių eismo įvykių pradedantieji arba turintys stažą iki 5-6 metų vairuotojai kreipiasi maždaug 2,5 karto dažniau, negu patyrę vairuotojai, kurių stažas perkopęs 10 ir daugiau metų“, - sako Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas.
Statistika rodo, kad svarbus ne tik vairavimo stažas, bet ir vairuotojo amžius - įprastai vyresni vairuotojai būna kur kas atsargesni ir į eismo įvykius pakliūva rečiau. A. Kikutis pastebi, kad neseniai vairuotojo pažymėjimą gavęs 40-metis statistiškai eismo įvykių patiria tiek pat, kiek 25-metis vairuotojas, turintis 7 metų vairavimo stažą.
Tai patvirtina ir saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Pašnekovas įžvelgia, kad pradedantieji vairuotojai neretai daro dviejų tipų klaidas. „Išties neretai eismo įvykiai įvyksta dėl neryžtingumo. Vairavime nėra žodžio „palauk“ - turi veiksmus daryti užtikrintai, reaguoti greitai ir nedvejodamas, antraip keli pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Taip pat koją kiša ir skubotumas, atsirandantis iš nepatyrimo, o kartais ir noro parodyti savo „meistriškumą“. Žinau atvejį, kai pradedantis vairuotojas net vairavimo egzamino metu sąmoningai viršijo greitį. Egzaminuotojas jo paklausė, kodėl taip pasielgei, o jis tik atsakė, kad norėjo parodyti, kaip gerai vairuoja. Todėl nieko keisto, kad, kai toks žmogus gauna vairuotojo pažymėjimą, ir toliau nori parodyti savo meistriškumą“, - sako jis.
Įsitikinimai trukdo apsisaugoti. Įprasta manyti, kad nauji vairuotojai dažniau patenka į techninius įvykius - jiems stinga atidumo ir įgūdžių net važiuojant nedideliu greičiu, parkuojant automobilius, tad transporto priemonė dažniau apibraižoma, atsiranda įlenkimų. Visgi ši taisyklė turi išimčių. A.Kikutis atkreipia dėmesį, kad į eismo įvykį patekę pradedantys vairuotojai vidutiniškai patiria didesnę žalą, nei patyrę vairuotojai. „Kaip bebūtų, vis tik didesnes eismo avarijas sukelia būtent jaunesni vairuotojai. Jeigu teoriškai sudėtume, kad tiek „žalias“, tiek patyręs vairuotojas vairuoja identiškas transporto priemones, tai statistiškai vidutinės žalos dydis, kurią patiria „žalias“ vairuotojas būtų apie 30-50 proc. didesnis“, - sako specialistas.
Finansiniai aspektai ir draudimas
Anot pašnekovo, patekę į eismo įvykį, jauni ir dar finansinio stabilumo neužsitikrinę vairuotojai neretai susiduria su didesniu nerimu dėl patirtų nuostolių - kylant automobilių dalių ir jų remonto kainoms, padengti transporto priemonės tvarkymo išlaidas jiems ypač sudėtinga. Visgi specialistas atkreipia dėmesį, kad būdų, kaip išvengti kišenei skaudžių nuostolių, išties yra, tačiau neretai vairuotojai į juos numoja ranka.
„Pirmiausia, pats vairuotojas turi įvertinti, kokią finansinę naštą atsitikus nelaimei jis yra pasirengęs prisiimti ir koks yra jo rizikos toleravimo lygis. Jei įvertinus galimybes pastebima, kad avarijos atveju padengti transporto priemonės remonto išlaidas bus sudėtinga, derėtų pagalvoti apie būdus, kaip šias išlaidas būtų galima sumažinti. Pavyzdžiui, saugumo „pagalve“ tokioje vietoje gali būti kasko draudimas“, - sako A. Kikutis.
Pašnekovas pastebi, kad vis dar nemažai pradedančiųjų vairuotojų apskritai tiki mitu, neva kasko draudimas vertingas tik turint naują automobilį, o nepatyrusiems arba senesnių transporto priemonių vairuotojams tokio turėti neverta. Anot specialisto, toks įsitikinimas yra susijęs ne su paties draudimo, kaip paslaugos, poreikio nebuvimu, bet su draudimo įmokomis. „Esant didesnei rizikai, atitinkamai kinta ir draudimo kaina, todėl nemaža dalis pradedančiųjų vairuotojų vis dėlto nusprendžia atsisakyti kasko draudimo. Visgi pastebime, kad kasko draudimo naudą tarsi iš naujo įvertina tie, kurie jau yra susidūrę su pastaraisiais keleriais metais labai stipriai pakilusiomis autoserviso darbų bei automobilių dalių kainomis. Dėl šios priežasties, neretai tie, kuriems platesnio masto draudimas per brangus, renkasi susiaurintos apimties kasko alternatyvų draudimą. Šis yra pigesnis ir apsaugo nuo pagrindinių rizikų“, - teigia A. Kikutis.
Nauji vairuotojai naudoja tėvų ar kitų didesnį stažą turinčių asmenų draudimą, taip siekdami sutaupyti pinigus. Draudimo ekspertas Artūras Juodeikis sako, kad sutaupyti tokiu būdu nepavyks. Jaunasis vairuotojas nekaups savo draudimo istorijos ir vėliau, įsigijus automobilį savo vardu draudimo, kaina išliks aukšta.
Renkantis privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, itin svarbu nurodyti, kas vairuos transporto priemonę. Jei transporto priemonė yra vairuojama kelių asmenų, svarbu nurodyti mažiausią stažą turintį asmenį. Tai būtini duomenys, reikalingi tinkamam draudimo rizikos apskaičiavimui.
Įgūdžių ugdymas ir prevencija
Ekspertai sutaria - eismo įvykio tikimybę sumažina įgūdžių lavinimas. Visgi geri vairavimo įgūdžiai išsivysto tik praktikuojantis. Anot A. Pakėno, neretai nauji vairuotojai, vos gavę vairuotojo pažymėjimą, pervertina savo galimybes ir tiki, kad mokymosi vairuoti metu įgytų įgūdžių jiems pakanka.
„Reikia turėti omenyje, kad mokymuisi vairuoti oficialiai skiriama 30 valandų. To tikrai nepakanka - vidutiniškai reikia bent 50-60 valandų arba, kaip rodo tyrimai, bent 1000 nuvažiuotų kilometrų. Žinoma, kai kuriems pavyksta greičiau išmokti važiuoti, tačiau įgūdžiams lavintis reikia laiko, - dalijasi saugaus eismo ekspertas. - Reikia nepamiršti, kad kiekvienas gyvūnas gamtoje yra sutvertas tam tikram greičiui - arklys bėga vienu greičiu, leopardas - kitu, o kokiu greičiu bėga žmogus? Maždaug 10-15 km per valandą. Taigi, mūsų reakcija yra pritaikyta tokiam greičiui, o vairuojant automobilį, visi įgūdžiai yra dirbtinai ugdomi. Natūralu, kad tam reikia daug laiko.“
A.Pakėnas priduria, kad gavus vairuotojo pažymėjimą savo patirtį galima didinti įvairiose privačiose aikštelėse ir mokymo centruose, kuriuose imituojamos sudėtingos vairavimo sąlygos.
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis. Platesnės teorijos temos besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokos slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.
Pirmoji vairavimo pamoka: pradedantiesiems skirtas žingsnis po žingsnio vadovas
Atsakomybė ir dėmesingumas kelyje
Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius. Neretai, žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės. Taigi, pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus.
Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę.
Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.
Vairuojant nemažai sprendimų priimame automatiškai, net nesusimąstydami, ypatingai tuose kelio ruožuose, kuriais dažnai važiuojame ir manome juos puikiai žinantys. Tačiau atsakingai vairuoti reiškia ne tik reaguoti į jau susiklosčiusią situaciją, bet ir gebėti ją numatyti - stebėti aplinką, vertinti kitų eismo dalyvių elgesį, suvokti greitį, atstumus ir įsivertinti galimas rizikas. Būtent prognozavimas dažnu atveju leidžia išvengti pavojingų situacijų dar prieš joms tampant nelaimėmis.
Nepamirškite, kad kelyje nėra tokios skubos, kuri būtų svarbesnė už saugumą - jūsų pačių ir kitų eismo dalyvių sveikatą bei gyvybę. Todėl „Via Lietuva“ inicijuota kampanija „Pažadėk man“ šiemet ragina vairuotojus būti sąmoningesniais ir atsakingesniais kelyje - duoti pažadą padaryti viską, kas mūsų galioje, kad visi eismo dalyviai saugiai pasiektų savo namus. Žinutė gali palaukti neperskaityta, skambutis gali būti atidėtas. Neleiskite, kad žmogaus gyvybė taptų akimirkai nukreipto dėmesio kaina.
Vairuotojai keliuose turi laikytis nemažai reikalavimų, kurie užtikrintų saugumą visiems eismo dalyviams. Esant intensyviam eismui ar blogoms oro sąlygoms, net ir patyrę vairuotojai padaro klaidų. Daug eismo įvykių nutinka intensyvaus eismo vietose, sankryžose, tačiau netrūkta įvykių ir užmiesčio keliuose. Smulkūs eismo įvykiai fiksuojami stovėjimo aikštelėse ir daugiabučių kiemuose.
Vizija 0 tikslų įgyvendinimui svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas, esmines problemas. Todėl analizuojant 2020-2023 m. Eismo įvykius gali lemti keli faktoriai - eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime įgyvendinti Vizija 0 tikslus.
tags: #pradedanciuju #vairuotoju #avarijos