Padangos - vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga, todėl jų būklė tiesiogiai lemia tiek vairavimo komfortą, tiek saugumą. Net ir brangiausias automobilis su moderniausiomis saugos sistemomis negalės užtikrinti tinkamo valdymo, jei padangos bus nusidėvėjusios ar pažeistos. Dažnas vairuotojas galvoja, kad pakanka žvilgtelėti į protektoriaus raštą ir viskas aišku, tačiau iš tiesų padangų būklę lemia daugybė veiksnių: nuo protektoriaus gylio ir gumos elastingumo iki amžiaus, oro slėgio bei galimų mechaninių pažeidimų.
Padangų gamintojai skiria daug lėšų ir laiko tyrimams bei bandymams, padedantiems atrasti geriausius protektoriaus dizainus. Pavyzdžiui, šiek tiek siauresni grioveliai užtikrins mažesnį triukšmą, bet prasčiau sklaidys vandenį. Grubesnis protektorius užtikrins geresnį sukibimą su sniegu bei purvu, bet padidins triukšmo lygį.
Tinkamos padangos yra esminė saugaus vairavimo dalis tiek žiemą, tiek vasarą. Padangų būklė taip pat yra tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu. Kartas nuo karto savaiktiškai patikrinti padangų būklę, o esant reikalui jas pakeisti rekomenduojama ir patiems vairuotojams. Toks profilaktinis padangų tikrinimas padės užtikrinti, kad automobilis tarnaus ilgiau, o kelyje galėsite vairuoti saugiau.
Protektoriaus gylis - svarbiausias saugumo rodiklis
Vienas pagrindinių rodiklių, pagal kurį sprendžiama apie padangos tinkamumą - protektoriaus gylis. Protektoriaus gylis yra atstumas tarp padangos paviršiaus ir jos giliųjų griovelių dugno. Šis gylis yra svarbus rodiklis, nes protektorius užtikrina sukibimą su kelio danga, ypač esant sudėtingoms sąlygoms, tokioms kaip lietus, sniegas ar ledas. Protektoriaus gylis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių padangų saugumą ir efektyvumą, nes jis tiesiogiai veikia automobilio sukibimą su keliu, ypač esant prastoms oro sąlygoms, tokioms kaip lietus ar sniegas.
Nuolat besidėvintis protektorius palaipsniui blogina padangų savybes. Esant nepakankamam likučiui, išilginiai grioveliai gali nebespėti sklaidyti vandens važiuojant per balas. Tokiu atveju susidaro akvaplaningas ir padangos praranda sukibimą su keliu. Taigi, protektoriaus likutis yra tiesiogiai susijęs su jūsų saugumu.
Minimalus lengvųjų automobilių (B kategorija) padangų protektoriaus gylis, įskaitant priekabas (jeigu jose įrengti stabdžiai) ir kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. yra 3,0 mm. Vasarą, nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 dienos, lengvojo automobilio padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm. Tačiau, net ir su leidžiamu protektoriaus gyliu, padangos gali neatlikti savo darbo, nes laiku padangų savybės pamažu kinta.
Dėl šios priežasties, svarbu reguliariai tikrinti protektoriaus būklę, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, slydimų ir kitų pavojingų situacijų. Stenkitės keisti padangas kai likutis yra bent milimetru didesnis už minimalią ribą.
Kaip pamatuoti protektoriaus gylį?
Padangų protektoriaus gylį išmatuoti nėra sudėtinga, tai lengviausia padaryti su milimetrų matuokliu, vielute, liniuote, paprasta lazdele ar net moneta, tačiau visgi labiausiai padeda padangų gylio matuoklis. Protektoriaus gylis matuojamas protektoriuje esančiuose vandens nutekėjimo kanaluose. Kadangi padangos dažnai yra nusidėvėjusios netolygiai, svarbu matuoti toli ne pačioje padangos vietoje, kur protektoriaus gylis yra mažiausias. Matuokite keliose vietose: viduryje, kraštuose, priešingose pusėse.
Patogiausias būdas pamatuoti protektoriaus gylį yra naudojant specialiai tam skirtą įrankį arba slankmatį. Įstatę prietaiso galą į protektoriaus griovelį iškart pamatysite jo gylį. Tačiau, internete paieškoję būdų, kaip pamatuoti protektoriaus likutį, dažnai pamatysite pavyzdį su moneta. Tiesą sakant, tam tinka bet koks daiktas, kurį galėtumėte įstatyti į protektoriaus griovelį. Įstatykite, užbrėžkite liniją, o ištraukę pamatuokite atstumą. Jeigu matuoti neturite galimybės, tai galite panaudoti vieno euro monetą vasarinėms ir dviejų eurų monetą žieminėms padangoms. Įstačius monetą į griovelį, neturi matytis ant monetos krašto esančios žvaigždutės.
Gamintojai į padangas dažnai įspaudžia skaičiukus, žyminčius protektoriaus likutį. Kiekvienas skaičius yra įspaustas skirtinguose gyliuose, todėl pasimatys tik pasiekus tam tikrą nudėvėjimą. Šie skaičiai nurodo, kiek milimetrų protektoriaus yra likę. Dažnai naudojami ir kiti indikatoriai. Vienas populiariausių yra iškilimas išilginiuose grioveliuose. Kai protektorius susilygina su šiais grioveliais - padanga nebėra tinkama naudoti. Taip pat galima pastebėti ženklus “TWI” (Tire Wear Indicator. Liet. Padangos nusidėvėjimo indikatorius). Jis, kaip ir ankstesnis indikatorius, pažymi ribą, kada padanga nebėra tinkama naudojimui.
Padangų amžius ir jo svarba
Padangos sensta net ir tada, kai automobilis nedaug važinėjimas. Ant kiekvienos padangos šono yra DOT kodas. Gali paaiškėti, kad, nepaisant geros išvaizdos, padangos yra labai senos ir atėjo laikas jas pakeisti. Keisti padangas rekomenduojama po 8-10 metų nuo jų pagaminimo, net jei protektoriaus gylis tebėra pakankamas.
Kodėl verta tikrinti padangos amžių? Galėtų atrodyti, kad informacija apie tai, kada buvo pagaminta padanga, nėra svarbiausia. Dauguma vairuotojų įvertina padangų būklę pagal jų išvaizdą, o ypač pagal protektoriaus gylį. Tačiau gumos mišinys sensta ir jo savybės kinta. Senos padangos kietėja ir praranda elastingumą, todėl blogėja jų sukibimas su kelio danga. „Padangų senėjimo procesas taip pat turi įtakos jų patvarumui. Senesnės padangos gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti gerai, bet iš tikrųjų jų konstrukcija yra susilpnėjusi. Susidėvėjimą atpažinsite, pavyzdžiui, iš smulkių įtrūkimų padangos šonuose bei protektoriaus išsisluoksniavimo. Taip atsitinka gumos mišiniui prarandant plastiškumą“, - teigia M. Šerėjus.
Kaip nustatyti padangos pagaminimo datą?
Ant kiekvienos automobilio padangos būna pažymėta jos pagaminimo data, nepriklausomai nuo prekių ženklo ar pagaminimo vietos. Konkrečios padangos kilmės ir pagaminimo laiko žymėjimai yra suvienodinti, todėl identiškus žymėjimus naudoja visi padangų gamintojai. Informacija apie pagaminimo metus rašoma ant padangos šoninės sienelės. Padangos pagaminimo metus rasite DOT (angl. Department of Transportation) kodo pabaigoje, kuris patvirtina atitiktį Amerikos transporto departamento normoms. Prieš pagaminimo datos kodą nurodomas pagaminimo vietos kodas, bet jis yra ne toks svarbus.
Norint patikrinti padangos amžių, reikia rasti keturis DOT kodo skaičius, dažniausiai žymimus ant šono. Du pirmieji skaičiai reiškia padangų pagaminimo savaitę. Metai turi daugiau nei 52 savaites, todėl pirmieji du skaičiai gali būti nuo 01 iki 53. Du paskutiniai skaičiai nurodo pagaminimo metus. Pavyzdžiui, žymėjimas 3223 reiškia 32-ą metų savaitę ir 2023 metus.
Prieš 2000-uosius padangų pagaminimo metų žymėjimui buvo naudojami tik trys skaičiai, kurie taip pat reiškė pagaminimo metus ir savaitę. Pirmieji du reiškė savaitę, o trečias buvo konkrečių metų paskutinis skaitmuo. Tačiau tai buvo mažiau informatyvu, nes neaišku, apie kurį dešimtmetį kalbama.
Kiti svarbūs padangų aspektai
Padangos - vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga, todėl jų būklė tiesiogiai lemia tiek vairavimo komfortą, tiek saugumą. Net ir brangiausias automobilis su moderniausiomis saugos sistemomis negalės užtikrinti tinkamo valdymo, jei padangos bus nusidėvėjusios ar pažeistos.
Netolygus padangų dėvėjimasis ar jų pažeidimai atsiranda dėl kitų automobilio mazgų problemų - pavyzdžiui, nusidėvėjusios pakabos detalės taip pat daro įtaką sukibimui. Dažnai netolygus padangų dėvėjimasis ar jų pažeidimai atsiranda dėl kitų automobilio mazgų problemų - pavyzdžiui, nusidėvėjusios pakabos detalės taip pat daro įtaką sukibimui.
Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti.
Oro slėgis padangose - tikrinkite bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnes keliones. Nepakankamas ar per didelis slėgis didina netolygų padangų dėvėjimąsi, gali daryti įtaką vairavimui bei didinti kuro sąnaudas. Rekomenduojamą padangų slėgį savo transporto priemonei galite rasti internete ar vairuotojo durelėse esančiame lipduke.
Ratų balansavimas - jei važiuojant atsiranda vibracija ar triukšmas, gali būti reikalingas ratų balansavimas. Jeigu turite dvejus ratlankių su padangomis (vasarinių ir žieminių) komplektus ir padangų ant ratlankių montuoti nereikia, rekomenduojama prieš keičiant ratus juos subalansuoti iš naujo. Taip išvengsite vibracijos važiuojant.
Padangų rotacija - kas 8-10 tūkst. kilometrų padangas keisti kryžmai (patarimas netinka kryptinio rašto padangoms). Taip siekiama išvengti netolygus dilimas.
Jeigu keisti padangų vykstate į automobilių servisą, galite palikti tiek senų padangų, kiek keičiate naujų. Padangų pardavėjai taip pat privalo iš kliento priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Taip pat senas padangas galima pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 4-5 padangų per metus. Jokiais būdais nenaudojamų padangų nepalikite pamiškėse, pakelėse, prie buitinių atliekų konteinerių, pastatų ar kitur!
MOTOTOJA pristato: kaip pripūsti automobilio padangas
Padangų tipai ir pasirinkimas
Vasarinių padangų raštą galima rinktis iš 3 variantų: simetriško, asimetriško ir kryptinio. Simetriško rašto padangos netinka žmonėms, važinėjantiems dideliais greičiais, prastais keliais ar vietovėse, kur dažnai lyja. Dažniausiai šios padangos yra pigesnės. Patikimesnės - asimetriško rašto padangos. Jos yra aukštesnės klasės ir palaiko geresnį stabilumą kelyje bei šalina akvaplaningo tikimybę tuo pačiu metu. V formos rašto kryptinės padangos labiausiai pasitarnauja per lietų. Šios padangos skirtos sumažinti akvaplaningo pavojų, labiausiai naudojamos ypač lietingose vietovėse.
Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas. Žieminių padangų gumos sudėtis yra minkštesnė - jos skirtos šaltam metų laikui.
Brangesnės - „Premium“ klasės padangos palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu.
Renkantis padangas, jums reiktų žinoti dydį - rekomendacijas rasite atidarius automobilio dureles, ant statramsčio, arba degalų bako durelių vidinėje pusėje. Kiti svarbūs kriterijai renkantis naujas padangas: greičio indeksas (kokiu didžiausiu greičiu galima važiuoti automobiliu, apautu tomis padangomis), leistina apkrova (aktualu krovinius vežantiems žmonėms), raštas. Raštą, kaip ir kitas savybes, rinkitės atsižvelgiant į savo vairavimo ypatumus.
Reguliavimai ir draudimai Lietuvoje
Lietuvoje nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. privaloma naudoti žiemines padangas, o vasarines - nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Vairuotojai taip pat gali naudoti dygliuotas padangas žiemos laikotarpiu, tačiau jų naudojimas draudžiamas vasarą. Nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
Žiemą Lietuvoje draudžiama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žieminės padangos turi būti su ženklais „M+S“, „All seasons“ arba „*“ (snaigės simbolis). Motociklams žiemos sezono metu negalima eksploatuoti vasarinių padangų, jei kelio danga yra apsnigta arba apledėjusi.
Draudimo bendrovės visada tikrina padangų būklę po eismo įvykių. Jei nustatoma, kad avarija įvyko dėl netinkamų padangų, draudikas turi teisę sumažinti arba visai atsisakyti išmokos.