Antrasis iš dviejų Baltarusijos vienintelės atominės elektrinės blokų buvo atjungtas nuo tinklo vėlai trečiadienį, gavus pavojaus signalą, rodantį aušinimo sistemos nuokrypį nebranduolinėje dalyje. Ši Astravo mieste esanti elektrinė yra įsikūrusi vos už 15 km nuo Lietuvos sienos ir jau anksčiau sulaukė kritikos dėl saugumo problemų.
Anot Baltarusijos energetikos ministerijos, „situacija yra eilinė ir nekelia grėsmės saugiam elektrinės darbui“, o „radiacijos lygis AE ir aplinkinėje stebėjimo zonoje išliko nepakitęs“. Tačiau nepriklausomai patikrinti šios informacijos nebuvo galimybės.
Antrasis elektrinės blokas prie Baltarusijos tinklo buvo prijungtas 2023 m., o pirmasis - 2020-aisiais. Vis dėlto, abiejų blokų veiklą lydėjo techninės priežiūros problemos. Jėgainę pastatė Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“, o finansavo Maskva.
Radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs
Lietuvos Radiacinės saugos centras (RSC) patvirtino, kad po Astravo AE bloko atjungimo radiacinis fonas šalyje nepakitęs. „Mes atliekame stebėseną, aplinkos radiologinę stebėseną - mūsų šiandien visos stotys yra veikiančios, ryšys su visomis yra ir (radiacinis - ELTA) fonas nėra pakitęs. Aerozolinės stotys taip pat neturi jokių pakitimų. Fonas rodo, kad jokių pakitimų nėra, išmetimo į aplinką nėra - bent jau jie nepasiekia Lietuvos“, - teigė RSC Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento vadovas Julius Žiliukas.
Pasak jo, priklausomai nuo vėjo krypties, radioaktyvi tarša galėtų pasiekti Lietuvos pasienį per valandą, o Vilnių - per tris valandas, jei vėjas pūstų tiesiai į Lietuvą. RSC atstovas taip pat pažymėjo, kad tiesioginės informacijos apie incidentą iš Baltarusijos kolegų negauta, o žiniasklaidoje pateikiama informacija rodo, kad tai nėra branduolinės dalies sutrikimas.
Ankstesni incidentai ir kritika
Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“ skelbia, kad Astravo AE praėjusią savaitę buvo fiksuotas dar vienas incidentas - pažeista avarinė pirmojo reaktoriaus vėsinimo sistema. Anot organizacijos, dėl neatsidariusio vožtuvo, išleidžiant skystį bandymų pabaigoje, pirmojo reaktoriaus atsarginės vėsinimo sistemos bakas buvo apgadintas ir, tikėtina, susmego. Nors baką būtina pakeisti, siekiant pripažinti incidentą, bandoma jį taisyti vietoje.
Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas teigė, kad informacijos apie įvykius Astravo AE kol kas per mažai tikslioms išvadoms daryti. Vis dėlto, anot jo, „aušinimo skysčio bako pažeidimas jau yra incidentas atominėje dalyje“ ir tai kelia susirūpinimą, nes „dar kartą rodo, kokia nesaugi yra Astravo AE“.
Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliu susitarimu valstybės turėtų keistis informacija apie branduolinę grėsmę, tačiau, kaip pastebėjo politologas Tomas Janeliūnas, „ne tik komunikacija vyksta prastai“, bet ir „sutartis realiai neveikia“. Jis pabrėžė, kad informacija apie tokius incidentus turėtų būti keičiamasi iškart, o jos slėpimas yra „labai blogas ženklas“.
Pasiruošimas galimai avarijai
Lietuvos institucijos nuolat rengiasi galimai Astravo AE avarijai. Radiacinės saugos centras (RSC) modeliuoja avarinių situacijų scenarijus, o Civilinės saugos valdybos specialistai planuoja apsaugomuosius veiksmus.
Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona apima 5 km spindulio atstumą aplink elektrinę, kur žmonės turėtų būti evakuojami, o skydliaukė blokuojama jodu. Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona apima 30 km spindulio atstumą, kur patenka kelios Švenčionių ir Vilniaus rajonų seniūnijos. Išplėstinio planavimo atstumas siekia 100 km spindulio aplink elektrinę, o maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų zona - 300 km spindulio atstumas, apimantis praktiškai visą Lietuvą.
Įvykus branduolinei avarijai, gyventojai būtų perspėjami trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų gausmu. Nacionalinis radijas ir televizija skelbtų detalesnę informaciją, o RSC pateiktų rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų.
Pirmosiomis valandomis po avarijos visiems Lietuvos gyventojams būtų rekomenduojama slėptis uždarose patalpose, kol radioaktyvusis debesis praslinks per Lietuvos teritoriją. Siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio, išplėstinio planavimo atstume (100 km spinduliu) gali būti rekomenduojama vartoti stabiliojo jodo preparatus (kalio jodido tabletes). Tačiau svarbu nepamiršti, kad šių tablečių vartojimą turi nurodyti Sveikatos apsaugos ministerija.
Specialistai apie pavojų Lietuvai kilus avarijai Astravo AE: tai minučių klausimas
Gyventojų evakavimas planuojamas iš skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonos (30 km spinduliu). Po avarijos bus vykdoma užterštų teritorijų radiacinė žvalgyba, kad būtų galima nustatyti, ar gyventojai gali grįžti į savo namus, ar jiems reikės laikinai persikelti.
Po branduolinės avarijos grįžimas į įprastą gyvenimą gali trukti mėnesius ar metus. Per šį laikotarpį bus vykdomi aplinkos dezaktyvavimo darbai ir radioekologinė kontrolė. Valstybė kasmet organizuoja pratybas, kurių metu bandomi įvairūs scenarijai ir tikrinamas pasirengimas galimai branduolinei avarijai.
Remiantis Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliu susitarimu, valstybės turėtų keistis informacija apie branduolinę grėsmę. Tačiau, atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, ypač Černobylio atominės elektrinės avarijos metu, RSC specialistai kartu su kitomis institucijomis ruošiasi ir scenarijui, kai Baltarusija informacijos neteiks.
Lietuvos ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas (RADIS), sudarytas iš 48 stotelių, nuolat stebi radiacinio fono pokyčius. Jei avarija įvyktų, apie tai Lietuva sužinotų greičiau nei per valandą.
Aplinkos ministras Povilas Poderskis teigė, kad Astravo atominė elektrinė yra grėsmė ne tik Lietuvai, bet visam regionui ir pasauliui, nes „pakankamai duomenų apie jos saugumą nėra gaunama ir tarptautiniai ekspertai ne visada yra įleidžiami“. Jis patikino, kad radiologiniai parametrai Lietuvoje yra nepakitę ir gyventojai yra informuojami realiu laiku.
VRM rekomenduoja turėti maisto ir vandens atsargų 72 valandoms, taip pat kalio jodido tablečių, kurios gali padėti apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio.
tags: #pranesimas #apie #astravo #ae #avarija