Prezidento Valdo Adamkaus už politinio pasitikėjimo praradimą iš patarėjo vidaus politikos klausimais pareigų atleistas Darius Gudelis bando ieškoti Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo užtarimo. Vakar du kartus į Vyriausybės rūmus susitikti su premjeru priverstas eiti D. Gudelis nori, kad G. Kirkilas parūpintų jam kokią nors vietą valstybės tarnyboje. Premjeras diplomatiškai atsako, kad galbūt pasistengs padėti buvusiam Prezidento patarėjui, tačiau atmeta galimybę, kad D. Gudelis taps Vyriausybės vadovo komandos nariu.
D. Gudelis į Vyriausybę pirmąkart atėjo ryte. Tačiau tik pralaukė už premjero darbo kabineto durų, nebuvo Vyriausybės vadovo priimtas. Paaiškinta, kad užtruko kitas G. Kirkilo susitikimas, artėjo dar vienas, todėl pokalbiui su D. Gudeliu tiesiog neliko laiko. Jo paprašyta ateiti popiet. Pasipiktinęs Ministro Pirmininko sekretoriato darbo organizavimu, buvęs Prezidento patarėjas vis dėlto popiet dar sykį atėjo Vyriausybėn. Šįkart pokalbis įvyko ir truko beveik pusvalandį. Tačiau dar ryte žadėjęs pakomentuoti susitikimą su premjeru, D. Gudelis netikėtai pabėgo nuo jo laukusių žurnalistų, tarstelėjęs, kad viską pasakys pats G. Kirkilas.
Vyriausybės vadovas po pokalbio pranešė nepriėmęs jokio sprendimo dėl Prezidento buvusio patarėjo, atidedąs jį vėlesniam laikui, po kitą savaitę prasidedančių poros savaičių atostogų. Dabar yra svarbesnių neatidėliotinų klausimų, - sakė G. Kirkilas. Jis teigė, kad D. Gudelis prašė padėti įsidarbinti kur nors valstybės tarnyboje. Konkretaus posto buvęs patarėjas neprašęs. Bet premjeras jam kol kas nieko nepažadėjo: Spręsim vėliau, po atostogų.
Sužinojęs, kaip premjeras komentuoja jųdviejų susitikimą, D. Gudelis telefonu trumpai tepasakė neprašęs darbo valstybės tarnyboje. Anot jo, susitikimo metu buvo aptartos D. Gudelio atleidimo iš Prezidento patarėjų aplinkybės ir susitarta kol kas padaryti pauzę, nes neva tokie susitikimai sulaukia pernelyg didelio žiniasklaidos dėmesio. G. Kirkilas vakar pakartojo neketinąs skirti D. Gudelio vienu iš savo patarėjų. Tą premjeras sakė ir užvakar. Kiek anksčiau D. Gudelis sakė, kad Vyriausybės vadovas neva kviečiasi jį į savo komandą. G. Kirkilas tuo tarpu teigė, kad pats D. Gudelis prašėsi į patarėjus.
Prezidentas V. Adamkus, sužinojęs apie D. Gudelio ketinimus, užvakar pasirašė potvarkį, kuriuo atleido jį iš patarėjo vidaus politikos klausimais pareigų. Potvarkis pasirašytas negavus raštiško D. Gudelio prašymo atleisti jį iš užimamo posto. Pats D. Gudelis yra tvirtinęs, kad tik žodiu paprašė Prezidento atleisti jį. Patarėjai yra politinio pasitikėjimo pagrindu skiriami pareigūnai, todėl potvarkio dėl D. Gudelio atleidimo pasirašymas teisiškai reiškia, kad jis atleistas praradus politinį pasitikėjimą. D. Gudelis Prezidentūroje dirbo nuo V. Adamkaus antrosios kadencijos 2004 metų liepą pradžios. Per dvejus metus iš darbo Prezidentūroje dėl įvairių aplinkybių išėjo 12 patarėjų ir konsultantų. Prezidento patarėju vidaus politikos klausimais nuo rudens gali pradėti dirbti politologas Lauras Bielinis.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas per avariją pirmadienio rytą patyrė nesunkių sužalojimų, jis išrašytas iš ligoninės. „J. V. Žukas išleistas iš ligoninės. Pirminiai tyrimai rodo, kad sužalojimai yra lengvi, jis keletą dienų gydysis ambulatoriškai“, - BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Avarija Vilniaus rajone įvyko susidūrus J. V. Žuko vairuojamam „Subaru“ ir kitam automobiliui „Audi“. Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad „Audi“ vairuotojas kelyje Bendoriai-Maišiagala išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su prezidento patarėjo „Subaru“. Iki atėjimo į G. Nausėdos komandą J. V. Žukas buvo Lietuvos kariuomenės vadas.
Pranešimas apie šią eismo nelaimę buvo gautas pirmadienį 7.13 val. Vilniaus apskrities policijoje 15min sužinojo, kad avarija įvyko senajame Ukmergės plente, prie Aukštųjų Rusokų viensėdžio. Specialiosioms tarnyboms iškart pranešta, kad prispaustų žmonių nėra, tačiau abu vairuotojai buvo sužaloti. „Vienam iš jų kraujuoja galva“, - tokia žinutė pasiekė medikus ir policininkus. Į ligoninę netrukus išvežti tiek „Audi“, tiek „Subaru“ vairuotojai. Paaiškėjo, kad prie pastarojo automobilio vairo sėdėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas, pastaruoju metu einantis prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas.
Prezidento atstovas teigė, kad J.V.Žukas po avarijos jaučiasi tvirtai, ligoninėje jam buvo atliekami tyrimai. Prezidento atstovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad J.V.Žukas „yra sąmoningas ir jaučiasi tvirtai“. „Šiuo metu jis yra Lazdynų ligoninėje, jam atliekami visi tyrimai“, - sakė A.Bubnelis. Pirmadienį apie 10 val. papildomai pranešta, kad J.V.Žukas per avariją pirmadienio rytą patyrė nesunkių sužalojimų, jis jau išrašytas iš ligoninės. „Žukas išleistas iš ligoninės. Pirminiai tyrimai rodo, kad sužalojimai yra lengvi, jis keletą dienų gydysis ambulatoriškai“, - BNS sakė prezidento atstovas spaudai A.Bubnelis.
Avarijos aplinkybių tyrimo ėmėsi Vilniaus apskrities kelių policijos pareigūnai. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad, pirminiais duomenimis, dėl eismo įvykio kaltas ne prezidento patarėjas. Teigiama, kad būtent „Audi“ vairuotojas kelyje Bendoriai-Maišiagala išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su J.V.Žuko „Subaru“.
Trumpas grasina trauktis iš NATO | Panorama | 2026-04-01
„Tenka konstatuoti, kad tikrai turime daug kliūčių šiems žmonėms ir šioms visuomenės grupėms. Progreso reikia siekti tikrai daugelyje sričių“, - žurnalistams pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta. Šalies vadovas su neįgaliųjų organizacijų atstovais susitiko Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse. Pasak S. Krėpštos, švietimas ilguoju laikotarpiu būtų viena efektyviausių priemonių integruoti neįgaliuosius ir užtikrinti jų galimybes darbo rinkoje. Anot patarėjo, reikia pasitempti „tiek teisinėje bazėje, tiek praktiniuose dalykuose“ tam, kad vaikai su negalia nebūtų diskriminuojami. „To tikrai negali būti“, - tvirtino S. Krėpšta.
Jo teigimu, prezidentas jau ėmėsi tam tikrų pirmųjų žingsnių padėčiai gerinti - pasiūlė didinti šalpos pensijas, teikė siūlymus Socialinių įmonių įstatymui. „Tačiau, be abejo, žvelgiant į ateitį yra labai daug kitų žingsnių, kuriuos tiek valdžios įstaigoms, tiek ir organizacijoms reikės kartu padaryti“, - kalbėjo G. Nausėdos patarėjas. Pasak jo, prezidentas aktyviai dirbs su savivaldybėmis ir skatins spręsti neįgaliųjų problemas šiame lygyje. S. Krėpšta taip pat tvirtino, kad valdžios bei kitos organizacijos turi įsivertinti, kiek jos yra prieinamos. „Prezidentūra taip pat pasižiūrėjo į save, padarėme tam tikrą auditą, koks yra informacijos prieinamumas, kiek šio pastato fizinis prieinamumas yra pritaikytas neįgaliesiems. Tikrai turime kur pasitempti ir per kitus metus turime tikslą pašalinti didžiausius trūkumus“, - tvirtino S. Krėpšta.
Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė Dovilė Juodkaitė sakė, kad sunku išskirti vieną konkrečią bendruomenės problemą. „Minėtas izoliacinis arba įtraukaus švietimo nebuvimas užprogramuoja visas kitas esančias problemas, tai yra ir užimtumo, (...) ir skurdo“, - kalbėjo ji. „Yra yra visas kompleksas problemų, kur valstybė turėtų rinktis ir labai strategiškai, nuosekliai vykdant tarptautinius įsipareigojimus žiūrėti, kokia ta socialinė apsauga ir kaip žmonėms su negalia padėti būti kuo labiau savarankiškais, užtikrinant lygias galimybes ir teises“, - sakė nevyriausybininkė.
Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ vadovas Ričardas Dubickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje išlieka mažas valstybės remiamų pajamų dydis, nuo kurio priklauso piniginė socialinė parama nepasiturintiesiems, tokia kaip socialinė pašalpa, būsto šildymo ar kitų išlaidų kompensacijos. Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komiteto narys, profesorius Jonas Ruškus kritikavo Seime šiemet priimtą Socialinių įmonių įstatymą. Iniciatoriai sako, kad naujajame įstatyme atsirado daugiau saugiklių dėl pelno, neįgaliųjų darbuotojų skaičiaus, darbo vietos išlaikymo terminų, neleidžiančių socialinėms įmonėms nepagrįstai pelnytis iš neįgaliųjų. Tačiau kai kurie neįgaliųjų atstovai sako, kad prielaidų piktnaudžiauti išlieka, nes valstybės finansinė pagalba ir toliau skiriama ne patiems žmonėms su negalia, o įmonėms. „Socialinių įmonių įstatymas nesudaro tinkamų sąlygų ir neįtraukia negalią turinčių žmonių į darbo rinką. Priešingai, juos dar labiau atskiria nuo darbo rinkos, nuo ten, kur dirba visi žmonės“, - kalbėjo J. Ruškus.
Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. Neįgaliųjų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui valstybė per metus skiria apie 30 mln. eurų. 40 tūkst. neįgaliųjų dirba kitose įmonėse.
tags: #prezidento #patarejas #avarija #prezidentura