Audimo procesas, siekiant sukurti audinį, reikalauja įvairių prietaisų ir mechanizmų, kurie atlieka specifines funkcijas. Šie prietaisai kartu sudaro audimo stakles, kurios evoliucionavo nuo seniausių laikų iki modernių automatizuotų sistemų.
Istorinė audimo staklių raida
Pirmosios audimo staklės atsirado apie 5 tūkst. pr. Kr. Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Senovės civilizacijos naudojo audimo stakles su horizontalia metmenų padėtimi (horizontaliosios), o Egipte, Vidurio ir Pietų Europoje - su vertikalia (vertikiosios). Iš neolito vertikaliųjų audimo staklių pasvarėlių rasta germanų, slavų ir baltų genčių gyventose teritorijose. Pirmosios audimo staklės buvo be pakojų žiotims sudaryti, sudėtingesnės - su pakojomis - pradėtos naudoti 2-1 tūkst. pr. Kr. Kinijoje, nuo 13-14 a. naudojamos ir Europoje. 18 a. Lietuvoje naudotas seniausias audimo įtaisas - juostoms austi lentelės su skylutėmis kampuose metmenų žiotims sudaryti. Šiaurės vakarų Lietuvoje 9-12 a. kapuose rasta žalvarinių ir gintarinių ritualinės paskirties miniatiūrinių audimo lentelių. Pirmosios Lietuvos teritorijoje naudotos audimo staklės - vertikaliosios su keraminiais pasvarais, nuo 13 a. - horizontaliosios.
Pagrindiniai audimo staklių komponentai ir jų funkcijos
Audimo staklės turi kelis pagrindinius komponentus, kurie užtikrina audimo procesą:
- Metmenų tiekimo mechanizmas: atsakingas už metmenų siūlų tiekimą.
- Kreiptuvas metmenų krypčiai keisti: leidžia reguliuoti metmenų kryptį.
- Metmenų vėrimo nytis (jas kilnojant sudaromos žiotys): tai svarbiausia dalis, kuri, kilnojama, sudaro tarpą (žiotis), per kurį praleidžiamas ataudas.
- Šaudyklė ar kitas įtaisas ataudams pratiesti: per žiotis praleidžia ataudų siūlą, formuojantį audinio plotį.
- Skietas ataudams prie prieaudo primušti: ataudų siūlas yra sutankinamas prie jau austos audinio dalies.
Žiočių formavimo mechanizmai
Žiotys, būtinos ataudui pravesti, gali būti sudaromos įvairiais būdais, priklausomai nuo audinio sudėtingumo:
- Audžiant paprastu (2-8 nyčių) pynimu, žiotys sudaromos kumšteliniu mechanizmu.
- Sudėtingesniu (iki 14-28 nyčių) pynimu naudojamos nytkėlės, į kurias audimo programa perkeliama mechaniniais ar elektroniniais įtaisais - audimo kortomis.
- Sudėtingų raštų audiniams naudojama Jacquardo mašina, kuri gali kilnoti ir pavienius metmenis.
Tipai ir modernizacija
Pagal ataudo pratiesimo būdą audimo staklės skirstomos į:
- Šaudyklinės: ataudas tiesiamas šaudykle ar šeiva. Šios staklės gali būti rankinės (šeiva keičiama rankomis) ir automatinės (keičiama automatiškai).
- Bešaudyklės: ataudas tiesiamas sviedikliu, oro srautu, vandens čiurkšle ar iešmais-rapyromis. Pagal tai jos būna sviediklinės, pneumatinės, hidraulinės, iešminės.
Pagal tai, kiek audiniui austi vienu metu sudaroma žiočių, audimo staklės būna vienažiotės ir daugiažiotės.
Modernios audimo staklės aprūpintos mikroprocesorinės automatikos įtaisais, kurie automatiškai suranda trūkusius ataudus, keičia jų pakuotes, išima audinio rietimą ir pagreitina staklių užtaisymą. Daug kur audyklose jau naudojamos kompiuterinės sistemos audimo technologiniam procesui valdyti.
Specializuotos audimo staklės
Dažnai tomis pačiomis audimo staklėmis galima austi įvairių žaliavų audinius. Tačiau sudėtingos bei specialios sandaros audiniai, tokie kaip kilpiniai ir pūkuotieji audiniai (aksomas, pliušas, kilimai), taip pat kaspinai ir techniniai audiniai, audžiami specialiomis audimo staklėmis.
Lietuviškos audimo staklės
Lietuvos tekstilės pramonėje iki 20 a. 8 dešimtmečio vyravo šaudyklinės mechaninės ir automatinės audimo staklės. 19-20 a. lietuvių audimo staklės (20 a. Audžiant buvo naudojama šaudyklė su šeiva (ataudų siūlui perkaišioti ir ataudui tiesinti), sprąstis (audiniui išplėsti).
Tipologijos požiūriu, audimo staklės gali būti nepilno rėmo - pusstaklės (be skersinio rėmo, jungiančio priekyje šonines sienas) ir pilno rėmo (plačiosios) staklės; pastarosios paplito 19 a. pabaigoje, Vilniuje įsteigus audimo mokyklą, nuo 20 a. 4 dešimtmečio patobulintas plačiąsias audimo stakles platino Žemės ūkio rūmai.
Audimo mašinos animacija ir pagrindinis audimo principas
Dažnai tomis pačiomis audimo staklėmis galima austi įvairių žaliavų audinius.