Turėti gerą belaidį internetą namuose yra svarbu. Interneto problemos - negalėjimas prisijungti, lėtas tinklalapių užkrovimas, nepastovus ryšys ir kt. - nėra tai, su kuo mes norime susidurti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip spręsti dažniausiai pasitaikančias belaidžio interneto problemas ir kaip pagerinti 5G modemo bei Wi-Fi ryšį.
Belaidžio namų interneto trikdžiai
Belaidžio namų interneto trikdžiai - daugeliui pasitaikantis reiškinys. Jei įrenginys neprisijungia prie tinklo, įsitikinkite, ar teisingai įvedėte slaptažodį. Neprisimenant savo sukurto slaptažodžio, jį galima atstatyti, o gamyklinį slaptažodį galima rasti ant maršrutizatoriaus. Jei įrenginys rodo, kad prie belaidžio tinklo yra prijungtas, bet interneto ryšio nėra, pabandykite maršrutizatorių perkrauti. Jei namų tam tikrose vietose nėra interneto, pakeiskite maršrutizatoriaus vietą, pašalinkite kliūtis, kurios gali trukdyti ryšiui, o jei tai nepadeda, įsigykite „Wi-Fi“ signalo kartotuvą.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad patiems išspręsti kylančias namų belaidžio interneto problemas yra „misija neįmanoma“. Turiu gerą žinią - dažnu atveju jas pašalinti yra daug paprasčiau nei galvojate. Dėl to neskubėkite iškart ieškoti pagalbos, o atkreipkite dėmesį į kelis aspektus ir veiksmų pabandykite imtis patys“, - sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Ką daryti, kai įrenginys neprisijungia prie namų belaidžio tinklo?
Pasitaiko, kad prie belaidžio namų interneto tinklo prijungti telefoną, kompiuterį ar kitą įrenginį nepavyksta. Jei taip atsitiko, pirmiausia patikrinkite, ar gerai įvedėte slaptažodį. „Atkreipkite dėmesį, ar netyčia neįjungėte klaviatūros didžiųjų raidžių funkcijos. Dažniausiai prie slaptažodžiui įvesti skirtos vietos yra akies ikona, ją paspaudus galima matyti realiu laiku įrašomas raides ir skaitmenis. Tai jums padės pamatyt, ar tinkamai įvedėte slaptažodį. Visgi, jei vedate ne namų, o, pavyzdžiui, darbo belaidžio interneto slaptažodį, įsitikinkite, ar šalia jūsų nėra žmonių, kuriems nenorėtumėte jo atskleisti“, - perspėja „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Siekdami įrenginį prijungti prie namų belaidžio tinklo, stenkitės būti ne per daug nutolę nuo maršrutizatoriaus. Taip pat galite pabandyti išjungti ir vėl įjungti, t. y. perkrauti, tiek maršrutizatorių, tiek įrenginį, kuriuo bandote prisijungti.
Ką daryti, jei negalite prisiminti belaidžio interneto slaptažodžio?
Visur, kur tik kuriame asmenines paskyras, turime susikurti slaptažodį. Jų tiek daug, kad visiškai normalu, jei savo namų interneto slaptažodžio nepamenate. „Jei belaidžio interneto slaptažodžio nesate keitę, tada jį galite rasti ant pačio maršrutizatoriaus, prie žodžio „slaptažodis“ (angl. password). Jei slaptažodį esate keitę ir jo nepamenate, galite atstatyti maršrutizatoriaus gamyklinius parametrus, palaikę įspaustą „Reset“ mygtuką, esantį maršrutizatoriaus korpuse. Kaip jau minėjau, po atstatymo slaptažodis bus toks, koks nurodytas ant maršrutizatoriaus“, - aiškina ekspertas.
Jei dažnai pamirštate ir kitų paskyrų slaptažodius, juos galima išsaugoti skirtingose naršyklėse, kad nereikėtų atsiminti patiems. Kaip juos vėliau rasti, sužinosite šiame „Bitės Profų“ straipsnyje.
Ką daryti, kai įrenginys prisijungęs prie „Wi-Fi“ tinklo, bet nėra interneto?
Jei telefonas, planšetė, kompiuteris ar kitas įrenginys rodo, kad yra sėkmingai prisijungęs prie tinklo, bet interneto nėra, problema greičiausiai slypi maršrutizatoriuje. „Pirmiausia patikrinkite, ar visos maršrutizatoriaus lemputės šviečia žaliai. Jei taip - pabandykite jį išjungti ir vėl įjungti, t. y. perkrauti. Jei nedega mobilaus ryšio lemputė, tada patikrinkite, ar SIM kortelė į maršrutizatorių įstatyta teisingai (jei naudojate mobilaus ryšio maršrutizatorių)“, - sako „Bitės Profas“.
Viena iš priežasčių, kodėl gali neveikti interneto ryšys - laiku neapmokėta sąskaita už interneto paslaugas. Tai padarysite į svetainėje nurodytą laukelį įvedę IMEI numerį, kuris yra ant maršrutizatoriaus korpuso. Jei maršrutizatorių pirkote dėvėtą ar pamiršote už jį sumokėti, yra tikimybė, kad jis užblokuotas. Daugiau informacijos apie tai rasite nurodytoje svetainėje.
5G modemo signalo gerinimas
Jei jūsų 5G modemo signalas nėra tobulas, galime pabandyti kelis sprendimus. Pirmiausia, svarbu išbandyti įvairias modemo vietas bei orientacijas. Ypač - lauke, ant kalniuko, arčiau bazinės stoties, pro atvirus langus iš visų pusių ir pan. Jei 5G signalas priimamas tam tikrais dažniais, galima svarstyti apie išorinės antenos naudojimą. 700MHz dažniui galima pasigaminti anteną, ją pakelti aukštai ir nukreipti į bazinę stotį, atkreipiant dėmesį, kad priekyje nebūtų kliūčių. Naudojant kokybišką kabelį, prie modemo galima padaryti tam tikrą kilpą ar vibratorių, kad geriau persiduotų signalas.
Mari pasiūlytą variantą #2 bandyti bus prasminga tik tuo atveju, jei tai padės pagerinti signalą. Prie ko čia išnešimas į lauką? Reikia susirasti, kur yra bazinė stotis, kokios kliūtys. 3500MHz dažnis dažniausiai naudojamas miestuose, o 4G ryšys gali veikti ir 1800, ir 2100 MHz dažniais kaimuose. Jei pasiseks, su 4G galima pasiekti 50Mbs down, 25Mbps up.
Prie ko čia išnešimas į lauką? Stiklų būna ir selektyvinių - jie labai gerai slopina. Namo sienos taip pat slopina, net karkasinio - nes ir ten kartais metalizuota plėvelė naudojama. Jei 1 variantas (pvz. modemo perkėlimas į kitą vietą) negalimas, reikia išsiaiškinti, kokiais dažniais 5G signalas priimamas. 4G modemams yra specialūs įrankiai, o 5G atveju gal pakaks padengimo žemėlapio.
Išorinių antenų tipai ir panaudojimas
Norint pagerinti mobiliojo interneto signalą, svarbu pasirinkti tinkamą anteną. 4G ryšio antenos dažnai yra MIMO tipo. Su prastesnėmis antenomis rezultatai būtų gerokai prastesni. Šių antenų pagalba galima surasti bazines stotis, kurios duoda didesnį interneto greitį, tačiau jų signalas gali būti labai silpnas. Norint geresnio signalo būtent iš tų stulpų, reikia mažo dažnių ruožo antenos, kad būtų mažiau triukšmų nuo siųstuvų, dirbančių kitais dažniais, siauresnio kryptingumo, siekiant sumažinti triukšmų lygį nuo aplinkinių stulpų, bei didesnio stiprinimo.
Svarbu suprasti, kad interneto greitis labiau priklauso nuo signalo ir aplinkinių triukšmų stiprumo santykio, o ne tik nuo signalo stiprumo. Todėl su stiprinimu persistengti nereikia, nes didinant antenos stiprinimą, didinamas jos kryptingumas ir siaurinama stiprinamo signalo kryptis. Didesnį stiprinimą turinčios antenos ne tiek stiprina signalą, kiek sugeba didesnę gauto signalo dalį nukreipti konkrečiai ten, kur reikia, nešvaistant energijos į šalis.
Savadarbėmis alternatyvomis domimasi, nes net turimos logoperiodinės gamyklinės antenos kainavo nemažai, o rimčiau stiprinančių kaina dar didesnė. Jei nesidomite stiprinimu, parduotuvėse ir 10dB stiprinimo neturinčias antenas parduos brangiau nei už 100€. Jei dar nesinaudojate mobiliuoju internetu ir nežinote, su kokio dažnio antena galite pasiekti geriausią rezultatą norimoje teritorijoje, teisingiau būtų žiūrėti į platesnio dažnių ruožo antenas, aukojant maksimalų stiprinimą, nes interneto greičiai nebūtinai bus didžiausi iš to stulpo, prie kurio prisijungė jūsų telefonas.
Su kinietiškomis antenomis gali kilti problemų, nes jose sunku atrasti kokybiškus gaminius. Didesnė tikimybė, kad kaip gerą, nusipirksite šlamštą, o ir kaina gerų kiniškų antenų didesnė, nei galima įsigyti Lietuvoje specializuotose parduotuvėse. Dėl deklaruojamų kosminių decibelų jau rašyta - pirkus 28 Db anteną už 4€, kurios realus stiprinimas vargiai ir 3dB siekia. Negali 28 dB antena būti kambarinė, atkreipkite dėmesį į kryptingumo reikalavimą. Ten tie decibelai greičiausiai skaičiuojami sudedant kelis decibelus vienam dažnių diapazonui, plius kitam ir t.t. ir rezultate tai dar prastesnė antena nei integruota modeme.
Norint rimtos antenos, pirkite tik besispecializuojančiose šioje srityje parduotuvėse, arba pasidarykite ją patys. Ryšio antenoms dažniausiai naudojamas 50Ω banginės varžos koaksialinis kabelis, kai TV antenoms naudojamas 75 Ω. Vis tik, kokį kabelį naudoti, reikėtų vertinti skaičiuoklėse, apskaičiuojant antenų išmatavimus, kad dydžiai būtų suderinti konkrečiai kabelio banginei varžai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dažniai aukšti, tad perkamas kabelis turi palaikyti apskaičiuojamą dažnį. Signalų slopinimo kabelyje įtaka labai didelė.
Antenų tipai:
- Bi Kvadratas: Zigzaginė antena, nesudėtinga gamyba. Gali būti dvikryptė, su silpnesniu stiprinimu. Poliarizacija priešinga, nei galima būtų tikėtis. Skirta gana siauram dažnių diapazonui.
- Panelinė: Pavadinimas kilo iš antenos formos. Rekomenduojama ją mieliau gamintis, nei „BiQuad“. Matmenų tikslumas čia gaunasi didesnis, o prie to paties stiprinimo, bus apimtas diapozonas nuo 1800 MHz iki 2,6GHz, t. y. beveik visas 4G diapozonas, bei 2,4GHz Wi-Fi.
- Double/Triple BiQuad: Šiek tiek patobulintas „BiQuad“ variantas. Kvadratukai atskirti vienas nuo kito λ/4 bangos ilgiu. Stiprinimo koeficientas gali siekti iki 17.6 dB. Gali būti problematiška suderinti MIMO kombinaciją.
- "Amos" antena (Qvadra): Trigubo kvadrato stiprinimas pagal programą apskaičiuotas 9,3dB. Jautri netikslumams. Rečiau gaminama daugiau nei trijų kvadratų.
- Yagi-Uda (Banginis kanalas): Labiausiai paplitusi antenų rūšis metrinių TV bangų priėmimui. Turi aktyvųjį vibratorių, reflektorių ir pasyvius vibratorius - direktorius. Su 22 vibratorių programa galima gauti 18 Db stiprinimą. Yra pakankamai siauro diapazono.
- Logoperiodinė antena: Panaši į Yagi, bet skiriasi tuo, kad naudoja du kotus. Apima platų dažnių diapazoną. Stiprinimas iki 11,5 dB.
- "Wi-Fi пушка" / "Wi-Fi Gun": Antena, pagaminta iš disko formos plokštelių. Galima nesunkiai padidinti žiedų skaičių, tuo pačiu didinant stiprinimą ir kryptingumą. Stiprinimas apie 11dB.
- Cantennator: Antena pagaminta ant storo vamzdžio vyniojant kabelį. Kuo daugiau vijų, tuo didesnis stiprinimas. 7 vijų užtenka 10 dB stiprinimui.
Wi-Fi tinklo stiprinimas namuose
Nors straipsnio tema yra 5G modemo prijungimas, daugelis problemų yra susijusios su bendru namų interneto ryšiu, įskaitant Wi-Fi. Jei Wi-Fi signalas namuose yra silpnas, yra keletas būdų tai išspręsti.
Maršrutizatoriaus vietos optimizavimas
Pirmiausia, svarbu pagalvoti apie geresnę maršrutizatoriaus pastatymo vietą. Kartais geresniam signalui tikrai tiesiog užtenka šiek tiek pakeisti įrenginio lokaciją. Pagrindinė taisyklė čia labai paprasta - maršrutizatorius turėtų stovėti arčiausiai centrinės namų vietos. Nereikėtų maršrutizatoriaus statyti ant grindų, geriausia jį pastatyti ant kokio nors baldo, tai pagerins bangų sklidimą. Ieškant tinkamos namuose vietos maršrutizatoriui labai praverčia įvairios programėlės, skirtos Wi-Fi signalo analizei.
Antenos padėtis yra svarbus pirmasis žingsnis norint gauti geriausią Wi-Fi signalą. Antenos skleidžia signalą kiekviename kelyje, todėl turėtumėte įdėti savo maršrutizatorių namų centre. Tai gali padėti signalui pasiekti kiekvieną namų kambarį. Jei gyvenate dviejų aukštų name, apsvarstykite maršrutizatorių perkelti į antrąjį aukštą, kad pagerintumėte apimtį. Kai jūsų maršrutizatorius yra teisingoje vietoje, kitas žingsnis - pakeisti antenos kampą. Daugelis maršrutizatorių turi antenas, kurias galima nukreipti aukštyn, žemyn ar šonais. Pabandykite skirtingus kampus, kad gautumėte geriausią signalą. Viena antena gali būti nukreipta aukštyn, o kita šoninė, kad užtikrintumėte plačiąją teritoriją.
Wi-Fi signalo stiprintuvai ir kartotuvai
Jeigu gyvenate dideliuose namuose, deja, dažnai net geriausioje vietoje pastatytas maršrutizatorius nebus pajėgus užtikrinti vienodą duomenų perdavimo greitį visuose namų kampeliuose. Specialistai tokiais atvejais siūlo pagalvoti apie Wi-Fi signalo stiprintuvo įsigijimą. Tinklo kartotuvas gauna signalą iš pagrindinio maršrutizatoriaus, atitinkamai sustiprina jį ir perduoda toliau. Įsigiję tokį įrenginį, jį tiesiog reikia prijungti prie elektros lizdo ir po kelių paprastų veiksmų galite mėgautis didesniu ryšio veikimo diapazonu.
Jei namų tam tikrose vietose nėra interneto, pakeiskite maršrutizatoriaus vietą, pašalinkite kliūtis, kurios gali trukdyti ryšiui, o jei tai nepadeda, įsigykite „Wi-Fi“ signalo kartotuvą. Jei norite, galite jį pernešti į kitą vietą, ir kaskart padengti stipresniu ryšiu tik tą plotą, kurio tuo metu reikia. Dar vienas privalumas - neretai belaidžio ryšio stiprintuvai turi ir laidinio interneto (Ethernet) jungtį. Wifi stiprintuvų būna pigių ir paprastų, bet būna ir galingesnių, brangesnių, su keliomis antenomis, padengiančių didesnį plotą.
Prieš perkant Wi-Fi ryšio stiprintuvą, specialistai rekomenduoja pasidomėti jo parametrais. Jeigu namuose turite greitą internetą, o kartotuvas pasižymi silpnu praleidimu, tai gali tapti sumažėjusio interneto greičio priežastimi.
Kitos Wi-Fi problemų sprendimo galimybės
Kai jūsų maršrutizatorius yra įjungtas, reikia apsvarstyti, kas gali trukdyti jūsų signalui. Jūsų WiFi signalas gali būti sumažintas dėl sienų, mobiliojo turto ir net elektroninės įrangos. Idealiai, maršrutizatorių turėtų būti atviroje srityje ir toliau nuo tokios rūšies daiktų, kad signalas laisvai judėtų po jūsų namus.
Vertėtų žinoti, kad belaidis tinklas veikia signalo perdavimu kelių kanalų pagrindu. Tai galima puikiai matyti bet kuriame mobiliame įrenginyje įdiegus signalo stiprumo analizės programėlę. Maršrutizatorius, kurį gavome iš savo operatoriaus, siunčia signalą viename iš tų kanalų, tačiau deja, yra didelė tikimybė, kad šalia mūsų namų, kitas naudotojas taip pat turi maršrutizatorių, veikiantį tame pačiame kanale. Tokia situacija lemia, kad signalai trukdo vienas kitam. Paprasčiausias būdas yra susisiekti su savo operatoriaus techniniu skyriumi ir pateikti tokį prašymą. Dažniausiai operatoriai tai atlieka nuotoliniu būdu.
Visi įrenginiai, kurie naudojasi belaidžiu Wi-Fi jungiamumu, veikia 2,4 GHz dažnyje. Tai lemia, kad esant dideliam prijungtų prie tinklo įrenginių skaičiui, signalai gali patirti trukdžių. Tuo pačiu dažniu veikia mikrobangų krosnelės ar nuotoliniu būdu valdomi žaislai, tačiau nemaža dalis įrenginių jau palaiko 5 GHz dažnį, kuris paprastai būna mažiau apkrautas ir todėl čia mažesni trukdžiai. Jeigu maršrutizatorius palaiko tiek 2,4 GHz, tiek 5 GHz, įrenginio administratoriaus skydelyje galima aktyvuoti šias abi reikšmes arba palikti tik didesnę. Antruoju atveju reikėtų įsitikinti, kad visi įrenginiai, kuriais naudojatės, gali veikti 5 GHz dažniu, nes kitaip jungiamumas su jais nebus galimas. Juostos nustatymo parinktys paprastai būna belaidžio tinklo (angl. Wireless) skirtuke.
Silpnas WiFi signalas? Sprendimas.
Kai kuriais atvejais gali prireikti pakeisti tinklo plokštę našesniu modeliu arba naudoti išorinę tinklo plokštę, kuri prijungiama prie USB lizdo. Taip pat galima naudoti tinklo siųstuvus (powerline), kurie išplečia tinklo diapazoną išnaudojant elektros maitinimo tinklą.
Inovatyvios „Mesh“ sistemos yra efektyvus sprendimas, užtikrinantis greitesnį ir sklandesnį Wi-Fi tinklo veikimą namuose, padedantis aprūpinti tinklo signalu net ir vadinamas „negyvas“ namų zonas.