Degalų lygio indikatorius yra būtinas prietaisas kiekviename automobilyje - apie tai net negali būti diskusijų. Tai yra didelis nepatogumas, kuris gali būti ir pakankamai pavojingas, jei degalai baigsis greitkelyje. Ar jums yra pasitaikę atvejų, kuomet jūsų automobilyje tiesiog kelyje baigėsi degalai? Tai - kiek gėdingas įvykis, tačiau jo išvengti padeda tvarkingai veikianti degalų lygio rodyklė.
„Volkswagen“ automobiliai iki pat septintojo dešimtmečio pradžios neturėjo gamyklinio degalų lygio indikatoriaus. Degalų lygio indikatoriui sumontuoti reikia papildomo darbo, o tai automatiškai kelia mašinos kainą. Tačiau juk niekas nenori, kad vairuotojai imtų skųstis nežinia kada pasibaigusiais degalais. Dar daugiau - oru aušinamų „Volkswagen“ variklių degalų sąnaudos labai skirdavosi priklausomai nuo temperatūros ir vairavimo sąlygų. Taigi, apskaičiuoti, kada baigsis degalai, nebuvo lengva.
Priešais vairuotojo vietą, po prietaisų panele buvo mažas trijų padėčių jungiklis. Tai automobiliui suteikdavo antrą kvėpavimą - dar kelis kilometrus iki degalinės jis tikrai įveikdavo. Ne, „Volkswagen“ automobiliai neturėjo antrojo rezervinio degalų bako. Viena buvo išvesta iš pačios bako apačios (antroji jungtuko pozicija), o kita - iš šiek tiek aukščiau. Kai automobilis imdavo trūkčioti tarsi jam trūktų degalų, vairuotojas turėjo perjungti vožtuvą į antrą padėtį ir vykti į artimiausią degalinę.
Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjo mažo darbinio tūrio varikliai su turbokompresoriais, kurie yra itin ekonomiški važiuojant lėtai, tačiau turi pakankamai galios spustelėjus kiek smarkiau. Viską pakeitė „Volkswagen“ dyzelgeito skandalas ir vėlesni tyrimai, atskleidę, kad nemaža automobilių gamintojų dalis vykdydami emisijų testus vienokiais ar kitokiais būdais nerodo tikrų duomenų.
Daug metų komisijoje dirbantys žurnalistai pastebi, kad šiemet automobilių aprašymuose nebėra įtartinai mažų degalų sąnaudų ir dauguma modelių važiuoja naudodami daugmaž tiek degalų, kiek nurodo jų gamintojai. „Aną savaitgalį važinėjau su „Mazda6“ automobiliu, kuris turi didelį 2,5 litro darbo tūrio benzininį variklį, kuris pasiekia beveik 200 AG ir tempia didžiulį, sunkų komfortiško sedano kėbulą su gausybe energiją naudojančių komforto elementų. Tai šis automobilis, pasak borto kompiuterio, vartojo 8 litrus 100 km. Tai visu litru mažiau nei mano pirmasis „Opel Kadett“ su 1,3 litro varikliu, kuris sunkiai galėjo patempti mažytį hečbeką. Žinoma, ekonomiškumu niekas neprilygsta keturiems konkurse dalyvaujantiems elektromobiliams: „Jaguar i-Pace“, „Hyundai Kona“, „Nissan Leaf“ ir „Nissan e-NV200“. Šie visiškai nenaudoja jokių degalų ir važiuoja naudodami tik elektrą. Gamintojų duomenimis, ekonomiškiausias vidaus degimo variklį turintis pretendentas į „Lietuvos metų automobilio 2019“ titulą - „Kia Ceed SW“ modelis, kurio dyzelinis variklis pasitenkina 4,2 l/100 km. Vos 100 mililitrų daugiau degalų tam pačiam atstumui įveikti vartoja prancūziški „Peugeot Rifter“ ir „Citroen Berlingo“. Ekonomiškiausi benzininius variklius turintys automobiliai - „SEAT Arona“ ir „Suzuki Ignis“, gamintojų duomenimis, vartojantys po 5 l/100km.
„Žinoma, degalų sąnaudos labai priklauso nuo vairuotojo vairavimo stiliaus, nuo jo gebėjimo išnaudoti inerciją. Vien tik nuo to jos gali skirtis kone trečdaliu. Vis tik mažo darbo tūrio turbininiai varikliai suteikia gerokai didesnį universalumą nei ankstesni agregatai: važiuojant ramiai jie naudoja nedaug degalų, o agresyviau pažaidus su dešine koja, nors jų apetitas ir padidėja, vairuotojai gauna gerokai didesnę dinamiką“, - aiškino R.
Nauji automobiliai nebegali būti neekonomiški. ES nustato normas, kiek teršalų transporto priemonės gali išmesti į aplinką, o tai - galvos skausmas inžinieriams. „Automobilių bei variklių technologijos nuolat juda į priekį. Tam, kad geriau suprastų ir įvertintų ir atitiktų technologijų vystymąsi, 1998 metais pasaulio automobilių gamintojai įkūrė Pasaulinę degalų chartiją, kurios pagrindinis tikslas - harmonizuoti degalų kokybę. Variklių gamintojai siekia, kad transporto priemonės naudotų degalus kuo ekonomiškiau, o valstybių vyriausybės kelia vis griežtesnius reikalavimus emisijoms. Ekonomiškumas ir ekologija tapo pagrindiniais iššūkiais degalų gamintojams. Pastarąjį dešimtmetį degalų cheminės savybės labai pasikeitė. Vien sieros kiekis dyzeline sumažėjo 200 kartų. Degalų emisijose taip pat reikšmingi pokyčiai - Nox (azoto oksidai) mažiau 6 kartus, PM (kietųjų dalelių) - 8 kartus.
„Volkswagen“ koncernas dviems mėnesiams atidėjo savo akcininkų susirinkimą, nes tikisi, kad iki to laiko bus daugiau aiškumo. Dėl to mėnesiui buvo atidėtas ir „Volkswagen“ koncerno praėjusių metų rodiklių paskelbimas. Tuo metu apgaudinėjančią įrangą turintys automobiliai toliau važinėja gatvėmis. Jų skaičius beveik nepakito - vis dar tie patys 11 milijonų. Amerikoje šiuo metu dar tik deramasi, kaip juos sutvarkyti, o Europoje formaliai įrangos permontavimas jau prasidėjo, bet vyksta itin vangiai. „Volkswagen“ ir toliau laikosi versijos, kad už šią įrangą atsakinga maža grupelė inžinierių ir kad aukščiausia koncerno valdžia apie tai esą nieko nežinojo.
Kaip veikia degalų matuoklis – „Dummies“ vaizdo vadovas
„Volkswagen AG“ atlikto vidinio tyrimo metu išaiškėjo, kad ši problema Lietuvoje liečia 4805 „Volkswagen“ keleivinius bei 1692 komercinius automobilius, taip pat 294 „Audi“ automobilius jau registruotus šalyje. Akcentuojama, kad tai automobiliai tik su „EA 189“ modelio dyzeliniais varikliais, dėl kurių išmetamų dujų rodiklių kilo visą pasaulį apėmęs skandalas. Visais kitais aspektais šie automobiliai yra techniškai saugūs ir tinkami eksploatuoti. Be to konstatuota, kad ši problema neliečia nei visų kitų naujų automobilių, atitinkančių EU-6 ekologinius reikalavimus, nei visų kitų dyzelinių automobilių, kurių ratus suka ne „EA 189“ varikliai, teigia bendrovė. Vadovaujantis šiuo priemonių planu, pirmoje eilėje asmeniškai bus informuoti probleminių automobilių savininkai, kad jų turimų automobilių išmetimo sistema yra koreguotina. Jau spalio mėnesį „Volkswagen“ ir kitos koncernui priklausančios markės kompetentingoms valdžios institucijoms pademonstruos ir aprobuos etaloniniuose automobiliuose įdiegtus techninius sprendimus, segmentuotus pagal modelius su „EA 189“ tipo dyzeliniais varikliais. Kaip nurodo bendrovė, tai atlikus klientai bus informuoti apie konkrečiai jų automobiliams taikytinus techninius sprendimus, o tada konkrečiai su kiekvienu bus suderinta, kada jie galės apsilankyti autoservise, kad išspręstų šias problemas.
Tarp 11 mln. „Dyzelgeitu“ vadinamame skandale „įveltų“ automobilių yra ne vien „Volkswagen“ markės. Jau anksčiau „Audi“ pranešė apie 2,1 mln. taršos rodiklius klastojančių savo transporto priemonių, iš kurių 1,42 milijono važinėja Vakarų Europos keliais. Tarp jų: „A1“, „A3“, „A4“, „A5“, „A6“, „TT“, „Q3“ ir „Q5“ modeliai. „Škoda“ taip pat pranešė apie 1,2 mln. savo mašinų, tačiau nepatikslino, kiek jų yra Europoje. Apie dar 700 tūkst. automobilių su bloga programine įranga pranešė ir „Seat“. Pačių „Volkswagen“ į servisus bus pakviesta 5 mln. lengvųjų automobilių. Kai kurie jų - šeštosios kartos „Golf“, septintosios kartos „Passat“ ir pirmosios kartos „Tiguan“ - buvo gaminami išskirtinai tik su „EA189“ modelio varikliais, kuriuose ir buvo įdiegta skandalingoji įranga. Jau paskelbta ir tai, kad visuose Europos Sąjungos taršos normą EU6 atitinkančiuose automobiliuose (pvz. naujieji „Golf“, „Passat“, „Touran“) minėtoji įranga nebuvo montuojama.
„Volkswagen“ gamintojai pristato veiksmų planą, kaip bus sprendžiamos problemos, iškilusios dėl kai kurių dyzelinių variklių išmetimo sistemų. Per savaitgalį buvo nustatytas probleminių modelių skaičius ir nubrėžtos stambaus mąsto remonto priemonių gairės, rašoma bendrovės pranešime spaudai.
tags: #primine #kaip #apie #besibaigiancius #degalus #suzinodavo