1997 m. rugpjūčio 31 d. netoli Pont de l'Alma tilto esančiame tunelyje Paryžiuje įvykusi automobilio avarija, per kurią žuvo Velso princesė Diana, jos sužadėtinis Dodi al-Fayedas ir vairuotojas Henri Paulas, iki šiol kelia daugybę klausimų ir diskusijų. Nors oficialūs tyrimai nustatė, kad avariją sukėlė greitį viršijęs ir alkoholiniais gėrimais bei antidepresantais apsvaigęs vairuotojas, daugybė sąmokslo teorijų ir neatsakytų klausimų verčia abejoti šia versija.
Paskutinės Dianos gyvenimo akimirkos
Princesė Diana su Dodi al-Fayedu tą lemtingą naktį vakarieniavo prabangiame „Ritz“ viešbutyje, priklausiusiame Dodi tėvui. Apie vidurnaktį pora, siekdama išvengti juos persekiojančių fotografų, nusprendė išvykti per viešbučio galinį išėjimą. Jiems automobilį „Mercedes S-280“ pasiūlė vairuoti viešbučio saugumo tarnybos vadovas Henri Paulas, kuris tą vakarą nedirbo.
Automobilis, leisiamą 50 km/h greitį viršydamas daugiau nei dvigubai (104 km/h), skriejo per Paryžiaus gatves. Maždaug po 20 minučių po vidurnakčio, siekdamas išvengti dar vieno automobilio, „Mercedes“ rėžėsi į tunelio atramą.
Avarijos liudininkų ir medikų pasakojimai
Prieš 25-erius metus netoli avarijos vietos buvęs medikas teigia, kad niekada nepamirš to incidento. Nors tuo metu nedirbo, suskubo padėti į avariją patekusio automobilio keleiviams. „Priėjęs prie nuolaužų, atidariau duris ir pažvelgiau į vidų. Keturi žmonės. Du jau buvo mirę: nereagavo, nekvėpavo. Kiti du, dešinėje, dar buvo gyvi, bet labai sunkios būklės. Tuo metu galinės sėdynės keleivė, jauna mergina, gulėjo ant kelių, ant mašinos grindų. Radau ją be sąmonės, ji labai sunkiai kvėpavo. Panaudojau respiratorių ir kvėpuoti pasidarė lengviau.“
Vienas iš pirmųjų į įvykio vietą atskubėjusių ugniagesių Xavier Gourmelon pasakojo, kad pamatęs Dianą, ne iš karto suprato, kas ji tokia. „Ji buvo atmerkusi akis ir sąmoninga. Prieš iškeldamas princesę Dianą iš automobilio, ugniagesys ją laikė už rankos ir guodė, prašydamas bandyti nurimti. Diana jo paklausė: „Dieve mano, kas atsitiko?“ Praėjus vos kelioms minutėms nuo šių žodžių, jai sustojo širdis.
„Atlikau jai širdies masažą ir po kelių minučių ji vėl pradėjo kvėpuoti. Žinoma, tą kartą apėmė palengvėjimas, kadangi pamaniau, jog išgelbėjau šiai moteriai gyvybę. Jeigu atvirai, maniau, kad ji išgyvens. Greitosios pagalbos automobilyje ji į ligoninę buvo išvežta gyva, todėl viltis, kad jai pavyks išgyventi, buvo didelė. Visgi, vėliau sužinojau, kad dėl rimtų vidinių sužalojimų, ji mirė ligoninėje. Buvo labai apmaudu, tačiau tos nakties prisiminimai mano galvoje išliko amžinai. Tada net neįsivaizdavau, kad į avariją papuolė princesė Diana. Apie tai sužinojau tik tuomet, kai ji buvo atiduota į medikų rankas. Vienas iš paramedikų man ir pasakė, kad tai ji - princesė Diana.“
Medikai dvi valandas bandė gaivinti princesę ligoninėje, tačiau nesėkmingai. Viena iš gydytojų, dalyvavusių jos gaivinime, vėliau teigė: „Kai sužinojau, kad tai princesė Diana ir kad ji mirė, buvau šokiruotas. Iškart po to klausiau savęs, ar padariau viską, kad ją išgelbėčiau. Ar tinkamai atlikau savo darbą?“
Tyrimai ir sąmokslo teorijos
Prancūzų ir britų policijos atlikti tyrimai nustatė, kad pagrindinė avarijos priežastis buvo vairuotojo Henri Paulo neblaivumas ir didelis greitis. Tačiau netrukus pradėjo sklisti įvairios sąmokslo teorijos.
Viena populiariausių teorijų teigė, kad Diana laukėsi vaiko nuo Dodi al-Fayedo ir karališkoji šeima, nenorėdama skandalo, užsakė jos mirtį. Šią teoriją aktyviai palaikė Dodi tėvas Mohamedas al-Fayedas, tvirtinęs, kad porą nužudė britų žvalgybos tarnyba MI6 karališkosios šeimos pavedimu.
Taip pat buvo spekuliuojama dėl paslaptingo balto „Fiat Uno“, su kuriuo „Mercedes“ susidūrė prieš pat avariją. Nors baltos dažų žymės buvo rastos ant „Mercedes“ nuolaužų, automobilio ir jo vairuotojo nepavyko rasti. Kilo klausimų ir dėl vairuotojo Henri Paulo kraujo mėginių, kuriuose aptikta alkoholio ir vaistų pėdsakų, nors artimieji tai neigė.
Vienas garsiausių Jungtinės Karalystės teismo medicinos patologų, dr. Richardas Shepherdas, dalyvavęs tiriant princesės Dianos mirties aplinkybes, teigė: „Dianos trauma buvo tokia reta, kad man kitos tokios neteko matyti per visą savo karjerą. Pažaida buvo menkutė, bet labai nedėkingoje vietoje.“ Jis taip pat pabrėžė, kad saugos diržų nenaudojimas buvo viena iš esminių priežasčių, lėmusi tokio sunkumo sužalojimus.
2004 m. pradėtas naujas, išsamesnis tyrimas, kurio metu apklausta daugiau nei 250 liudininkų. 2008 m. paskelbtos tyrimo išvados patvirtino ankstesnių tyrimų rezultatus: dėl poros žūties kalti buvo apsvaigęs vairuotojas ir automobilį persekioję paparacai. Taip pat konstatuota, kad pora galėjo išgyventi, jei būtų buvusi prisisegusi saugos diržus.
Princesės Dianos palikimas
Nepaisant tragiškos mirties, princesė Diana paliko neištrinamą pėdsaką pasaulio istorijoje. Jos filantropinė veikla, parama labdaros organizacijoms ir nuoširdus rūpestis vargstančiaisiais pelnė jai milijonų žmonių meilę ir pagarbą visame pasaulyje.
Dianos artimieji ne kartą kaltino žiniasklaidą dėl nuolatinio jos persekiojimo bei keliamos panikos. „BBC darbuotojai melavo ir naudojo netikrus dokumentus, kad gautų interviu su mano mama. Pokalbis, kaip paaiškėjo po atlikto tyrimo, buvo gautas pasinaudojant suklastotais dokumentais.“
Princesė Diana visuomenės meilę visame pasaulyje užsitarnavo filantropine veikla, remdama šimtus labdaros organizacijų, pati dalyvaudama jų veikloje, teigia ekspertai. Dalis mano, kad visgi didžiausias Dianos palikimas - jos vaikai, jie toliau tęsia šiuos princesės darbus. Juos Diana auklėjo moderniais karališkosios šeimos atstovais, leido klysti ir maištauti. Nors retai kalbantys viešumoje, princai Williamas ir Harry yra pasakoję, kaip su ja slapta valgydavo greitąjį maistą ar kaip į futbolo treniruotes ji atnešdavo saldainių.
Princesės Dianos mirtis buvo gedima ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir viso pasaulio. Prie jos tuometinės rezidencijos - Kensingtono rūmų - Londone buvo palikta daugiau kaip 1 mln. gėlių puokščių, o princesės laidotuves, vykusias Vestminsterio abatijoje, gyvai stebėjo 3 mln. žmonių. Skaičiuojama, kad dar 2,5 mlrd., t. y., visame pasaulyje, stebėjo laidotuvių transliaciją.
Diana ir Charlesas: skandalas, sukrėtęs monarchiją | Princesės Dianos gyvenimas ir mirtis | Chronologija
Katastrofos įtaką nustatė ir mokslininkų atlikti tyrimai. Vienos jų metu paaiškėjo, kad net 50 proc. britų ir 27 proc. JAV gyventojų buvo giliai paveikti princesės mirties. Kitas tyrimas parodė, kad po Dianos laidotuvių sekusių keturių savaičių metu Anglijoje ir Velse sau gyvybę atėmė 17 proc. daugiau žmonių nei įprastai. Mokslininkai sako, kad tam didelės įtakos turėjo „savęs atpažinimo“ efektas, lėmęs, kad didžioji dalis aukų buvo panašios į Dianą, t. y., 25-44 m.