Pastarosiomis savaitėmis šalies magistraliniuose keliuose vairuotojai pastebėjo naujus mėlynus informacinius stendus su užrašu apie vykdomą transporto priemonių stebėseną. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie įspėja apie naujus greičio matuoklius ar dar vieną baudų medžioklę. Socialiniuose tinkluose vairuotojai dalijasi nuotraukomis ir klausia: „Ar dabar filmuoja greitį? Gal matuoja atstumą tarp automobilių?“
„Via Lietuva“ aiškina, kad nauji stendai atsirado pasikeitus Kelių eismo taisyklėms. Iki šiol prieš visus automatinės kontrolės įrenginius buvo statomas ženklas „Automatinė eismo kontrolė“. „Mūsų tikslas - kad žmonės jaustųsi informuoti, suprastų, kokie duomenys renkami ir kam jie naudojami. Daugiau kaip 260 vaizdo kamerų, įrengtų šalies keliuose, nefiksuoja greičio. Lengvųjų automobilių vairuotojams, važinėjantiems privačiais tikslais, šie stendai nieko nekeičia.
Važiuoji magistrale, pamatai stendą ir iškart spusteli stabdį. Lietuvos kelių vaizdo kameros suteikia galimybę stebėti šalies eismą ir orų sąlygas realiu laiku. Transliacijos veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę - puikus įrankis vairuotojams, planuojantiems kelionę ar norintiems patikrinti kelių būklę prieš išvykstant. Tiesioginės transliacijos leidžia įvertinti eismo intensyvumą, kelio dangos būklę, matomumą, o žiemą - ir slidumo sąlygas. Projektas LietuvosKameros.lt vienoje vietoje pateikia visas populiariausias tiesiogines kameras iš visos šalies - nuo pajūrio iki sostinės, nuo kalnų iki magistralių.
Kai kurie vairuotojai pastebėjo, kad ties Rumšiškėmis, prie naujų kamerų, vairuotojai nemažina greičio. Nors buvo rašyta, kad šioje vietoje sumontuota išmani aparatūra, galinti užfiksuoti daugybę parametrų, tačiau šios vietos vidutinių greičio matuoklių sąraše nėra. „Tai reikia suprasti, kad kameros, dėl konstrukcijos, ant kurios jos yra pakabintos, vadinamos „kartuvėmis“, matuoja tik eismo intensyvumą? Ar be reikalo jų taip bijo mažiau išprusę lengvųjų automobilių vairuotojai?“ - klausia Kauno gyventojas.
Mindaugas V. išdėstė klausimą: „Sveiki, gal turite informacijos, ar kameros, esančios A1 kelyje, šalia Rumšiškių, matuoja ir greitį? Ar pažeidėjai yra baudžiami? Kameros sumontuotos jau seniai. Buvo skelbta, kad jos fiksuos transporto srautą, neapdraustas ir be TA mašinas, taip pat vilkikus, nesumokėjusius kelių mokesčio. Bet tik neseniai šalia jų atsirado greičio matuoklių įspėjamieji ženklai.“
Kelių direkcija: ženklai buvo pastatyti sausio mėnesį
Lietuvos automobilių kelių direkcijos ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas patvirtino, kad šioje kelio A1 vietoje sausio 28 d. iš tikrųjų buvo pastatytas ženklas 636 - „Automatinė eismo kontrolė“. Jis žymi kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Pasak LAKD atstovo, šiame kelyje sumontuota įranga klasifikuoja pravažiavusias transporto priemones, išmatuoja jų gabaritus, svorį, nustato transporto priemonių numerius. Duomenys perduodami atsakingoms institucijoms, kad būtų patikrinta informacija atitinkamose duomenų bazėse (pvz., draudimo, techninės apžiūros stočių ir pan.). LAKD gauna tik statistinę informaciją apie transporto priemonių srautą. Pasak E. Tamariūno, apie taškinius kontrolės įrenginius informuojantis informacinis kelio ženklas įrengiamas 150-300 m iki objekto (ne gyvenvietėje). Taigi greitį matuoja kiti įrenginiai. Iš LAKD atsakymo galima suprasti, kad šiame ruože matuojamas tikrai ne greitis. Juo labiau kad prie ženklo nėra nurodytas ruožo ilgis, kaip kituose Lietuvos keliuose, kur matuojamas vidutinis greitis.
Vasario 27 d. vakarą kelyje Kaunas-Klaipėda ties Ariogalos (Raseinių r.) miesteliu vienas vairuotojas užfiksavo pavojingą situaciją: „Pirmoje juostoje stovintys automobiliai su prakirstomis padangomis nuo „puikaus“ autostrados stovio... Toliau važiuojant jų stovi dar, o duobių neapsakomai daug“, - feisbuke rašė Vytautas Butkus. Penktadienio vakarą už Kauno, važiuojant Klaipėdos link, pakelėje sustojo apie 20 automobilių su nuleistomis, prakirstomis padangomis.
Kelių priežiūra: pavojingiausios išdaužos kelyje A1 naktį buvo sutvarkytos
Kelių priežiūros technika visą naktį į šeštadienį dirbo pagrindinėje šalies magistralėje, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ir sutvarkė pavojingiausias išdaužas ruožuose nuo 130 ir 135 kilometro bei nuo 153 kilometro ir toliau. „Kelininkai dirbo visą naktį, ne tik vietinė Ariogalos padalinio komanda, bet ir iš nutolusių padalinių papildomai buvo siunčiami kelininkai. Visą naktį buvo dirbama pasitelkiant įrangą, kuri vietoje maišo asfaltą. Šaltas asfaltas buvo naudojamas. Situacija šiuo metu tokia, kad, deja, tik laikinus sprendinius galime taikyti“, - šeštadienio rytą Eltai sakė Kelių priežiūros atstovė Gintarė Žilinskienė. Pasak jos, darbai tęsiami toliau, jie bus vykdomi ir šeštadienio dieną. „Maksimaliai didiname ir patrulinių apžiūrų skaičių, patruliuojame labai intensyviai, nes kelyje A1 yra didžiausias eismo intensyvumas, važiuoja daug sunkiasvorių transporto priemonių“, - teigė G. Žilinskienė.
Pasak jos, meteorologinės sąlygos lemia, kad duobės gali susidaryti ir per valandą, nes dieną yra teigiama temperatūra, o naktį - neigiama. „Vienoje vietoje pataisius, kitoje vietoje atsiveria kitos išdaužos. Meteorologinės sąlygos lemia, kad išdaužų gausėja, dangos degradacija spartėja. Ypač nukenčia tos dangos, kur didžiausias intensyvumas. Todėl ir matome tokią situaciją kelyje A1“, - sakė ji. Pasak Kelių priežiūros atstovės, kur nėra baigti darbai, sudėti greitį ribojantys ženklai, kai kur visai uždaryta pirmoji eismo juosta.
Gyventojų patogumui bendrovė Kelių priežiūra taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.
Draudikai fiksuoja rekordą: žalų daugėja, vairuotojai prašo kompensacijų
Po Naujųjų metų Lietuvos keliuose duobių gerokai pagausėjo ne tik regioniniuose keliuose, bet ir pagrindinės magistralės atkarpoje tarp Klaipėdos ir Kauno. „Įšokti į tokią duobę, ypač jei automobilis apautas žemesnio profilio padangomis, yra nemaloni ir netgi pavojinga patirtis. Tai ne tik nesaugu, bet ir gresia automobilių savininkams neplanuotomis išlaidomis“, - „Žinių radijo“ laidoje „Piko minutės“ kalbėjo Almantas Karčiauskas. Anot jo, draudimo bendrovės šiemet jau fiksuoja rekordinį žalų skaičių, o vairuotojai vis dažniau kreipiasi dėl kompensacijų.
Ši žiema Lietuvoje pasižymėjo netikėtais šalčiais ir dažnais orų svyravimais. Šalčius keitė atodrėkiai, po to vėl užeidavo smarkūs šalčiai. Tokios sąlygos idealiai tinka duobėms formuotis. „Pasak ekspertų, vanduo, patekęs į kelio dangos poras ir plyšius, užšąla ir plečiasi, taip ardydamas asfaltą iš vidaus“, - sakė A. Karčiauskas.
Statistikos duomenimis, vien per pirmąsias 7 šių metų savaites tik viena iš mūsų šalyje veikiančių draudimo bendrovių užregistravo beveik 50 duobių sukeltų žalų, rezervuotos sumos siekia 32 tūkst. eurų. Tokių incidentų metu dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai, pakaba ir variklio apsauga.
Teisės aktai Lietuvoje numato, kad kelio savininkas ar valdytojas, pavyzdžiui, „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės keliuose arba savivaldybė vietinės reikšmės keliuose, yra atsakingas už saugumą, jeigu toks kelio defektas nebuvo pažymėtas ar pašalintas. Tad atsitikus tokiai bėdai, užfiksuokite įvykį, paskambinkite bendrajam pagalbos centrui, nufotografuokite duobę, automobilio apgadinimus bei kelio atkarpą, kurioje įvyko incidentas. Informuokite apie šį atsitikimą kelio savininką. Jei įvykis nutiko valstybinės reikšmės kelyje, kreipkitės į Lietuvos automobilių kelių direkciją, jei mieste - į savivaldybę, ir pateikite prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Kartais tai suveikia iš karto, o kartais prireikia ir teisminio ginčo. Taip pat puiki prevencinė priemonė yra ir navigacinės programėlės, kuriose vairuotojai patys realiu laiku pažymi pavojingas vietas, įskaitant duobes ir kitas kliūtis. Šiuos programėlių duomenis dabar naudoja ir mūsų šalies kelių priežiūros tarnybos.
Kaip reikalauti kompensacijos už duobės padarytą žalą
Kaune veikia „Hikvision“ kameros: ką jos fiksuoja?
Jau mėnesį 31 Kauno vietą stebi kiniškos „Hikvision“ kameros. Tai LRT.lt patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė. Anksčiau dėl šių kamerų saugumo institucijoms kilo klausimų, o Krašto apsaugos ministerija rekomendavo jų nenaudoti.
„Kauno miesto savivaldybės įgyta vaizdo stebėjimo kamerų sistema mieste jau veikia - startuota kovo mėnesio pabaigoje“, - teigė O. Vaitkevičienė. Kad Kaune jau veikia „Hikvision“ kameros, anksčiau viešai nebuvo pranešta. Pasak O. Vaitkevičienės, kameros kurį laiką buvo sumontuotos, kauniečiai puikiai žino jų vietas, o dalis jų manė, kad sistema veikia.
„Per visą tą laikotarpį daug klausimų tiek mes, tiek savivaldybė sulaukėme šia tema - į visus atsakėme. Iš viso Kaune veikia daugiau kaip 200 tokių kamerų, kurios stebi mieste esančius tiltus, judrių gatvių sankryžas, požemines perėjas, kelias automagistralės A1 atkarpas, Kauno parkų ir paplūdimių viešąsias erdves.
Kauno policijos atstovės teigimu, 11 kamerų fiksuoja ne tik vaizdus, bet ir stiprius garsus, pavyzdžiui, sprogimų, šūvių, riksmų. „Taip pat fiksuojami ir kai kurie KET pažeidimai: važiavimas be civilinės atsakomybės draudimo, važiavimas be techninės apžiūros“, - pridūrė O. Vaitkevičienė.
Anot jos, visi vaizdo stebėjimo įrenginiais užfiksuoti vaizdo duomenys ir transporto priemonių duomenys saugomi sistemos duomenų bazėje ne ilgiau kaip 30 parų. Pasibaigus šiam terminui, duomenys automatinėmis priemonėmis pašalinami. „Primename, kad pagrindinis šios vaizdo stebėjimų kameros sistemos tikslas - ne tik greitesnis nusikalstamų veikų ištyrimas, bet ir sunkių nusikaltimų prevencija. Pareigūnai šioje sistemoje užfiksuotus duomenis prireikus naudosis visiems Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms tirti“, - kalbėjo O. Vaitkevičienė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas V. Augonis pernai LRT.lt teigė, kad viso projekto kaina siekia apie 840 tūkst. eurų. Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus. Sutikdami, paspauskite mygtuką „Leisti visus slapukus“. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.