Įsigijus automobilį, pardavėjas dažnai tikina, kad transporto priemonė yra tvarkinga, tačiau netrukus gali paaiškėti paslėpti jos trūkumai. Tokiais atvejais svarbu žinoti savo teises ir kaip jas apginti. Šis straipsnis padės suprasti, kokie įstatymai ir teisės aktai gina pirkėją, ir kaip rašyti skundą apygardos teismui dėl automobilio gedimo.
Pardavėjo atsakomybė už automobilio kokybę
Pardavėjo pareiga yra perduoti daiktus pirkėjui, užtikrinant jų kokybę. Pardavėjo suteikiamas kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal Civilinio kodekso (CK) 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pardavėjas atsako už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus.
CK 6.327 straipsnio 4 dalis numato, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Lietuvos teismų praktikoje yra buvę bylų, kai faktinis automobilio būklės neatitikimas jo registracijos dokumentams buvo pripažintas daikto trūkumu.
Tačiau pardavėjo atsakomybė nėra absoliuti. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį, pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės. Tai reiškia, kad jei pirkėjas yra informuojamas apie trūkumus arba jam jie tampa žinomi, pardavėjas už juos neatsako.
D LEGALS teisininkas L. Stančikas pažymi, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė, kurią įrodinėja pardavėjas pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį.
Svarbu atskirti, ar automobilis parduodamas jau turintis trūkumą, ar automobilis parduodamas be trūkumų, tačiau netrukus atsitiktinai sugenda. Jei automobilis parduodamas su trūkumais, kurie nebuvo aptarti, pirkėjas gali reikalauti:
- Pakeisti daiktą nauju, nebent trūkumai yra maži.
- Sumažinti pirkimo kainą.
- Neatlygintinai per protingą terminą suremontuoti automobilį.
- Atlyginti automobilio remonto kainą, jei automobilį suremontavo pirkėjas.
- Grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti automobilio, kai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str.).
Jei nėra numatyta automobilio garantija, pirkėjas reikalavimus dėl automobilio trūkumų gali pareikšti ne vėliau kaip per dvejus metus. Kilus ginčui teisme, būtų vertinama, ar pretenzijos pardavėjui buvo pareikštos per protingą terminą.
Įrodymų svarba ir ekspertizė
Sprendžiant klausimą dėl automobilio sugedimo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir atsakomybės paskirstymo tarp šalių, būtina turėti pagrįstų įrodymų, kad paslėpti trūkumai buvo prieš sudarant sutartį ir toks gedimas nėra atsitiktinis. Teisme įrodyti, kad gedimas nėra atsitiktinis, tenka pirkėjui.
Pavyzdžiui, gali būti paskiriama automobilio ekspertizė, kurios metu nustatomi automobilio defektai, susiję su gedimais, atsiradusiais dar prieš automobilio pardavimą. Tačiau galima ir priešinga išvada, kad automobilio gedimas atsirado savaime dėl įprasto nusidėvėjimo. Pirkėjui ginant savo teises teisme, būtina įvertinti, ar yra pakankamai įrodymų, kad automobilio kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki perdavimo.
Ieškovas privalo įrodyti, kad parduoto daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Teismų praktika ir aktualūs pakeitimai
Šiuo metu teismų praktikoje yra priimama daug sprendimų, susijusių su parduotų nekokybiškų automobilių bylomis. Viename tokiame atveju teismas nutraukė sutartį, įpareigojo pardavėją grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir priteisė patirtus nuostolius bei išlaidas.
Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Tačiau teismas gali nesutikti pripažinti visų pinigų sumokėjimo, jei dalis jų buvo sumokėta grynaisiais ir nėra pakankamai įrodymų.
Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo svarstoma dėl naudoto automobilio „Hyundai Santa Fe“ pirkimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad pirkėja, pirkdama 16 metų naudotą automobilį su didele rida, negali pagrįstai tikėtis, kad už visus vėliau paaiškėjusius trūkumus atsakingas bus pardavėjas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pardavėjas nenuslėpė nuo pirkėjų žinomų ar akivaizdžių automobilio trūkumų, ir pirkėja prisiėmė akivaizdžių trūkumų riziką.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo transporto priemonių pirkimo-pardavimo tvarkos pakeitimai. Pagal Civilinio kodekso 6.431-1 straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie transporto priemonę, jos ridą, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose ji buvo apgadinta per pardavėjo nuosavybės laikotarpį, bei visi jam žinomi tokie įvykiai. Jei pardavėjas nuslepia informaciją apie didelius automobilio pažeidimus (pvz., autoįvykio metu buvusį stiprų nukentėjimą), pirkėjas turi teisę reikalauti sutarties nutraukimo, kainos sumažinimo, trūkumų pašalinimo ar kitų CK 6.334 straipsnyje numatytų teisių.
Profesionaliems pardavėjams - didesni reikalavimai
Jei automobilį su nuslėptais defektais pardavė profesionalas (automobilių prekyba užsiimantis asmuo), jam taikomi didesni apdairumo reikalavimai. Teismas gali manyti, kad toks pardavėjas, neinformuodamas pirkėjo apie jam žinomą defektą, pažeidžia įstatymus ir siekia parduoti automobilį už nepagrįstai didesnę vertę.
Pirkėjui, siekiant apginti savo teises, būtina teisingai užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant visus reikiamus duomenis. Jei automobilio pardavėjas suteikia gamyklinę garantiją, sunkumų neturėtų kilti, nebent pardavėjas įrodytų, kad automobilis buvo naudojamas ne pagal paskirtį.
Jei garantijos terminas yra trumpesnis nei 2 metai, o gedimas nustatomas pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus 2 metams nuo daikto perdavimo, pirkėjas turi teisę reikalauti trūkumų ištaisymo iš pardavėjo.
6 mėnesių terminas ir garantija dėl gedimų
Pagal Civilinio kodekso 6.363 str. 11 d., vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju, transporto priemonės trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu. Išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su daikto pobūdžiu. Tokiu atveju ne pirkėjui, o pardavėjui tenka įrodinėti, kad trūkumas atsirado dėl netinkamo automobilio naudojimo.
Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, pardavėjas privalo suteikti garantiją pagal įstatymą, kurios metu įvykus gedimui pirkėjas gali grąžinti transporto priemonę arba pardavėjas privalo ją suremontuoti. Nesilaikymas įstatymų užtraukia baudas ar net baudžiamąją atsakomybę. Dėl to pardavėjai dažnai išperka garantijas iš trečiųjų šalių, kurios apsaugo tiek pardavėjo, tiek pirkėjo interesus.
Ši praktika sėkmingai veikia Vokietijoje apie 40 metų, Didžiojoje Britanijoje - apie 20 metų. Tokios garantijos sumažina išlaidas ir apsaugo nuo galimų konfliktinių situacijų ateityje.
Jei nusipirkote automobilį su paslėptais trūkumais ir pardavėjas atsisako bendradarbiauti, Jums gali tekti kreiptis į teismą. Prieš tai svarbu surinkti visus įrodymus: pirkimo-pardavimo sutartį, servisų čekius, nuotraukas ar vaizdo įrašus, fiksuojančius gedimus, taip pat, jei įmanoma, gauti automobilio ekspertizės išvadą.