Nors daugelyje valstybių ridos klastojimas yra griežtai draudžiamas įstatymais, baudžiamoji atsakomybė neatbaido nesąžiningų pardavėjų nuo bandymų dirbtinai išpūsti naudoto automobilio vertę. Automobilių diagnostikos technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ automobilių diagnostikos plėtros vadovas Aurimas Frankauskas aiškina, kad šie nelegalūs įrenginiai veikia kaip nuvažiuoto atstumo ir greičio emuliatoriai. „Šiuos duomenis automobilyje generuoja ABS sistemos valdymo blokas, kuris informaciją perduoda kitiems automobilio valdymo blokams. Dažnu atveju nuvažiuotą atstumą ir greitį apdoroja prietaisų skydelis (spidometras)“ - techninius niuansus atskleidžia specialistas.
A. Frankauskas kartu pabrėžia, kad sustabdyti ridą ir tuo pačiu rodyti tikrą važiavimo greitį ne visada įmanoma. „Sustabdyti ridą ir tuo pačiu rodyti tikrą važiavimo greitį ne visada įmanoma - tai priklauso nuo konkretaus automobilio. Yra modelių, kuriuose ABS valdymo blokas siunčia du atskirus signalus į prietaisų skydelį: nuvažiuotą atstumą ir greitį. Tokiu atveju pakanka emuliuoti tik nuvažiuotą atstumą, t. y. jį „sustabdyti“, - įžvalgomis dalinasi pašnekovas.
Montavimas ir aptikimas
Kadangi ridos blokatorius yra sudėtingesnis įrenginys, kurio pirkėjams pastebėti nevalia, A. Frankauskas teigia, kad emuliatorius dažniausiai montuojamas tarp prietaisų skydelio ir ABS valdymo bloko CAN komunikacijos laidyne. Sumontavus ridos blokatorių, jis filtruoja reikiamas žinutes (skydeliui visada persiunčiamas nulinis nuvažiuotas atstumas). Jei greitis siunčiamas atskiru signalu, jis tiesiog praleidžiamas - taip skydelis rodo tikrą važiavimo greitį, o rida nesikeičia. „Dažnai prietaisų skydelis yra atsakingas už nuvažiuotos ridos informaciją ir skaičiavimą. Išmontavus emuliatorių, duomenys vėl pradedami skaičiuoti teisingai, tačiau kiti valdymo blokai jau būna gavę anksčiau iškreiptą informaciją“, - priduria jis.
Pasiteiravus, ar perkant naudotą automobilį įmanoma nustatyti, jog jame buvo sumontuotas ridos blokatorius, A. Frankauskas teigia, kad tai, vėlgi, priklauso nuo konkretaus modelio. „Šių emuliatorių įprasta diagnostika aptikti neįmanoma, nes juos sumontavus jie netampa pasiekiami gamintojų diagnostinei įrangai, kuri skirta originalių valdymo blokų signalų ir duomenų analizei. Vis dėlto, rinkoje jau yra išmaniųjų įrenginių, leidžiančių patikrinti galimą ridos klastojimą ir komponentų keitimą: vienu mygtuko paspaudimu galima gauti ridos duomenis iš daugelio valdymo blokų. Analizuojant gyvus parametrus ir skirtingų sistemų duomenis, galima pastebėti neatitikimų, leidžiančių suprasti, jog rida klastojama“, - įžvalgomis dalijasi A. Frankauskas.
Specialistas taip pat pabrėžia, kad automobilių pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į jo ridą, bet ir kitus parametrus. Pavyzdžiui? Variklio darbo valandas, multimedijos sistemos veikimą valandomis ar minutėmis, dyzelinių variklių regeneracijos ciklus, skirtingų valdymo blokų gyvi parametrus. „Palyginus šiuos duomenis su nuvažiuota rida, galima įvertinti, ar jie logiškai tarpusavyje dera, ar veikimo laikas yra logiškas ridos atžvilgiu“, - priduria A. Frankauskas.
Techninė apžiūra ir teisėsauga
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas neslepia, jog kontrolierių galimybės demaskuoti modernius ridos blokatorius yra itin ribotos. „Kontrolierius tiesiog fiksuoja odometro duomenis ir įkelia juos į Centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę“, - paaiškina R. Gabartas. Jis atkreipia dėmesį, kad jeigu intervencija į transporto priemonės „smegenis“ yra sudėtingesnė ir išmanesnė, tikėtina, kad įprastos patikros metu toks ridos klastojimo būdas nebus atskleistas. „Techninės apžiūros metu OBD jungtis naudojama siekiant įvertinti automobilio vidinės diagnostikos sistemos duomenis ir, remiantis už taršos neutralizavimą atsakingų komponentų darbu, nustatyti, ar variklis neteršia aplinkos labiau, nei leistina“, - teigia pašnekovas. Jis akcentuoja, kad šis patikros būdas apskritai nėra skirtas blokatorių paieškai, o kontrolieriams tokia užduotis nėra keliama. Net ir tais retais atvejais, kai klastojimo įranga yra akivaizdi, dramatiškų teisinių pasekmių TA stotyje nesulaukiama. R. Gabartas pastebi, kad pastebėti ridos blokatorių įmanoma nebent teoriškai - jeigu neatsargus savininkas paliko jį tiesiog sujungtą su OBD jungtimi ir taip atvyko į patikrą. Tačiau ir tokioje situacijoje kontrolierius netampa teisėsaugos tyrėju. „Jei OBD jungtyje yra prijungtas koks nors prietaisas, patikros metu tiesiog paprašoma jį atjungti. Nei įgaliojimų, nei galimybių aiškintis, koks konkrečiai prietaisas prie OBD jungties prijungtas, TA kontrolieriai neturi“, - priduria asociacijos atstovas.
Nors internetinėje erdvėje netrūksta atvirų pasiūlymų, siūlančių įsigyti ar sumontuoti ridos blokatorius, teisėsaugos pareigūnai kol kas nefiksuoja masiškai išvystyto organizuoto nusikalstamumo tinklo. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos specialistas Benjaminas Auryla tv3.lt portalui teigė, kad transporto priemonių ridos klastojimo atvejų šalyje nustatoma palyginti nedaug. „Tai leidžia daryti prielaidą, kad ši veikla kol kas nėra masiškai išvystyta kaip aiškiai struktūruota organizuoto nusikalstamumo schema“, - pabrėžia B. Auryla. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad ridos koregavimas neretai tampa viena iš sudedamųjų platesnės sukčiavimo grandinės dalių, apimančių automobilių perpardavimą, kėbulo numerių (VIN) klastojimą ar nesąžiningas lizingo schemas. Nepaisant to, dauguma nustatomų atvejų vis dar siejami su pavieniais asmenimis ar smulkaus masto veikla. Paklaustas apie prevencinius veiksmus ir proaktyvią nelegalios įrangos platintojų paiešką elektroninėje erdvėje, B. Auryla nurodo, kad stebėsena vykdoma pagal turimas galimybes. Aptikus galimai neteisėtas paslaugas ar draudžiamą turinį, pareigūnai imasi veiksmų pagal kompetenciją bei ragina pačius gyventojus aktyviai pranešti apie pastebėtus pažeidimus. Vis dėlto, pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tyrėjai, bandydami neginčijamai įrodyti sukčiavimo faktą, yra nuolatinė transporto priemonių savininkų kaita. Nemaža dalis naudotų automobilių į Lietuvą atvyksta iš Vakarų Europos, todėl neretai paaiškėja, kad ridos blokatorius transporto priemonėje buvo sumontuotas dar prieš kertant valstybės sieną. Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas aiškina, jog tokie tyrimai reikalauja keitimosi informacija su kitų valstybių institucijomis, pasitelkiant Europolo ar kitus tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus. „Pagrindinis iššūkis yra savininkų kaita ir tarptautinis aspektas, tačiau policija imasi visų teisės aktų numatytų priemonių, siekiant identifikuoti ridą klastojusį asmenį“, - teigia specialistas, paaiškindamas, kad baudžiamosiose bylose tyrėjai remiasi ne tik faktiniais duomenimis apie klastojimo laiką, bet ir kita tyrimui aktualia informacija. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais registruotos nusikalstamos veikos, susijusios su transporto ridos priemonių klastojimu: 2023 m. - 2 nusikalstamos veikos, 2024 m. - 14 nusikalstamų veikų, 2025 m. - 10 nusikalstamų veikų.
Automobilio pastatymas ir apsisukimas
Vartotojų teisės ir teisinės pasekmės
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pabrėžia, kad paaiškėjus ridos klastojimo faktui, pirmiausia privalu kreiptis į policiją. Tačiau jei teisėsauga nusprendžia, kad pagrindo ikiteisminiam tyrimui nepakanka, pirkėjas priverstas teises ginti civiline tvarka. „VVTAT yra įgaliota nagrinėti tik vartojimo ginčus. Vartojimo ginčo šalys yra vartotojas ir jo teises galimai pažeidęs pardavėjas-verslininkas“, - primena tarnybos atstovai. Tai reiškia, kad jei automobilį pirkote iš kito fizinio asmens, o ne iš įmonės, VVTAT durys jums užvertos - tokie ginčai sprendžiami tik teisme. Jei sandoris visgi sudarytas su verslininku, pirkėjo rankose atsiduria svarios garantijos. Pardavėjas yra atsakingas už naudoto automobilio kokybę, buvusią pristatymo momentu, o ši atsakomybė galioja dvejus metus. „Verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamos transporto priemonės pagrindines savybes, taip pat ir apie transporto priemonės ridą“, - teigiama tv3.lt portalui atsiųstame VVTAT komentare. Svarbu tai, kad kilus ginčui dėl informacijos tikslumo, įrodinėjimo našta krenta būtent ant pardavėjo pečių. Vartotojas, turintis įrodymų apie suklastotą ridą, turi teisę reikalauti pašalinti trūkumus, atlyginti nuostolius ar net visiškai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Visgi procesas reikalauja kantrybės ir kruopštaus dokumentavimo. Pirmiausia privalu raštu kreiptis į pardavėją su konkrečiu reikalavimu. Tik gavus neigiamą atsakymą arba nesulaukus jokios reakcijos per 14 dienų, galima kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu atveju pirkėjas privalo pateikti įrodymus: nuo sutarties ir apmokėjimo dokumentų iki oficialių įrodymų, patvirtinančių, kad rida buvo suklastota. Galutinį sprendimą tarnyba priima įvertinusi abiejų šalių paaiškinimų visumą, tačiau galutinė sėkmė dažniausiai priklauso nuo to, kiek pirkėjas buvo apdairus patikros momentu ir kokius įrodymus sugebėjo surinkti iš oficialių servisų ar duomenų bazių.
Valdymo blokai pramonėje
Apskritai, valdymo blokas tarnauja kaip esminis komponentas pramoninėse aplinkose, palengvinantis mašinų ir procesų reguliavimą, stebėjimą ir apsaugą. Jis integruoja įvairius elektrinius ir elektroninius komponentus, kad būtų galima efektyviai valdyti įrangos veikimą. Jį sudaro keli pagrindiniai komponentai, skaičiavimo perdavimai, kontaktoriai, grandinės pertraukikliai, laidai, valdymo moduliai (pvz., PLC), gnybtų kvadratai, žymekliai ir demonstracijos.
Valdymo blokas paryškina valdymo įtaisus, pvz., jungiklius, mygtukus, rankenas ar jutiklinius ekranus, leidžiančius administratoriams paleisti, keisti arba sustabdyti formas. Daugelis jų turi automatizavimo galimybes per programuojamus loginius valdiklius (PLC) arba mikrovaldiklius. Valdymo blokas suteikia realiu laiku stebėjimą ir grįžtamąjį ryšį apie įrangos ar procesų būseną ir veikimą. Jame yra apsauginiai įtaisai, tokie kaip grandinės pertraukikliai, saugikliai, relės ir kontaktoriai, apsaugantys nuo elektros gedimų.
Jis dažnai integruojamas su kitomis valdymo sistemomis, įranga ar tinklais, kad keistųsi duomenimis ar signalais. Tai palengvina trikčių šalinimą ir diagnostiką naudojant integruotas diagnostikos funkcijas arba nuotolinio stebėjimo galimybes. Valdymo blokas gali būti pritaikytas pagal konkrečias programas ar pramonės šakas, pritaikant įvairias įvesties / išvesties konfigūracijas, valdymo algoritmus ar sąsajos parinktis.
Apskritai, jis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį automatizuojant ir valdant pramonę, teikdamas pagrindines įrangos ir procesų reguliavimo, stebėjimo ir apsaugos funkcijas. Jo funkcionalumas yra daugialypis, veikiantis kaip centralizuotas įvairių pramonės procesų, įrangos ar sistemų valdymo ir reguliavimo centras. Jis integruoja elektrinių, elektroninių ir mechaninių komponentų derinį, kad būtų lengviau valdyti, stebėti ir apsaugoti mašinas bei procesus.
Pagrindinė jo funkcija yra reguliuoti mašinų ar įrangos veikimą. Tai pasiekiama naudojant valdymo įrenginius, tokius kaip jungikliai, mygtukai, rankenėlės ir jutikliniai ekranai, leidžiantys operatoriams pagal poreikį pradėti, reguliuoti arba sustabdyti procesus. Valdymo blokas apima indikatorius, ekranus ir jutiklius, kad realiuoju laiku pateiktų grįžtamąjį ryšį apie valdomų procesų ar įrangos būseną, veikimą ir sąlygas. Indikatoriai, tokie kaip šviesos arba LED ekranai, perteikia veikimo būsenas (pvz., veikia, tuščioji eiga, gedimas) ir įspėja operatorius apie bet kokius sutrikimus ar gedimus.
Pramoninėje aplinkoje itin svarbu užtikrinti personalo, įrangos ir turto saugą. Jame yra apsauginiai įtaisai, tokie kaip grandinės pertraukikliai, saugikliai, relės ir kontaktoriai, apsaugantys nuo perkrovų, trumpųjų jungimų, įtampos svyravimų ar kitų elektros gedimų. Automatizavimas yra pagrindinė šiuolaikinių valdymo sistemų savybė, leidžianti tiksliai ir efektyviai atlikti pasikartojančias užduotis. Jis naudoja valdymo logiką, laikmačius, skaitiklius ir sekos algoritmus, kad automatizuotų procesus, sekas ar operacijas.
Jis dažnai sąveikauja su kitomis valdymo sistemomis, įranga ar tinklais, kad keistųsi duomenimis, komandomis ar signalais. Jie gali turėti ryšio protokolus, tokius kaip „Modbus“, „Profibus“, „Ethernet/IP“ arba „DeviceNet“, kad būtų užtikrintas suderinamumas su išoriniais įrenginiais arba priežiūros valdymo ir duomenų gavimo (SCADA) sistemomis. Tai palengvina trikčių šalinimą, diagnostiką ir techninę priežiūrą, nes įtaisytos diagnostikos funkcijos, savitikros tvarka arba nuotolinio stebėjimo galimybės. Jie gali registruoti veiklos duomenis, klaidų kodus arba įvykių istorijas analizės ir trikčių šalinimo tikslais.
Jis dažnai pritaikomas, kad atitiktų konkrečias programas, procesus ar pramonės šakas. Jie gali pritaikyti įvairias įvesties/išvesties konfigūracijas, valdymo algoritmus arba sąsajos parinktis, pritaikytas sistemos reikalavimams. Jis prisideda prie energijos vartojimo efektyvumo ir išteklių optimizavimo reguliuodamas įrangos veikimą, optimizuodamas proceso parametrus arba įgyvendindamas energijos taupymo strategijas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad jo funkcionalumas apima daugybę galimybių, skirtų reguliuoti, stebėti, apsaugoti, automatizuoti ir optimizuoti pramoninius procesus ir įrangą. Jį galima pritaikyti įvairiose pramonės šakose, įskaitant gamybą, energetiką, transportą ir infrastruktūrą. Gamybos įmonėse, valdymo blokai naudojami gamybos procesams reguliuoti, įrangos veikimui stebėti ir gaminių kokybei užtikrinti. Energetikos sektoriuje jos atlieka itin svarbų vaidmenį valdant elektros energijos gamybos, paskirstymo ir perdavimo sistemas. Apskritai jie yra nepakeičiami šiuolaikinių elektros sistemų komponentai, siūlantys esmines funkcijas valdant ir valdant įvairius įrenginius ir mašinas.
Pastaba: Valdymo blokai ir stabdžių kėlimo įtaisai sudaro funkcinį mazgą ir yra individualiai suderinti bei pritvirtinti prie krovinių dėžių gamintojo. Jei komponentas pakeičiamas, reikės iš naujo sukalibruoti sistemą. Pavaros variklis ir stabdžių kėlimo įrenginiai turi atskiras tiekimo linijas. Elektroninis pedalo valdymas su rankiniu parametrų specifikacija, skirta generuoti analoginę stabdymo procedūrą. Elektroninis valdymas su kintamų parametrų specifikacija, skirtas generuoti valdomus stabdymo momento profilius.