Lietuvoje vis aktyviau kovojama su transporto priemonių ridos klastojimu, o nauji teisės aktai ir prokuratūros veiksmai siekia pažaboti šį sukčiavimo būdą. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) priėmė sprendimą, kuris numato griežtesnes pasekmes nustačius klastotą ridą. Nuo šiol, jei techninės apžiūros metu bus nustatytas ridos klastojimas, transporto priemonės vairuotojui bus suteikta dvejų metų laikotarpis (iki 2025 m. liepos 7 d.) realiai atstatyti ridai. Nepadarius to, kitos techninės apžiūros metu toks neatitikimas bus laikomas dideliu trūkumu, kas neleis automobiliui dalyvauti eisme.
Simonas Mažionis, LTSA patarėjas, komentavo, kad sprendimas priimtas po ilgų diskusijų ir patvirtintas teisės akto pakeitimas, susijęs su odometro rodmenų reikalavimais. Jis taip pat pabrėžė, kad numatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis yra svarbus tiems, kurie buvo apgauti ir nežinojo apie ridos klastojimą prieš pirkdami transporto priemonę.
„Turėjome svarbiausią klausimą: kaip elgtis automobilių vairuotojams, kurie nusipirko automobilį nežinodami, kad rida suklastota, ir jie tėra situacijos įkaitai. Įvertinę teisinį aspektą bei praktines situacijas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, manome, kad šiuo metu sprendimas nustatomą nepagrįstą ridos sumažėjimą vertinti kaip nedidelį trūkumą yra racionaliausias“, - aiškino S. Mažionis.
Pasinaudodama numatomu 2 metų laikotarpiu, LTSA žada detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje bei įsigilinti į šių atvejų priežastis. S. Mažionio teigimu, bus daugiau dėmesio skiriama ir vairuotojų švietimui, kad šie, prieš pirkdami automobilį, daugiau pasidomėtų planuojamo pirkti automobilio rida ir istorija. „Labai dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną - rida atsukta. Tačiau dažnas vairuotojas nuleidžia rankas ir negina savo kaip vartotojo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, - teigė S. Mažionis.
LTSA ramina, kad odometro keitimo atveju darbų atlikimo dokumentas neprivalomas, todėl prireikus, žmonės odometrą galės pasikeisti patys. Svarbu, kad jo rodoma rida būtų ne mažesnė nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu. „Bus lyginami faktiniai transporto priemonės odometro rodmenys, kuriuos privalomosios techninės apžiūros kontrolierius matys transporto priemonės prietaisų skydelyje, su tais, kurie buvo paskutinį kartą fiksuoti Centralizuotojoje techninės apžiūros duomenų bazėje“, - teigė S. Mažionis.
Reikia sistemos, o ne pirkėjų plakimo
Lietuvos techninės apžiūros asociacijos „Transeksta“ atstovai kritiškai vertina esamą situaciją ir siūlo tobulinti sprendimus. Jie akcentuoja, kad efektyviai kovai su ridos klastojimu reikia numatyti „saugiklius“, tokius kaip privalomas ridos fiksavimas kaskart keičiantis automobilio savininkui. Tai būtų galima įgyvendinti įpareigojant VĮ „Regitra“ įtraukti odometro parodymus į registruojant transporto priemonę pateikiamų duomenų sąrašą, taip pat tai daryti apdraudžiant automobilį ar apsilankant servise.
R. Gabartas, „Transeksta“ atstovas, aiškino: „Tokia visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo. Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik TA stotyse viso labo kartą per dvejus metus, išskyrus taksi ar komercines transporto priemones, išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu“.
Technikos ekspertai pastebi, kad tikrąją automobilio ridą, ypač naujos kartos transporto priemonių, galima nustatyti, jei automobilių gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų sistemą. Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama įvairiuose elektroniniuose moduliuose. Tačiau senesnių automobilių su mechaniniais odometrais tikrosios ridos išsiaiškinti gali nepavykti.
Problemos sprendimas gali tapti jos priežastimi
Automobilių istorijos patikros ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ duomenimis, maždaug kas penkta transporto priemonė (18,3 proc.) yra su suklastota rida. Įmonės atstovai teigia, kad tai kuria nesąžiningos konkurencijos aplinką, tačiau bausti į pardavėjų pinkles pakliuvusius pirkėjus - nesąžininga.
Matas Buzelis, automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas, kritikuoja LTSA siūlymą laikyti suklastotą ridą dideliu trūkumu, nes tai ne tik nesprendžia problemos iš esmės, bet ir sukuria papildomą galvos skausmą vairuotojams. „Tai reiškia, kad niekuo nenusikaltę vairuotojai ne savo noru turės nerti stačia galva į juodąją rinką ir ieškoti, kas atliks šią nelegalią ridos korekcijos paslaugą. Tokia priemonė, visų pirma, sukurs didelę pasipiktinimo bangą, o sėkmės istorijos bei laimingos pabaigos taip ir liks utopiniu tikslu.“
M. Buzelis taip pat pabrėžia, kad techninės apžiūros metu vertinami tik Lietuvoje fiksuotos ridos pokyčiai, o didžioji dalis suklastotos ridos atvejų ateina su importuojamais automobiliais. „LTSA pasiūlymas laikyti odometro rodmenų sumažėjimą stambiu defektu niekaip neliečia iš užsienio įvežamų automobilių. Skirtingos šalys tarpusavyje nesikeičia duomenimis ir per artimiausią laikotarpį keistis nepradės“, - įžvalgomis dalijosi M. Buzelis.
Keisis ir kainos
Lietuvos transporto saugos administracija taip pat apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Dėl darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimo šalyje techninės apžiūros kainos nuo šių metų liepos mėnesio didės vidutiniškai 5 procentais.
Lengvųjų automobilių savininkams techninė apžiūra brangsta labai panašiai - kiek daugiau nei 1 euru. Dujomis varomų lengvųjų keleivinių automobilių savininkai už patikrinimą mokės 1,4 euro daugiau, t. y. 28,90 euro. Lengvojo keleivinio automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos 1,1 euro brangiau - 23 eurus, dyzelinu - 26,70 euro, vadinasi, kaina didėja 1,30 euro. Mopedų ir motociklų savininkams už techninę apžiūrą teks mokėti 60 centų daugiau, o už keturračio - 17,20 euro, t. y. 80 centų daugiau, nei jie moka dabar.
Kaip atpažinti kibernetinius sukčius ir kaip nuo jų apsisaugoti?
Prokuratorų ir teismų vaidmuo
Prokuratūra aktyviai dalyvauja kovojant su transporto priemonių ridos klastojimu. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro kuruojami Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du vyrai kaltinami transporto priemonės ridos klastojimu. Vienam jų taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, kitam - dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.
Bylos duomenimis, vienas iš kaltinamųjų, siekdamas išvengti privalomų mokesčių už gaunamas pajamas iš nenustatytų šaltinių, manoma, metinėse turto ir pajamų deklaracijose teikė klaidingus duomenis. Įtariama, kad šias pajamas vyras investavo į nekilnojamąjį turtą, taip tikėdamasis nuslėpti didėjančias pajamas. Nuo 2011 iki 2018 metų kariškis, kaip įtariama, gavo beveik 335 tūkst. eurų pajamų iš nenustatytų šaltinių, kurių nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo per 50 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio.
Alytaus apylinkės teismas buvusį Alytaus ligoninės vairuotoją pripažino kaltu dėl sukčiavimo, transporto priemonės ridos klastojimo ir skyrė jam 17,5 tūkst. eurų dydžio baudą. Teismas taip pat visiškai tenkino Alytaus ligoninės civilinį ieškinį ir iš nuteistojo priteisė daugiau nei 37,5 tūkst. eurų sumą. Bylos duomenimis, vairuotojas, pildydamas kelionės lapus, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis - neįvykusius maršrutus ir ridą, taip apgaule įgijo kuro už daugiau nei 37,5 tūkst. eurų.
Klaipėdos apygardos teismas pirkėjui priteisė 5 901,63 Eur išlaidas, patirtas šalinant paslėptus automobilio trūkumus. Teismas taip pat informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie galimą mokesčių vengimą.
tags: #prokuraturai #del #ridos