Nors oro sąlygos, tokios kaip pūga, šlapdriba, sniegas ar plikledis, neabejotinai kelia nerimą vairuotojams, svarbu suprasti, kad vairavimui įtaką daro ir kiti veiksniai. Tarp jų - vairavimo stažas, patirtis, automobilio techninė būklė, vairuotojo kultūra ir, žinoma, vairuotojo blaivumas. Dažnai girdime apie vairavimą išgėrus ir jo pasekmes, tačiau ne ką mažesnės įtakos vairuotojo budrumui, dėmesingumui ir reakcijai gali turėti ne tik alkoholis ar narkotinės medžiagos, bet ir tam tikri vairuotojo vartojami vaistai. Ir svarbu žinoti, kad tai nebūtinai turi būti receptiniai preparatai.
Vaistų įtaka vairavimui: nuo ko saugotis?
Vaistų grupės, turinčios įtaką vairavimui ar mechanizmų valdymui, gali būti pačios įvairiausios - nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Tačiau net ir tos pačios vaistų grupės preparatai gali skirtis savo poveikiu - vieni gali turėti įtakos vairavimui, kiti - ne. Todėl itin svarbu atidžiai skaityti vaisto informacinį lapelį arba pasiteirauti išsamesnės informacijos vaistininko ar gydytojo.
Pagrindinės vaistų grupės ir preparatai, darantys įtaką vairavimui, yra šie:
- Anksiolitikai - tai raminamieji preparatai, mažinantys psichomotorinį aktyvumą ir slopinantys centrinės nervų sistemos sužadinimą. Į šią grupę įeina benzodiazepinai (pvz., alprazolamas, diazepamas, klonazepamas), naujosios kartos anksiolitikai ir hipnotikai (pvz., buspironas, zolpidemas), barbitūratai (pvz., barbitalis, fenobarbitalis) ir kai kurie antidepresantai (pvz., klopiraminas, fluoksetinas).
- Narkotiniai analgetikai - vaistai, palengvinantys vidutinio sunkumo ir sunkų skausmą, veikdami per opioidinius receptorius ir keisdami neuronų jaudrumą. Pavyzdžiai: morfinas, fentanilis, tramadolis.
- Kai kurie preparatai nuo alergijos - ypač senesnės kartos antihistamininiai preparatai, blokuojantys histamino H1 receptorius (pvz., difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas).
- Kai kurie cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai - pavojus vairuoti kyla, kai preparatas per smarkiai sumažina gliukozės kiekį kraujyje.
- Kai kurie antidepresantai - vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir gerinantys nuotaiką. Kai kurie jų gali sukelti sedaciją, mieguistumą, mirgėjimą akyse (pvz., bupropionas, trazodonas, mirtazapinas). Kiti gali turėti priešingą, aktyvinantį poveikį, apsunkinantį susikaupimą (pvz., venlafaksinas, sertralinas).
- Migdomieji, hipnotikai - panašūs į anksiolitikus preparatai, sukeliantys mieguistumą (pvz., benzodiazepinai, netipiniai migdomieji).
- Kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai - ypač tie, kurie veikia blokuodami beta adrenoreceptorius (pvz., propranololis, metoprololis).
- Kai kurie preparatai nuo pykinimo ar supimo ligos - veikiantys histamino H1 receptorius (pvz., prometazinas) arba antipsichotikai (pvz., haloperidolis).
- Dekongestantai - vaistai, palengvinantys viršutinių kvėpavimo takų veiklą (pvz., pseudoefedrinas, fenilefrinas).
- Vaistai su stimuliatoriais - pvz., kofeinas, efedrinas.
- Kodeino turintys preparatai - kodeinas slopina, nors ir mažina skausmą bei kosulį.
Šie preparatai, vartojami vairuojant, kelia pavojų dėl šių savybių:
- Sukelia mieguistumą ar nuovargį.
- Gali sukelti haliucinacijas.
- Gali padidinti arba sumažinti kraujo spaudimą.
- Sumažina koncentraciją.
- Sukelia mirgėjimą akyse.
- Sulėtina judesius.
- Gali sukelti pykinimą, nualpimą, galvos svaigimą.
- Gali sukelti susijaudinimą.
Kai kurių vaistų poveikis vairavimui gali būti itin pavojingas:
- 10 mg diazepamo poveikis vairavimui gali būti stipresnis nei 0,1 promilės alkoholio kraujyje.
- Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (pvz., klemastinas) sulėtina reakcijos laiką ir pablogina koordinaciją.
- Nereceptiniai dekongestantai (pvz., pseudoefedrinas) gali sukelti mieguistumą, galvos sukimąsi.
- Nors dauguma vairuotojų pastebi aktyvų apsnūdimą, pavojus slypi ir kituose poveikiuose, kurie nėra akivaizdūs.
- Kodeino metabolizmas reiškia, kad jo poveikis gali išlikti ilgiau nei skausmo malšinimas.
- Kai kurių benzodiazepinų pusinės eliminacijos laikas gali siekti iki 100 valandų, todėl jie organizme išlieka kelias dienas.
- Raminamasis poveikis gali pasiekti piką praėjus kelioms valandoms po vaisto vartojimo, o ne iš karto.
- Migdomieji vaistai, net ir pavartoti prieš miegą, gali pakenkti vairavimo gebėjimui kitą rytą.
Svarbu žinoti: tolerancija raminamajam poveikiui nebūtinai reiškia toleranciją vairavimo sutrikimui.
Ką daryti, kad išvengtumėte rizikos?
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - atidžiai perskaityti vaisto informacinį lapelį, kuriame pateikiama informacija apie šalutinius poveikius ir įtaką vairavimui. Nors daugelis žmonių šią informaciją ignoruoja, ji yra itin svarbi.
Jei nesate tikri dėl vaistų poveikio, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Niekada nevartokite didesnės dozės, nei nurodyta, ir nevartokite kitam žmogui paskirtų vaistų.
Jei vairuojate dažnai, būtinai perspėkite apie tai savo gydytoją. Jis gali pasiūlyti alternatyvų gydymą, kuris nedarys įtakos jūsų gebėjimui vairuoti.
Atminkite: net ir vartodami gydytojo paskirtus vaistus, galite pažeisti įstatymą ir susidurti su tokiomis pat pasekmėmis kaip neblaivus vairuotojas. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti apsvaigus nuo bet kokių medžiagų, kurios kenkia vairavimo gebėjimui, ir tai aiškiai apima ir vaistus. Policija turi įgaliojimus vertinti apsvaigimą ir reikalauti atlikti tyrimus.
Baudos už vairavimą apsvaigus nuo bet kokių medžiagų paprastai apima vairavimo draudimą, dideles baudas, galimą laisvės atėmimą ir teistumo įrašą.
Saugiausias būdas - sąžiningas pokalbis su jus skyrusiu gydytoju. Paklauskite tiesiai: ar šis vaistas paveiks mano gebėjimą saugiai vairuoti? Kiek laiko po jo vartojimo?
Kai kurios ligos ir jų gydymas iš esmės nesuderinami su saugiu vairavimu, bent jau laikinai. Savaitė migdomųjų vaistų gali reikšti savaitę naudojimosi viešuoju transportu.
Reguliariai vartojantiems receptinius vaistus dažnai išsivysto tolerancija - tam pačiam terapiniam poveikiui pasiekti reikia didesnių dozių, o tai reiškia didesnį sutrikimą. Tolerancija norimam poveikiui nereiškia tolerancijos vairavimo sutrikimui.
Sąmoningumas ir atsakomybė
Dauguma vairuotojų, net sirgdami, vartoja daugiau nei du vaistinius preparatus, tačiau apie vaistų poveikį vairavimui susimąsto retai. Nors informaciniame lapelyje informacija apie galimus vaisto pavojus vairuojant visuomet pabrėžiama, realią riziką suvokia nedaugelis.
Kaip teigia specialistai, sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Toks vairuotojas reaguoja 10-20 proc. lėčiau nei sveikas žmogus.
Vaistininkė J. Skinderskienė aiškina, jog vairuotojų budrumui pakenkti gali tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai. Skausmą lengvinantys narkotiniai analgetikai, raminamieji, antidepresantai bei kiti preparatai slopina centrinės nervų sistemos veiklą, todėl yra pavojingiausi vairuojantiems.
Į šalutinius vaisto poveikius dėmesį atkreipti reikėtų ir gydantis alergiją ar paprasčiausią peršalimą, nes tam skirti vaistai dažnai migdo, gali prislopinti, pabloginti reakciją.
JAV jau 2011 metais buvo skambinama pavojaus varpais dėl to, kad mirtys keliuose, susijusios su gydytojų išrašomais vaistais, pasiekė pavojingą epidemijos lygį. Tyrimai patvirtina, kad žuvusių vairuotojų organizmuose neretai randama įvairių medikamentų pėdsakų.
Pagrindinis patarimas vairuotojams - jei abejojate dėl savijautos, geriau nevairuokite. Savo savijautą pirmiausiai privalo įvertinti pats žmogus. Kiekvieno organizmas į tas pačias medžiagas gali reaguoti skirtingai.
Teisingas vaistų parinkimas ir jų suderinamumas yra be galo painūs klausimai, kuriuos įvertinti privalo gydytojas arba vaistininkas. Tačiau ir pats žmogus turi jiems suteikti informacijos, vaistus rinktis ne vadovaudamasis intuicija ar draugų patarimais, o atidžiai perskaityti preparato informacinį lapelį.
Kelyje svarbios ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta.
Draudikų praktika rodo, kad sergantis žmogus stabdyti pradeda keliais metrais vėliau nei negalavimais nesiskundžiantis vairuotojas. Vėliau paspaudžiamas ne tik stabdžių pedalas, bet ir prasčiau matomos kliūtis ar kiti eismo dalyviai, lėčiau atliekami manevrai kelyje.
Artimiesiems rekomenduojama atkreipti dėmesį į vairuoti ketinančio šeimos nario elgesį, gebėjimą susikaupti ir, esant rizikingoms aplinkybėms, sulaikyti jį nuo vairavimo. Nereikėtų bijoti paprašyti namiškių, draugų ar kolegų pagalbos.
Egzaminuotojai pataria, kaip išvengti klaidų per vairavimo egzaminą
Vaistų ženklinimas ir rekomendacijos
Kai kurios šalys vaistus, galinčius daryti poveikį vairavimui, žymi tam tikrais simboliais. Pavyzdžiui, Prancūzija vaistus skirsto į tris lygmenis ir spalvas: geltonas trikampis - būk atsargus; oranžinis trikampis - būk itin atsargus; raudonas trikampis - nevairuok.
Tačiau ne visi vaistai žymimi simboliais, todėl bet kokiu atveju reikėtų perskaityti vartojamo vaisto instrukciją.
Prieš vartojant vienus ar kitus vaistus, reikėtų:
- Pasitarti su gydytoju ar vaistininku apie vaisto poveikį vairavimui.
- Stebėti, kaip organizmas reaguoja, jeigu buvo padidinta vartojamų vaistų dozė.
- Visada perskaityti pakelyje esantį lapelį.
- Vartojant vaistus nuo psichikos sutrikimų, aukšto kraujospūdžio ar diabeto pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar galima vairuoti.
- Niekada nemaišyti vaistų su alkoholiu.
- Nepamiršti, kad net jeigu nauji vaistai ir neturėtų sukelti vairavimui nepageidaujamų simptomų, reikia įsitikinti, jog jų pavartojus tokių simptomų tikrai neatsiranda.
Centrinę nervų sistemą veikiantys medikamentai skirstomi į penkias pagrindines grupes: narkozę sukeliančios medžiagos, psichotropiniai vaistai, narkotiniai analgetikai, migdomieji vaistai, vaistai nuo epilepsijos. Vartojantys vienos rūšies centrinę nervinę sistemą veikiančius medikamentus, turi 1,89 karto didesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, vartojantiems dviejų rūšių - 4,23 karto, o vartojantiems daugiau nei dviejų rūšių - net 7,99 karto.
Vaistai nuo peršalimo ar galvos skausmo, nors atrodo visai nekaltas dalykas, gali turėti įtakos vairavimui. Didelė koncentracija nervų sistemą veikiančių vaistų vairuotojų kraujyje gali neabejotinai veikti žmogaus fiziologiją.
Vairuotojai turėtų vengti medikamentų, vartojamų ne pagal gydytojo paskyrimą. Iš esmės visi vaistai, kurie sukelia mieguistumą, blogina koncentraciją, reakciją ar dėl kurių juntamas bet koks nenormalus poveikis, gali būti pavojingi. Tai gali būti ir akių lašai, vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, insulinas, vaistai nuo alergijos ar karščiavimo, net kai kurie žolelių vaistai.
tags: #raminanciuju #vaistu #veikimo #poveikis #vairuotojui