Rankinis stabdys, dar žinomas kaip stovėjimo stabdys ar avarinis stabdys, yra nepakeičiamas automobilio saugumo sistemos elementas. Jo pagrindinė paskirtis - užtikrinti, kad transporto priemonė liktų stabili stovint, ypač nelygioje vietovėje ar ant nuokalnės. Tačiau jo svarba neapsiriboja vien parkavimu - rankinis stabdys gali tapti gyvybės gelbėtoju ir netikėtai sugedus pagrindinei stabdžių sistemai.
Rankinio stabdžio konstrukcija ir veikimo principas
Tradicinis mechaninis rankinis stabdys paprastai susideda iš trijų pagrindinių dalių: rankinio stabdžio svirties, trosų sistemos ir stabdžių mechanizmo, sumontuoto ant galinių ratų. Automobilio salone, dažniausiai centrinėje konsolėje šalia pavarų svirties, randama rankinio stabdžio svirtis. Apatinėje jos dalyje slypi valdymo mechanizmas su reguliavimo varžtu, leidžiančiu sureguliuoti stabdžio jautrumą.
Rankinio stabdžio svirties užtraukimas aktyvuoja trosų sistemą. Ši sistema veikia pagal Bowdeno kabelio principą: tai standus plieninis trosas, apsuptas plastiko apvalkalu, kuris sumažina trintį ir užtikrina sklandų trosui judėjimą. Išorinė plastikinė danga apsaugo trosą nuo aplinkos poveikio. Spyruoklės užtikrina, kad trosas grįžtų į pradinę padėtį atleidus svirtį.
Vykdomasis elementas, tiesiogiai stabdantis ratus, yra rankinio stabdžio mechanizmas, esantis ant galinių ratų apkabų. Automobiliuose su diskiniais stabdžiais, prie galinių stabdžių apkabų prijungiami trosai. Užtraukus svirtį, trosas stumia stūmoklį apkaboje, taip priverčiant stabdžių kaladėles prispausti diską ir sustabdyti ratą.
Svarbu paminėti, kad rankinio stabdžio užtraukimas nesukelia galinių stabdžių šviesų įsijungimo, skirtingai nei pagrindinių stabdžių naudojimas.
Rankinio stabdžio svarba ir galimi gedimai
Stovėjimo stabdis, liaudyje dažnai vadinamas rankiniu stabdžiu, yra svarbi transporto priemonės saugumo priemonė, užtikrinanti, kad automobilis neslystų ar nesiriedėtų, kai yra pastatytas stovėjimo aikštelėje arba sustabdytas ant nuokalnės ar nuokalnės. Daugumoje automobilių, tiek tradiciniai mechaniniai, tiek šiuolaikiniai elektroniniai stovėjimo stabdžiai, paprastai stabdo galinius ratus. Tai pasirinkta dėl konstrukcijos paprastumo ir efektyvumo, nes galiniai ratai, ypač priekiniais ratais varomuose automobiliuose, mažiau apkrauti stabdant judėjimo metu.
Vis dėlto, kaip ir bet kuri kita automobilio sistema, rankinis stabdys gali sugesti. Viena dažniausių problemų - rankinio stabdžio trosas. Nors teoriškai jis turėtų būti visiškai apsaugotas plastiko apvalkalu, kai kuriuose automobiliuose apsauga yra tik dalinė. Dėl to trosas gali būti pažeistas korozijos, ypač jei apvalkalas yra pažeistas ir į jį patenka drėgmė. Korozijos pažeistas trosas gali užsikimšti arba nutrūkti.
Kiti gedimai gali būti susiję su stabdžių sistemos elementais ant galinių apkabų, kurie gali užstrigti. Taip pat gali atsirasti problemų su sudilusiomis stabdžių kaladėlėmis, kurios nebesuteikia pakankamos prispaudimo jėgos. Visais šiais atvejais, net ir pilnai užtraukus rankinio stabdžio svirtį, automobilis gali judėti arba neturėti pakankamos stabdymo jėgos.
Vienas iš aiškiai pastebimų signalų, įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą, yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje. Taip pat gali lemputė, informuojanti apie stabdžių sistemos gedimą, nuolat degti arba mirksėti. Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas, jog stovėjimo stabdys lieka bent iš dalies įjungtas, sukeldamas nereikalingą trintį.
Rankinio stabdžio priežiūra ir remontas
Reguliarus stovėjimo stabdžio tikrinimas yra būtinas. Jo būklė ir veikimas tikrinami kasmetinės techninės apžiūros metu. Be to, važinėjimas su sugedusiu rankiniu stabdžiu yra ypač pavojingas. Siekiant ilgesnio stovėjimo stabdžio tarnavimo laiko, patariama jį reguliariai naudoti, net ir tuomet, kai automobilis parkuojamas lygioje vietoje. Tai padeda išvengti korozijos ir drėgmės kaupimosi stabdžių sistemos dalyse.
Rankinio stabdžio taisymas priklauso nuo gedimo tipo. Jei stabdys nelaiko ir reikia jį labai aukštai užtraukti, problema gali būti sprendžiama rankinio stabdžio reguliavimu. Tai atliekama tinkamai nustatant reguliavimo varžtą, kuris atsakingas už stabdžių kaladėlių išskėtimo laipsnį. Kitas reguliavimo varžtas dažnai yra po gaubtu, prie rankinio stabdžio svirties.
Jei problema yra susijusi su trosų užsikimšimu ar korozija, gali tekti keisti trosą. Sudilusias stabdžių kaladėles pakeisti taip pat būtina, o tai dažnai reikalauja nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas.
Vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės. Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką, prieš pajudant iš vietos reikėtų 100% įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Taip pat, jei tai nėra specialiai paruoštas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus.
Rankinio stabdzio reguliavimas.
Šiuolaikiniuose automobiliuose vis dažniau sutinkami elektroniniai stovėjimo stabdžiai (EPB). Jie pakeičia tradicinę trosų sistemą mygtuko valdymu. Paprastesniuose naujuose automobiliuose naudojamas elektromechaninis aktyvavimas, kai mygtukas aktyvuoja nedidelį elektros varikliuką, traukiantį trosą. Pažangesniuose sprendimuose elektros varikliai montuojami tiesiai stabdžių apkabose, visiškai atsisakant trosų.
Galima rasti ir retesnių išimčių, pavyzdžiui, aštuntajame dešimtmetyje gamintuose „Saab 900“ automobiliuose stovėjimo stabdys veikė priekiniams ratams. Tačiau daugumoje automobilių istorijoje ir dabartinėje rinkoje stovėjimo stabdys yra skirtas galiniams ratams.
