Vežimo paslaugų veikla ir krovinių ekspedijavimo veikla yra reguliuojamos. Tai reiškia, kad būtina laikytis tam tikrų sąlygų, bei gauti atitinkamus leidimus ar licencijas. Norint teikti krovinių vežimo paslaugas, būtina gauti vidaus vežimo licenciją arba tarptautinio vežimo licenciją. Tuo tarpu norint ekspedijuoti krovinius, būtina gauti krovinių ekspedijavimo licenciją. Vidaus ar tarptautinio vežimo licenciją išduoda transporto inspekcija.
Nesvarbu, ar Jūsų transporto priemonė yra nauja, naudota ar pirkta užsienyje, kiekvienas automobilis turi būti registruotas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus transporto priemonę būtina registruoti per 30 dienų, priešingu atveju gresia bauda. Transporto priemonės registruojamos nuotoliniu būdu su įgaliojimu.
Licencijos ar leidimo kaina priklauso nuo to, kokios rūšies leidimą Jus planuojate gauti. Įtraukta į kainą: pilnas transporto priemonės registravimas. Įtraukta į kainą: pilnas transporto licencijos gavimas. Įtraukta į kainą: pilnas ekspedijavimo licencijos gavimas.
Norėdami įregistruoti automobilį, turite pateikti pirkimo-pardavimo sutartį arba PVM sąskaitą faktūrą. Transporto priemonės kortelę. Transporto priemonės registruojamos 30 dienų (trumpalaikė registracija), po to termino keičiama į nuolatinį transporto priemonės registracijos liudijimą (techninį pasą). Registruojant automobilį įmonės vardu nuo kiekvienos transporto priemonės mokamas PVM, nesvarbu ar pirktas automobilis iš kito PVM mokėtojo. PVM grąžinamas per 60 dienų.
Taip pat krovininių transporto priemonių (nuo 3,5 t) mokamas transporto priemonių mokestis, kuris yra nuo 880 PLN iki 1760 PLN per metus. Mokestis mokamas kiekvienais metais iki vasario 15 dienos. Jeigu automobilis buvo įsigytas pagal sąskaitą faktūra iš juridinio asmens, pirkėjas atleidžiamas nuo 2 % pirkimo mokesčio.
Priklausomai nuo planuojamų teikti transporto paslaugų veiklos, būtinas PKD veiklos numeris - tarptautinių vežimų veikloje 49.41.Z, tuo tarpu ekspedijavimo licencijos gavimo atveju 52.29.C. Kartu su paraiška, turi būti pateiktas transporto priemonių, kurios bus naudojamos, sąrašas. Už kelių transporto vykdymą neturint licencijos, pagal Kelių transporto įstatymo 92a str.1 d 3 priedo 1 eil. Nr.
Transporto vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimas - tinkamas ES šalies išduotas pažymėjimas, bet būtinas tokio dokumento vertimas į lenkų kalbą. Finansinę padėtį patvirtinantys dokumentai, 9.000 EUR pirmam vilkikui, 5.000 EUR sekantiems - vienintelis patvirtinimas yra įmonės balansai, pirmais metais daromas garantinis draudimas. Finansinę padėtį patvirtinantys dokumentai ~50.000 EUR - vienintelis patvirtinimas turi tokią sumą sąskaitoje.
Elektriniai vilkikai ir jų perspektyvos
Apie tai, kaip „gyvenama“ su elektriniais vilkikais laidoje „Verslo požiūris“ pasakoja Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius. Lietuvoje registruoti keli šimtai vienetų elektrinių vilkikų. Įmonės derasi su gamintojais dėl galimų pirkimų ateityje. Tačiau turime įvertinti tai, kad 90 proc. mūsų operacijų vyksta ne Lietuvoje, tai tarptautiniai vežimai ir tam reikia infrastruktūros. Jie, kaip transporto priemonė, nėra reikšminga šitame sektoriuje“, - aiškina P. Drižas. Jis pateikia ir transporto įmonių skaičiavimą, kiek jie rentabilūs. Vilkikas per parą turi nuvažiuoti 400-500 km ir būti pakraunamas per 9 val. tiek, kiek vairuotojas ilsisi. Tam reikalinga infrastruktūra ir baterija bei krovimo stotelių tinklas, kad taip eksploatuoti mašiną būtų galima.
„Norint, kad elektriniai vilkikai paplistų reikia dviejų dalykų. Pirma, tai infrastruktūra, kurios ES nėra, kitas tai teisinis reguliavimas, nustatantis darbo ir poilsio režimą. Jis turi būti pritaikytas prie sunkvežimio baterijos krovimo. Sankcijos griežtos ir važinėti ieškant kur pakrauti mašiną negalima. Jei infrastruktūra būtų ideali, galbūt būtų ir poreikis šioms mašinoms“, - aiškina P. Drižas. Kalbant apie kainas, elektrinis vilkikas kainuoja dvigubai daugiau nei dyzelinis, virš 200 tūkst. eurų. Verslas kol kas šias mašina perka vardan eksperimento. Jos važiuoja vietiniais reisais, kur galima prognozuoti kur ir kiek laiko mašiną bus galima krauti.
„Svarbi medalio pusė, kad ne visi klientai šiandien pasiruošę daugiau mokėti už krovinį, kuris būtų vežamas elektriniu vilkiku ar geležinkeliu. Persiderėti su klientais, kad vešime brangiau, bet tvariai, nerealu“, - konstatuoja P. Drižas. „DFDS Trucking“ pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti logistikos paslaugas elektra varomais sunkvežimiais. „Tai mums ne tik padės reikšmingai sumažinti CO2 emisijas, bet ir suteiks papildomą konkurencinį pranašumą, kadangi iškart galime užtikrinti tvarų didelio kiekio krovinių pristatymą“, - pasakė V.
Elektrinių sunkvežimių bendrasis svoris su kroviniu siekia iki 44 tonų ir vienu įkrovimu gali nuvažiuoti iki 300-380 km atstumą. Gamintojo „Volvo Trucks” teigimu, kiekvienas gali sutaupyti apie 40 tonų CO2 emisijų per metus. „DFDS dar pernai pradėjo teikti elektrinio transporto paslaugas Belgijoje, o šių metų kovo mėnesį Švedijos Geteborge įdarbino 20 elektrinių vilkikų - tai didžiausias elektra varomų sunkiasvorių transporto priemonių parkas Šiaurės regione. „Rekordinis 127 elektrinių vilkikų užsakymas ir įdarbinimas mūsų transporto tinkle padeda mums siekti ambicingų tvarumo tikslų ir išlikti žaliojo kurso lyderiais logistikos industrijoje. Tačiau vienas lauke ne karys - būtinas visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, pradedant transporto priemonių gamintojais, infrastruktūros vystytojais, baigiant klientais, vyriausybinėmis ir savivaldos institucijomis bei pačia visuomene. Dėl tam tikrų ribojančių veiksnių, tokių kaip įkrovimo vietų trūkumas, įkrovimo laikas, elektriniai vilkikai šiuo metu geriausiai pritaikomi trumpiems, nuolat pasikartojantiems maršrutams aptarnauti“, - pastebėjo V. Elektriniai sunkvežimiai bus daugiausiai naudojami krovinių gabenimui trumpais atstumais Klaipėdos regione.
Mobilumo paketas ir jo įtaka
Pirmoji Mobilumo paketo dalis įsigaliojo prieš pusantrų metų - ji numato, kad kas keturias savaites vairuotojas turi grįžti namo pailsėti, o bet koks ne trumpesnis nei 45 valandų kassavaitinis poilsis negali būti atliekamas transporto priemonės kabinoje. Pirmadienį, vasario 21 dieną, įsigaliojo gerokai prieštaringesnės nuostatos - kas 8 savaites vilkikai turės sugrįžti į šalį, kurioje yra registruoti.
„Mobilumo paketas, toks, koks yra dabar, niekaip nedera su ambicingais ES žaliojo kurso tikslais ir vidaus rinkos principais. Komisijos atliktas tyrimas įrodė, kad privaloma vilkiko kelionė į registracijos šalį kas aštuonias savaites kasmet į aplinką papildomai išmes beveik 3 mln. tonų anglies dvideginio. Kaip rašo BNS, pirmadienį tai pat įsigaliojo ir Mobilumo paketo nuostatos dėl kabotažo tvarkos pakeitimų - nustatomas vadinamasis „atvėsimo laikotarpis“ („cooling off period“). Nepaisant bloko narių pastangų, byla ES Teisingumo teisme dar nėra pradėta nagrinėti ir kol kas neaišku, kada tai įvyks. Tad naujosios taisyklės vasario 21 dieną įsigaliojo.
Vežėjai: tai lems 1 mlrd. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas 15min sakė, kad remiantis Europos Komisijos parengta studija apskaičiuota, jog dėl šios nuostatos į Lietuvą kasdien bus privaloma grąžinti apie 1 tūkst. vilkikų. Lietuvos transportui sektoriui tai kainuos 1 mlrd. Jis konstatavo, kad vartotojai „vienareikšmiškai pajus išaugusias sąnaudas“, nes pervežimų kaina automatiškai pakils. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija (EK) dar net nėra paskelbusi praktinių tokio reikalavimo įgyvendinimo gairių.
tags: #registruoti #vilkikas #lietuvoje