Pelno nesiekiančios organizacijos (NPO) yra svarbi visuomenės dalis, kurios pagrindinis tikslas - tenkinti viešuosius interesus ir teikti naudą visuomenei, o ne siekti pelno. Nors pelnas nėra pagrindinis veiklos tikslas, NPO turi teisę vykdyti ekonominę veiklą ir gauti pajamas, tačiau jos privalo būti reinvestuojamos į organizacijos veiklos plėtrą ir finansavimą.
Lietuvoje įteisintos kelios pagrindinės NPO valdymo formos: viešoji įstaiga (VŠĮ), asociacija, labdaros ir paramos fondas bei visuomeninė organizacija. Kiekviena iš šių formų turi savo specifiką, tačiau visoms joms bendra tai, kad pelnas negali būti skirstomas steigėjams ar nariams.
NPO veikia įvairiuose sektoriuose: švietime, sveikatos apsaugoje, humanitarinių krizių malšinime, aplinkos apsaugoje ir kitur. Jų veiklos pagrindinis tikslas - visuomenei teikiama nauda ir pagalba.
Kas yra laikoma pelno nesiekiančia organizacija?
Pelno nesiekiančiomis organizacijomis laikomi juridiniai vienetai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
- Veiklos tikslas - ne pelno siekimas.
- Pelnas negali būti skirstomas NPO steigėjams ar jos nariams.
Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai priskiriama pelno nesiekiančių organizacijų vykdoma visuomenei naudinga veikla mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sielovados, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis pripažintose srityse.
NPO veikla gali būti vykdoma įvairiuose sektoriuose - sveikatos apsaugoje, švietime, aplinkos apsaugoje, teikiant humanitarinę pagalbą bei malšinant humanitarines krizes ir kt. NPO gali ir turi teisę vykdyti ekonominę veiklą bei iš tos veiklos gauti pelną, tačiau jis lieka organizacijos viduje ir skiriamas tolimesnės veiklos plėtrai bei finansavimui.
NPO dirbantys asmenys gali būti savanoriai, bet taip pat darbuotojams gali būti mokamas atlyginimas.
Lietuvoje įteisintos pelno nesiekiančios organizacijos
- Viešoji įstaiga (VŠĮ)
- Asociacija
- Visuomeninė organizacija
- Labdaros ir paramos fondas
NPO finansavimo šaltiniai
NPO finansavimo šaltiniais gali būti:
- Iš fizinių bei juridinių asmenų gaunama parama.
- Iš NPO narių gaunami mokesčiai.
- Tikslinis finansavimas iš valstybės bei savivaldybės biudžetų.
- Bendrijų narių įnašai bei įmokos (pvz., butų savininkų įnašai daugiabučio namo savininkų bendrijai).
- Iš kitų šaltinių gautas finansavimas.
NPO mokesčiai ir ataskaitos
Nuo 2019 m. NPO yra taikomos bendros apmokestinamųjų pajamų skaičiavimo nuostatos. Pelno nesiekiančios organizacijos, neturinčios teisės taikyti lengvatinio pelno mokesčio tarifo, pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu.
Kada galima taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą?
Kai NPO mokestinio laikotarpio pajamos nesiekia 300 000 eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 asmenų. Atitinkant šias sąlygas apmokestinamajam pelnui gali būti taikomas 5 proc. arba pirmaisiais mokestiniais metais 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
Pelno nesiekiančios organizacijos privalo teikti šias ataskaitas VMI:
- Paramos gavimo bei jos panaudojimo metinės ataskaitos forma (FR0478).
- Savo veiklos, susijusios su Lietuvos ir paramos įstatyme nurodomu visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, laisvos formos ataskaitą.
- Mėnesinę ataskaitos formą PLN204N, jei iš vieno asmens gauta parama viršija 15 000 eurų sumą. Užpildyta forma turi būti pateikta iki sekančio mėnesio 15 d.
Pelno nesiekiančios organizacijos steigimas
Ruošiantis steigti pelno nesiekiančią organizaciją, pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokios teisinės formos juridinis vienetas bus steigiamas: asociacija, labdaros ir paramos fondas ar viešoji įstaiga.
Asociacija
Asociacija dažniausiai pasirenkama steigti turint tikslą sujungti grupę bendraminčių, siekiančių jungtis tam tikram tikslui. Tokių NPO pavadinimuose dažnai galima rasti žodžius: “sąjunga”, “draugija”, “susivienijimas” ir pan. Šios valdymo formos juridinis vienetas gali vykdyti ir ūkinę-komercinę veiklą, padedančią siekti pagrindinių įmonės tikslų.
Viešosios įstaigos ir labdaros bei paramos fondai
Viešosios įstaigos ir labdaros bei paramos fondai yra daug uždaresnės organizacijos nei asociacijos. Jų veiklos principus numato organizacijos steigėjai. Dažniausiai šio tipo organizacijos būna orientuotos į visuomeninį pagalbos teikimą, lėšų nukreipimą bei paskirstymą numatytoms sritims.
Steigėjų skaičius
Priklausomai nuo pasirinktos valdymo formos, skiriasi ir galimas organizacijos steigėjų skaičius. Steigti asociacijai būtini mažiausiai 3 fiziniai arba juridiniai asmenys. Labdaros ir paramos fondą bei viešąją įstaigą gali steigti ir 1 fizinis arba juridinis asmuo.
NPO steigimo būdai
NPO gali būti steigiama 2 būdais:
- Pas notarą.
- Elektroniniu būdu, internetu.
Elektroniniu būdu steigiant organizaciją, pagal pateiktus steigėjo duomenis, pagrindinis steigimo dokumentas - įstatai - bus sugeneruojami automatiškai ir juos redaguoti didelės galimybės nebus. Šis būdas yra ir pigesnis, nes visus pildomus dokumentus pateikia pats steigėjas tiesiogiai Registro tvarkytojui. Steigiant organizaciją elektroniniu būdu - būtinas kvalifikuotas elektroninis parašas.
Renketis steigti organizaciją per notarą, organizacijos steigimas kainuos brangiau, nes teks atsiskaityti su notaru už jo darbą tvarkant organizacijos steigimo reikalus. Tačiau šiuo būdu steigiant organizaciją bus paprasčiau ir patogiau redaguoti organizacijos įstatus, jei tik tai bus reikalinga.
NPO steigimui privalo būti pateikti šie notaro patvirtinti dokumentai:
- Organizacijos įstatai.
- Steigimo sutartis.
- Steigiamojo susirinkimo protokolas.
- Leidimas dėl juridinio asmens įregistravimo patalpose.
Notariškai patvirtinti dokumentai registruojami juridinių asmenų registre. Sėkmingai pabaigti registracijai gali reikėti užpildyti kelias juridinių asmenų registro formas. Jei pasirinksite naudotis notaro paslaugomis, tai padaryti galite paprašyti ir jo, dokumentų tvirtinimo metu.
Visuomet privaloma pildyti JAR 1 forma, kitų formų pildymo būtinybė priklauso nuo to, kokia organizacija steigiama, kokia jos valdymo forma ir pan.
Pelno mokesčio tarifai NPO
Pelno nesiekiančios organizacijos apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių bei uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:
| Tarifas | Kada taikomas |
|---|---|
| 0 % | Pirmasis mokestinis laikotarpis, jei tenkinamos sąlygos. |
| 5 % arba 6 % | Jeigu NPO mokestinio laikotarpio pajamos nesiekia 300 000 eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 asmenų. Tarifas gali būti 5% arba 6% priklausomai nuo situacijos. |
| 15 % arba 16 % | Visais kitais atvejais, kai NPO neturi teisės taikyti lengvatinių pelno mokesčio tarifų. |
Pelno nesiekiančios organizacijos gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis, t. y. faktiškai patirtomis, einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
Apmokestinamąjį pelną mažinančios per tam tikrą mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų, vykdant visuomenei naudingą veiklą, kompensavimui panaudotos lėšos arba lėšos numatomos, panaudoti per ateinančius du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius šiai veiklai finansuoti, turi būti sumažinamos finansavimo lėšomis.
Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai priskiriama pelno nesiekiančių organizacijų visuomenei naudinga veikla mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis pripažintose srityse.
Sąvoka „lėšos, tiesiogiai skiriamos einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti” yra suprantama, kaip pelno nesiekiančios organizacijos per tam tikrą mokestinį laikotarpį panaudotos lėšos faktiškai šios organizacijos patirtų išlaidų (patirtų ne per susijusių ar kitų asmenų veiklą), vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nėra uždirbamos pajamos, kompensavimui, pavyzdžiui, patirtų išlaidų, teikiant nemokamas paslaugas, organizuojant nemokamus seminarus ar mokymus, renginius ir pan., kompensavimui.
Pelno nesiekiančios organizacijos taip pat gali turėti prievolę mokėti pelno mokestį, tačiau tam tikros jų lėšos nuo šio mokesčio gali būti atleistos. Svarbu suprasti, kokios išlaidos laikomos tiesiogiai susijusiomis su viešųjų interesų tenkinimu.
Pelno nesiekiančios organizacijos privalo deklaruoti ir mokėti avansinį pelno mokestį, jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamos pajamos viršijo 300 tūkst. Eur.
Ataskaitos FR0478 formą privalo teikti pelno nesiekiančiai vienetai, per kalendorinius metus gavę ir / ar suteikę paramą ir / ar labdarą.