Daugelis šiuolaikinių automobilių turi hidraulinius vairo stiprintuvus. Hidraulinis vairo stiprintuvas - sistema, kuri palengvina vairuotojui valdyti transporto priemonę mažindama vairaračio sukimo pastangas. Ši sistema veikia siurblio, kuris yra variklio skyriuje, dėka. Specialus vairo stiprintuvo mechanizmas naudoja siurblio, kuris įrengtas variklyje ir pradeda veikti naudojant diržinę pavarą, slėgį.
Vairo stiprintuvo diagnostika apima žarnų ir vamzdelių, siurblio, vairo traukės arba vairo reduktoriaus būklės patikrą. Pirmiausia siurblį reikia išrinkti, o tai jau gali kelti tam tikrų sunkumų, todėl kad numatyta, kad kai kuriuos siurblius galima išrinkti naudojant varžtus, o kai kurių korpusas neišrenkamas. Išrinkus siurblį, reikia išstumti veleną su guoliais ir apžiūrėti vidines detales. Reikia nuimti rotorių su lapeliais ir elipse. Pirmiausia apžiūrima elipse, ar nesusidėvėjusi. Ji turi būti lygi ir nenusitrynusi. Lapeliai veikiant išcentrinei jėgai, judėdami elipse, sukdamiesi išstumia skystį ir įtraukia jį atgal. Apžiūrimi tikriname riebokšlio ir guolio būklę.
Jeigu riebokšlis sugedo (jeigu pastebėta, kad jis prateka) arba subyrėjo guolis, šias detales atitinkamai reikia pakeisti. Keičiant tepalą sistemoje, kartu rekomenduojama keisti ir filtrą, jei toks numatytas. Šių reikalavimų nepaisymas gali privesti prie detalių nusidėvėjimo arba hidraulinio siurblio gedimo, taip pat gali nukentėti ir vairo kolonėlė.
Automobilių važiuoklės ir ratų svarba
Važiavimo saugumas ir patogumas tiesiogiai priklauso nuo automobilio važiuoklės įrangos. Važiuoklės paskirtis - perduoti automobilio svorio jėgą kelio paviršiui, sušvelninti smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų, ir ratų sukamąjį judesį pakeisti mašinos slenkamuoju judesiu.
Automobilių važiuoklė žymima dviem skaičiais, kurių pirmasis reiškia bendrą ratų skaičių, antrasis - varančiųjų ratų skaičių. Pavyzdžiui, 4×2 reiškia, kad važiuoklė turi 4 ratus, iš kurių 2 varantieji. Automobiliai, kurių važiuoklė 4×4 arba 6×6, vadinami pravažiaisiais.
Priekinis tiltas laiko automobilio priekinę dalį, perduoda nuo ratų išilgines ir šonines jėgas. Krovininiuose automobiliuose naudojamas ištisinis priekinis tiltas. Lengvųjų automobilių priekiniai tiltai ištisinės sijos neturi. Posūkio ašigaliai svirtimis ir šarnyrais sujungiami su sutrumpinta priekinio tilto sija arba tiesiog su kėbulu.
Pakabos ir amortizatorių vaidmuo
Pakaba jungia liemenį su pavara, sušvelnina smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų, ir slopina kėbulo svyravimus. Pakabą sudaro tamprūs elementai (lingės, spyruoklės), jungiantys liemenį su tiltu (ratu), amortizatoriai ir stabilizatoriai.
Pagal ratų (atraminių ritinėlių) tarpusavio ryšį pakaba gali būti priklausoma ir nepriklausoma. Priklausomoje pakaboje abu ratai montuojami prie ištisinės tilto sijos. Tuomet vienam ratui pasislenkant vertikalia kryptimi, būtinai pasislenka ir kitas. Kai pakaba nepriklausoma, kiekvienas ratas prie tilto sijos ar kėbulo prijungtas atskirai. Užvažiavus ratui ant kliūties, mažiau svyra kėbulas.
Linginė pakaba sudaryta iš pusiau elipsinių plieninių nevienodo ilgio lakštų. Jų dydis ir skaičius priklauso nuo svorio jėgos, tenkančios pakabai. Lakštų paketas suveržiamas apkabomis. Vienas arba du pirmieji lakštai yra ilgiausi ir vadinami pagrindiniais. Kuo iš plonesnių ir iš daugiau lapų sudaryta lingė, tuo ji elastingesnė.
Kėbulo svyravimams slopinti įrengti amortizatoriai. Automobiliuose ir kai kuriuose traktoriuose naudojami hidrauliniai amortizatoriai. Jų veikimas paremtas skysčio pasipriešinimu, spaudžiant jį pro kalibruotas skylutes. Pagal švytavimų slopinimo būdą hidrauliniai amortizatoriai yra vienpusio ir dvipusio veikimo. Pagal konstrukciją hidrauliniai amortizatoriai yra teleskopiniai ir svirtiniai. Teleskopiniai amortizatoriai lengvesni, mažesni, patvaresni už svirtinius, todėl dažniausiai naudojami.
Ratų ir padangų reikšmė
Ratai laiko visą automobilio masę, išvysto traukos jėgą, švelnina smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų. Jų konstrukcija turi įtakos automobilių traukai, pravažumui, judėjimo tolygumui bei ekonomiškumui.
Ratlankiai būna ištisiniai, išardomi, gilūs ir plokšti. Ištisiniai gilūs ratlankiai daugiausia naudojami lengviesiems automobiliams ir universaliems traktoriams. Krovininių automobilių ratlankiai yra plokšti. Jie dažniausiai būna išardomi.
Pagal paskirtį padangos būna lengvos (lengviesiems automobiliams), krovininės (sunkvežimiams ir autobusams) ir žemės ūkio (traktoriams ir kitoms žemės ūkio mašinoms). Pagal hermetizavimo būdą padangos esti kamerinės ir bekamerės. Bekamerės padangos yra lengvesnės, geriau aušinamos.
Pagal protektoriaus piešinį padangos skirstomos į kelių, universalias, geresnio pravažumo ir karjerines. Taip pat naudojamos žieminės padangos, skirtos važiuoti sniegu padengtais ir apledėjusiais keliais.
Automobilių įrangos konspekte smulkiai nagrinėjamos automobilių mechanizmų ir sistemų bei agregatų schemos, jų veikimo principai, galimi gedimai ir priežiūra.
tags: #riebokslis #vairo #stiprintuvo