Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Tai lengviausias ir pigiausias būdas išvengti sužalojimų eismo nelaimės atveju. Jiems nereikia jokios ypatingos technologijos, jie įmontuoti visuose automobiliuose.
Saugos diržai avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio. Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Važiavimas neprisisegus saugos diržu - antra pagal dažnumą žūčių keliuose priežastis. Ji ne tokia dažna kaip leistino greičio viršijimas, bet dažnesnė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Važiuojant diržų keliami menki nepatogumai niekada neprilygs autoavarijos sukeltam skausmui.
Saugos diržų naudojimo taisyklės
Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Pirmiausia reikia atsisėsti taisyklingai. Beveik vertikaliai turi būti pakeltos ne tik vairuotojo, bet ir keleivių sėdynių atkaltės. Priešingu atveju (kai sėdima pusiau gulomis) staigiai stabdant ar frontalinio susidūrimo atveju kūnas gali „panerti“ po diržu.
Dažniausiai gali būti reguliuojama tik viena diržo tvirtinimo vieta - viršutinis taškas virš peties. Jei nustatysite per aukštai, stabdant diržas gali nuslysti ant kaklo, jei nustatysite per žemai, gali laužti raktikaulį. Kiekvieną kartą užsisegę saugos diržą, suimkite jį tvirtai ranka netoli užrakto (šiek tiek virš jo, kur diržas jau kyla link peties) ir stipriai trūktelėkite aukštyn, kad apačioje, horizontalioje dalyje, liktų kuo mažesnis tarpas tarp diržo ir kūno. Šis judesys turi tapti įpročiu. Diržas nespaus kūno, nes kai jį paleisite, įtempimas vėl šiek tiek atsipalaiduos. Bet staigiai stabdant ar avarijos atveju diržas iš karto stabdys judantį pirmyn kūną, neleisdamas jam įsibėgėti ir tik už 15-20 cm staigiai pakibti.
Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Nesant šio informacinio ženklo, autobuso vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais.
Vaikų vežimo taisyklės
Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar krovininio automobilio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse: 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg; 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg; I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg; II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg; III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 201. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.
Saugos diržų būklės tikrinimas
Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, juk svarbiausia kiekvienam yra automobilio veikimas, o ne saugos diržo ar oro pagalvės būklė. Iš tikrųjų saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Mes dažniausiai apie juos nemąstome ir atrodo jie mums nereikalingi. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka dėvėtą automobilį su neaiškia istorija ir pasirodo, kad ten saugos pagalvių net nėra. Perkant automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai.
Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos. Diržai dėvisi ilgainiui. Tikrai nėra tokio laikotarpio, po kurio visi važiuoja keisti saugos diržų. Bet kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, jeigu ten kažkas juda blogai, tai techninės apžiūros nepraeisite (dėl kažkokių priežasčių yra kažkokių įtrūkimų, įplyšimų). Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui. Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Taip pat saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti.
Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų. Saugos diržai bei oro pagalvės yra svarbiausios priemonės, kurios padeda išvengti skaudžių traumų ar net išsaugoti gyvybę. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti saugos diržus, o jei pastebima bet kokia problema ar įtarimas dėl jų būklės, nedelsiant juos pakeisti. Tai yra maža kaina, kurią reikia sumokėti už saugumą ir gyvybės išsaugojimą kelyje.
SAUGOS DIRŽAI- SPORTININKŲ KLAIDOS IR PATARIMAI, KAIP TINKAMAI JUOS PRISISEGTI
Istorija ir išradimas
Švedų inžinierius Nilsas Bohlinas dažnai yra vadinamas „asmeniu, kuris išgelbėjo milijoną gyvybių“. Tokį pripažinimą lėmė vienas N. Bohlino išradimas, kurį Vokietijos patentų registras 1985 metais įtraukė į sąrašą aštuonių išradimų, padariusių didžiausią įtaką žmonijai per šimtą metų nuo 1885-ųjų iki 1985-ųjų.
N. Bohlinas šį saugos diržą išrado 1959-aisiais, tuo metu jis dirbo „Volvo“ kompanijos vyriausiuoju saugos inžinieriumi. Tai nebuvo pirmasis saugos diržo modelis, tačiau ankstesni saugos diržai būdavo tvirtinami tik dviejuose taškuose ir prilaikydavo tik dubenį. Tai reiškė, kad sunkios avarijos metu viršutinė kūno dalis likdavo neapsaugota ir galėdavo trenktis į vairą.
Kurdamas šį saugos diržo modelį, inžinierius visų pirma siekė, kad jis būtų patogus, paprastas naudoti ir apsaugotų tiek viršutinę, tiek apatinę kūno dalį. Tikslą pasiekti jam pavyko: N. Bohlinas sukūrė trijų taškų saugos diržą, kuris tvirtai laiko kūną avarijos atveju ir yra patogus kasdieniam naudojimui. Pirmieji saugos diržai „Volvo“ automobiliuose atsirado 1959-aisiais. Netrukus „Volvo“ priėmė sprendimą patentuoti N. Bohlino išrastus saugos diržus atviru patentu. Tai reiškė, kad visi kiti automobilių gamintojai galėjo laisvai naudoti būtent šią saugos diržų sistemą savo automobiliuose.
Išimtys ir specialūs atvejai
Gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
Asmenims, kuriems kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialius pažymėjimus, leidžiama neužsisegti saugos diržų. Šiuose pažymėjimuose turi būti nurodytas jų galiojimo laikas.
Važiuojant mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones).
