Lietuva, turtinga ežerų ir vandens telkinių, didžiuojasi daugybe salų, kurios ne tik puošia kraštovaizdį, bet ir saugo gamtos bei istorijos reliktus.
Didžioji Zaraso ežero sala: pramogų ir poilsio oazė
Zaraso ežero Didžioji sala, užimanti keturiasdešimt keturių hektarų plotą, yra viena didžiausių salų Lietuvoje. Kadaise ji buvo žinoma Anglijos arba Draugystės sala. Inventoriaus dokumentai mini, kad XVIII amžiaus viduryje saloje stovėjo dvaro sodyba. Vėliau, kai ji sunyko, jos teritorija buvo naudojama kaip miesto sodas. Saloje įsikūręs WAKE INN ZARASAI - vandens sporto parkas, apsuptas gražaus gamtos kampelio.
Kiekvienas, atvykęs į Zaraso ežero Didžiąją salą, iškart pasitinkamas pagrindinio miesto paplūdimio, kuris karštą vasaros dieną tiesiog lūžta nuo poilsiautojų. Be smėlio paplūdimio, atvykstančius vilioja aktyvios vandens pramogos: vandens parkas su pripučiamaisiais batutais, čiuožyklomis, pramoginiais laivais šeimoms ir vaikų žaidimų aikštelėmis.
Platelių ežero salos: gamtos paminklai ir istorijos liudininkai
Platelių ežero salos - tai gamtos paminklai, įsikūrę Platelių kraštovaizdžio draustinyje. Šis gamtinis kompleksas apima tris salas: Briedsalę, Veršius ir Pilį.
- Briedsalė (5,54 ha) yra didžiausia Platelių ežero sala, esanti šiaurinėje ežero dalyje. Pavadinimas kilęs nuo to, kad čia mėgdavo lankytis briedžiai. Salos krantai lėkšti, didžiąją dalį užima pelkė, kurioje vyrauja liepos ir ąžuolai. Čia peri didieji kragai ir kirai.
- Veršiai (2,19 ha) - sala ežero viduryje, netoli Pilies salos. Pavadinimas siejamas su senovine tradicija vasaromis čia ganyti veršelius. Sala apaugusi natūralios kilmės mišriu mišku: ąžuolais, liepomis, eglėmis ir kitais medžiais, kurių vidutinis amžius apie 100 metų. Pavasarį čia pražysta Raudonojoje knygoje įrašyti riešutlapiai voverinukai.
- Pilies sala - žinomiausia Platelių ežero sala, esanti ežero viduryje. Jos istorija siekia XV amžių. 1941 metais čia stovėjo Lietuvos didikams priklausiusi pilis, tačiau iki šių dienų ji neišliko. Sala tiltu buvo sujungta su Šventorkalnio pusiasaliu ir buvusia gyvenviete. Šio tilto (XVI-XVII a.) poliai saugomi kaip kultūros paveldo vertybė. Salos plotas - 5,29 ha. Čia augantis miškas yra natūralios kilmės, jame vyrauja liepos ir ąžuolai, kai kurie - per šimtą metų amžiaus. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur auga tikrasis kardelis.
Sartų ežeras: šakotas krantas ir salų gausa
Sartų ežeras, kurio plotas siekia 1332 hektarus, yra unikalus hidrografiniu požiūriu - jis susideda iš daugybės šakų. Dėl šios priežasties joks kitas Lietuvos ežeras negali prilygti Sartams šakų gausa. Šis ežeras turi ilgiausią pakrantę (79 km) ir yra penktas pagal dydį Lietuvoje. Jame telkšo 6 salos.
Antalieptės marios: dirbtinis tvenkinys ir gamtos buveinė
Antalieptės marios yra Zarasų rajone, abipus Kauno-Zarasų plento, Gražutės regioniniame parke. Jos susiformavo 1959 m. užtvenkus Šventosios upę 211 km nuo žiočių (45 km nuo ištakų) Antalieptės hidroelektrinei. Antalieptės marios yra antra pagal dydį tvenkinys Lietuvoje po Kauno marių.
Drūkšiai: tarptautinė vertė ir gamtinė įvairovė
Drūkšiai - tai Europos svarbos natūralus gamtos plotas. Ežeras ir jo pakrantė tęsiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, šiaurės rytinėje dalyje, Zarasų, Ignalinos rajonų ir Visagino savivaldybės sandūroje, besiribojanti su valstybės siena. Ežeras yra transgranis vandens baseinas, kertantis Lietuvos ir Baltarusijos valstybinę sieną.
Dirbtinės salos: inovatyvus sprendimas vandens kokybei gerinti
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai sukūrė ir sėkmingai įgyvendina projektus, kurių metu statomos dirbtinės salos vandens kokybei gerinti. Viena tokių salų jau netrukus papildys Šiaulių miesto Talkšos ežero kraštovaizdį. Šis projektas, pradėtas 2019 m. bendradarbiaujant su Vokietijos ir Lenkijos partneriais, plečia dirbtinių salų geografiją Lietuvoje.
Prieš tai Klaipėdos regione dvi dirbtinės salos sėkmingai atlieka vandens kokybės gerinimo funkciją. „Salos bendri matmenys yra tokie: ilgis apie 6300 mm, plotis - 1800 mm. Konstrukciją sudaro 6 segmentai: vamzdžiai, suteikiantys plūdrumą, konstrukcinis, laikančioji nerūdijančio plieno tinklelis, kokoso pluošto apvalkalas, atraminis cinkuotas, dažytas tinklas ir nerūdijančio plieno tvirtinimo detalės. Plūdrumas buvo išbandytas KU Jūros tyrimų institute laboratorinėmis sąlygomis. Mūsų sala skiriasi nuo analogų, nes dabartinėse rinkoje esančiose versijose yra daug plastikinių dalių, kurios suyra veikiamos tiesioginių saulės spindulių, o vandens telkinys užteršiamas mikroplastiku. Mūsų konstrukcijoje nėra tiesiogiai saulės spindulių veikiamos plastikinės dalies“, - pasakoja dr. prof. Artūras Razinkovas-Baziukas, tarptautinio projekto Livelagoons vadovas.
Pasak profesoriaus, po salos įrengimo Talkšos ežere bus imami vandens mėginiai, vėliau bus stebimi ir vandenys aplink salą. „Turime suprasti, kad dvidešimties kvadratinių metrų sala ir joje pasodinti augalai per du tris metus nedarys revoliucinio pokyčio. Greitas efektas tokio dydžio ežere reikštų bent 10 tokių salų. Tačiau šis vandens kokybės gerinimo būdas yra labai patogus: salą surinkus vandenyje, daugiau rūpesčių nebelieka; ji pasyviai atlieka savo funkciją, o bet kokiai kitai technologinei vandens valymo įrangai reikia nuolatinės priežiūros. Tuo pačiu metu sala atlieka ir ežero kraštovaizdžio elemento, ir prieglobsčio paukščiams, žuvims bei kitiems organizmams funkcijas. Taip sala padeda atkurti biologinę įvairovę urbanizuotuose vandens telkiniuose“, - teigia prof. A. Razinkovas-Baziukas.
Išmanieji regionai: plaukiojančios salos gerina vandens kokybę ir saugo biologinę įvairovę
tags: #save #islaikantis #kebulas