C6
Menu

Šildomų automobilio sėdynių poveikis sveikatai: nauda ir rizika

Nors liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, visgi tai nėra aksioma. Medikai įspėja apie žmogaus organizmui neįprastai aukštos temperatūros keliamas grėsmes.

VILNIUS TECH komanda su šiluminio vaizdo kamera užfiksavo, kaip „nusidažo“ sėdynės ir vairaračiai po 30, 60 ir 90 sekundžių nuo šildymo funkcijos įjungimo maksimaliu pajėgumu. Bandant užčiuopti skirtumus tarp skirtingų elektromobilių gamintojų, buvo atlikti matavimai.

Automobilių sėdynių ir vairarato šildymo efektyvumo tyrimas

„Oro temperatūrai pakilus iki 2 laipsnių šilumos, per 90 sekundžių efektyviausiai šilo „Jeep Avenger Summit BEV“ sėdynė - pasiekė 20,7 °C. Antrą vietą dalinasi „Toyota bZ4X“ ir „Audi SQ8 Sportback e-tron“. Tačiau „Ioniq 6“ modelyje vairo šildymas buvo intensyviausias (po 90 sekundžių pasiekė 29,7 šilumos). Vos laipsniu atsiliko „Hyundai Kona Electric“ bei „Citroën ë-C4 X“. Švelniausiai vairas šildomas „Audi“ automobilyje. Vairaračio šildymo matavimai buvo atliekami kraštinėse padėtyse, kur vairuojant paprastai dažniausiai yra laikomos rankos“, - vardija G.

Tačiau atidžiau panagrinėjus šiluminės vaizdo kameros rezultatus, dėmesį patraukė „Toyota bZ4X“ ir „Subaru Soltera“ (tai iš esmės tas pats dviejų skirtingų gamintojų modelis) sprendimai, neabejotinai aktualūs vyrams, planuojantiems šeimos pagausėjimą, - pusiau juokais, pusiau rimtai pasakoja konkurso komisijos narys Renaldas Gabartas. - Medikų teigimu, apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyrų vaisingumo sutrikimų. Kuo išsiskyrė minėti du modeliai? Jei visi tikrinti elektromobiliai daugiau ar mažiau tolygiai šildė visą sėdynių horizontaliąją dalį, tai „Toyota bZ4X“ ir „Subaru Soltera“ pačiose vyrams jautriausiose vietose paliko aiškiai suformuotas apsaugines zonas, kuriose temperatūra nėra pakeliama, pasakojo R.

Automobilių sėdynių šildymo zonos

Minėtas patikrinimas - tik vienas iš daugelio, kurio šiemet ėmėsi VILNIUS TECH mokslininkai. Viena didžiausių šiųmečių konkurso naujovių yra sprendimas rinkti ne vieną, o net tris „Lietuvos metų automobilio“ titulo vertus modelius. Konkursą organizuojantis Lietuvos žurnalistų autoklubas (LŽA) numatė, kad visi rinkimų dalyviai bus suskirstyti į tris kainų grupes: iki 39 999 eurų, nuo 40 tūkst. iki 59 999 eurų ir virš 60 tūkst.

Tyrimui vadovavęs docentas dr. Vidas Žuraulis prisipažino girdėjęs tik apie saugumą, bet ne komfortą reglamentuojančius šios srities standartus, todėl matuojant sėdynių bei vairaračių šildymo efektyvumą buvo kliaujamasi pačių sukurta skirtingų automobilių palyginimo metodika. „Kadangi viskas vyko lauko, o ne laboratorinėmis sąlygomis, privalėjome suktis maksimaliai greitai. Tai reiškia, kad erdvės tam tikroms paklaidoms buvo, tačiau labiau tikėtina, kad skirtingus rezultatus kur kas labiau lėmė automobilių gamintojų pasirinktų šildymo elementų tipai ir charakteristikos“, - teigė V. Žuraulis.

Testų metu buvo siekiama užfiksuoti maksimalią sėdynės apatinės dalies temperatūrą po 120 sekundžių ir atlošo temperatūrą po 150 sekundžių nuo tos akimirkos, kai užkuriamas variklis ir sėdynių šildymas įjungiamas maksimaliu galingumu. Turima įranga leido įvertinti ir tai, kaip tolygiai šiluma paskirstoma per visą plotą bei kokia vidutinė matuojamo ploto temperatūra fiksuojama per minėtą laiką.

„Nesinori daryti labai toli siekiančių išvadų, tačiau skirtumai tarp mažiausias ir didžiausias temperatūras pasiekusių automobilių pakankamai ženklūs. Tarkime, „Citroen C5 Aircross“ po dviejų minučių apatinės sėdynės dalies temperatūra buvo pakilusi iki 15,6 laipsnių (atlošo - iki 15,7), greičiausiai į šilumos pageidavimą sureagavę modeliai per tą patį laiką perkopė 27 laipsnių ribą. Didžiausią šilimo dinamiką pademonstravo „Škoda Kamiq“ (atitinkamai 27,2 ir 33,5 laipsniai), „Suzuki Vitara“ (27,7 ir 31 laipsniai), „Honda CR-V“ (27,1 ir 29,3 laipsniai), „Volvo S60“ (26,7 ir 25,4 laipsniai), „Range Rover Evoque“ (28,5 ir 22 laipsniai). Vertinant šildymo tolygumą geriausiai pasirodė „Volvo S60“ ir „Mazda CX-30“. Reikia atkreipti dėmesį, kad intensyvus ir tolygus temperatūros kilimas kai kuriems modeliams galėtų lemti labai aukštą rezultatą, jeigu temperatūros būtų stebimos ilgesnį laiką“, - pastebėjo VGTU Automobilių inžinerijos katedros docentas.

Šildo greičiausiai, tačiau ribotą plotą

Vairaračių šildymo rungtį laimėjo „Mazda CX-30“, kurioje pagrindinis piloto darbo įrankis per dvi minutes įkaito iki 36,1 laipsnio. Beje, „Mazda“, kaip ir „Lexus RX“ bei „Range Rover Evoque“, vairą šildė tik tose vietose, kur rekomenduojama laikyti rankas. Antrą geriausią rezultatą fiksavo „BMW 330i“ - 33,3 laipsniai. Įdomu tai, kad šiame modelyje nebuvo šildomų sėdynių. Trečią aukščiausią temperatūrą pademonstravo „Range Rover Evoque“. Mažiausiai - iki 15,1 laipsnio - per 120 sekundžių sušilo „Mercedes-Benz GLE“ vairaratis.

Automobilio vairo šildymo matavimas su terminiu termovizoriumi

Šildomų sėdynių įtaka sveikatai

Tiek užsienio, tiek Lietuvos internetiniuose tinklalapiuose galime surasti ne vieną informacinį šaltinį apie tai, kokios įtakos moterų ir vyrų sveikatai gali turėti automobilio šildomų sėdynių naudojimas. Be to, aktyviai diskutuota ir apie tai, kokią įtaką lemia itin didelė šiluma vyrų lytinei reprodukcijai.

Ragina nepiktnaudžiauti

Vilniaus universiteto profesorius, urologas Balys Dainys, vertindamas žmonių įprotį įsėdus į automobilį iškart šildyti sėdynes, jeigu tokia funkcija yra, sako, kad vyrams baimintis kalbų dėl sumažėjusio vaisingumo nereikėtų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dėl tokio įpročio yra nemenka tikimybė susidurti su kitomis sveikatos problemomis. „Aš tikrai negaliu gąsdinti. Tai komfortiškas dalykas ir turbūt nebijokime mes tų šildomų sėdynių. Tik reikėtų atsiminti vieną dalyką: pašildome ir išjungiame. Visą laiką nekaitinkime, nes išlipsime, perpūs vėjas ir tada gali būti negerai. Todėl išmokime naudotis šiuo komfortišku dalyku. Daug kas bijo, kad vyrams kaitina sėklides ir vėliau sumažės vaisingumas ar potencija. Nieko panašaus. Trumpalaikis sėdynių įjungimas tikrai nieko blogo nepadarys, bet problemų gali kilti, jeigu mes kaitinsime visą laiką“, - teigė profesorius.

Tuo metu gydytojas urologas, Europos seksualinės medicinos jungtinio multidisciplininio komiteto narys Titas Simaška antrina, kad didžiausia problema yra greita temperatūrų kaita. Gydytojo teigimu, būtent šilumos ir šalčio kontrastas gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. „Problema yra ta, kad, ypač tokiu oru, kai yra šalta, mes įsėdame į automobilį, kurio sėdynės taip pat yra labai šaltos, tada dažniausiai iškart jas pradedame kaitinti visu pajėgumu. Taip pat viskas priklauso nuo to, kiek mes važiuojame automobiliu. Jeigu keliaujame neilgai, bet sėdynė sušyla, tada įkaista tarpvietė, o vėliau vėl išlipama iš mašinos, kur lauke yra labai šalta. Toks temperatūros kontrastas - vienas pagrindinių rizikos veiksnių vyrų prostatos uždegimams ir šlapimo takų infekcijoms“, - kalbėjo T. Simaška.

Gydytojas paaiškino, kad nors didelės apimties studijų dėl šildomų sėdynių vyrų vaisingumui nėra, tačiau tam tikra įtaka spermatozoidų gamybai galima. „Jeigu sėdynės šildomos ne taip aktyviai, tai nedarys didelės įtakos. Tačiau, jeigu šildomasi stipriai, kaista mūsų sėklidės, kurios yra labai jautrios temperatūrai. Spermatozoidų gamybai yra reikalinga žemesnė negu 36,6 laipsnio temperatūra, todėl jos kabo ir vėsinasi, o kai yra labai šalta, organizmas jas pakelia ir įtraukia į vidų tam, kad būtų šilčiau. Kitaip tariant, organizmas stengiasi saugoti sėklides, kad nebūtų patiriama didelių temperatūros skirtumų, todėl jeigu ilgesnį kelia važiuojate ir šildotės tarpvietę, taip pat ir sėklides, tai gali turėti neigiamos įtakos sprematozoidų gamybai. Be abejo, didelės apimties studijų, kurie išryškintų tokius įrodymus, šiuo klausimu nėra. Bet tokia informacija atkeliauja iš klinikinės praktikos, pacientų atsilėpimų, skundų, loginio mąstymo“, - kalbėjo T. Simaška.

Vyrams gydytojas pataria pamėginti vieną gudrybę, kuri gali padėti išvengti sveikatos problemų. „Tiems vyrams, kurie yra persirgę šlapimo takų infekcijomis arba prostatos uždegimu, nuolat rekomenduoju šalčių metu pasidėti ant sėdynės pasidėti pagalvėlę, kad nesėdėtų ant labai karštos ir labai šaltos sėdynės. Nė vienas iš šių atvejų nėra tinkamas, kadangi sukuriame temperatūrų kontrastą, kuris yra labai pavojingas. Svarbiausia - nepiktnaudžiauti. Jeigu naudojame šildomas sėdynes, nenaudokime labai karšto šildymo režimo“, - patarė urologas.

Įvardija rizikas moterų sveikatai

Gydytojų teigimu, kuomet yra juntama aktyvi temperatūrų kaita, rizikų sveikatai iškyla ne tik vyrams, bet ir moterims. „Moterys su šlapimo takų infekcijomis susiduria daug dažniau negu vyrai, tačiau jos serga kur kas lengvesnėmis infekcijomis. Jeigu vyras serga šlapimo takų infekcija, ji yra kur kas pavojingesnė negu moteriai. Pagrindinė šlapimo takų infekcija, kuria serga moterys, yra ūmus šlapimo pūslės uždegimas, vadinamas cistitu. Viena iš pagrindinių ligos priežasčių yra temperatūrų kontrastas - šilta, šalta arba ilgą laiką šalta“, - pastebėjo T. Simaška.

Profesorius B. Dainys taip pat priduria, kad išties moterims minėtos infekcinės ligos gali būti ne tokios pavojingos kaip vyrams, tačiau tai nereiškia, kad saugotis nereikėtų. „Moterims galbūt taip nėra pavojinga. Bet jeigu sėdynės bus prikaitintos, keliausite iš Vilniaus iki Klaipėdos, o išlipus perpūs, tai gali būti sveikatos problemų - šlapimo pūslės arba gimdos priedų uždegimas. Mokėkime naudotis šildomomis sėdynėmis, nepulkime į kraštuninumus, tikrai žmonių nereikia gąsdinti, bet pagrindinis patarimas - mokėkime jomis naudotis“, - paaiškino profesorius.

Apie tai plačiau pasakojo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios medicinos skyriaus vedėjas Vakaris Varyginas. „Jei yra 20 laipsnių šalčio, žinoma, geriau šildyti. Tačiau šildymas, kuris užtrunka ilgiau nei 90 minučių, gali sukelti medicininių pakitimų arba šalutinių poveikių. Vyrams tai gali sukelti vaisingumo problemas. Spermatozoidai gaminasi sėklidėse, kur būna keliais laipsniais žemesnė temperatūra. Šildant sėdynes, gali pakilti temperatūra. Štai Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kuomet stebėta 30 vyrų. Jiems valandai buvo įjungiamas maksimalus automobilio sėdynės šildymas. Nustatyta, kad jų kapšelyje 2-3 laipsniais pakilo temperatūra. Tačiau, jei mes kalbame apie tai, jog tik įsėdome į automobilį, mums šalta ir penkiolika minučių pašildome sėdynę, tokiu atveju, nieko blogo neatsitiks. Jei mūsų kraujotaka pagerėjo, o tuomet vėl išlindome į šaltą orą, žinoma, tai nėra gerai mūsų stuburui. Be to, tai gali sukelti peršalimus, šlapimo takų infekcijas ir prostatos uždegimus. Tačiau, manau, per dešimt minučių žmogus tikrai nesuprakaituos.“

Žmogaus kūno temperatūros poveikis vaisingumui

Šildomos sėdynės pirmą kartą pasirodė Švedijoje. Ši funkcija buvo sukurta tam, kad odiniai salonai žiemą nebūtų tokie šalti. Produkto reklamose buvo teigiama, kad juos naudojant sumažės inkstų ligų, osteochondrozės, radikulito, prostatito rizika. Medikai teigia, kad sėdant į šaltą automobilį (ypač odinėmis sėdynėmis), labiausiai atšąla sėdmenų bei nugaros raumenys, moterų išoriniai lytiniai organai, vyrų sėklidžių kapšelis, prostata. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Vis dėlto sėdynių šildymo funkcija leidžia sumažinti ligų, susijusių su hipotermija, pasireiškimą. Kai asmuo kenčia nuo ligos, kurios gydymui paskirtas šildymas, minimos sėdynės yra papildomas fizioterapinis poveikis.

„Galimo perkaitimo metu spermatozoidai tampa neaktyvūs, todėl labai sumažėja apvaisinimo tikimybė. Tiesa, vyrų potencijai grėsmės nekyla“, - LRT.lt sako A. Laimei, pasak gydytojo, tokie pažeidimai dėl vidutinio perkaitimo paprastai yra grįžtami. Padėtis yra sudėtingesnė, kai perkaitimas ir kraujotakos sutrikimas dar labiau apsunkina tokios vyrų ligos kaip varikocelė pasireiškimą. Perkaitimai neleidžiami, esant vėžiniams susirgimams ar net jei jie įtariami. Šilumos poveikis taip pat skatina gerybinių navikų formavimąsi, pavyzdžiui, miomas. Dar viena rizika, A. Balvočiaus teigimu, staigus atšalimas. „Kai buvo sėdima ant šildomos sėdynės, o po to staigiai išlipama į šaltą lauką, staigus temperatūrų skirtumas gali išprovokuoti daugybę ligų, pradedant peršalimu, baigiant stipriu radikulito priepuoliu“, - pasakoja urologas.

Vaikai iki trejų metų yra ypač jautrūs šilumos smūgiui. Taip yra dėl to, kad vaiko termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai suformuota, vaiko kūnas dar negali veiksmingai kontroliuoti temperatūros balanso. Tyrimai rodo, kad jei per pirmąsias septynias nėštumo savaites nėščios moters kūno temperatūra pakyla virš 38,9 ° C, didėja persileidimo rizika. Specialistai rekomenduoja iš pradžių sušildyti mašiną, įjungti sėdynių šildymą, tada sėsti į šiltą vietą.

Automobilio sėdynė žmogui su negalia

Kietojo kuro deginimas daro didelį poveikį aplinkai. Pradedant nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kuris prisideda prie globalinio atšilimo, iki kenksmingų dalelių, kurios teršia orą ir kenkia sveikatai. Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas kai kurių gyventojų elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę ir kt. Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairūs kenksmingi ir taršūs degimo produktai, tad žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tokių kaip tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių ir t.t. Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis. Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose (pvz., krosnyje) užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Malkos turi būti sausos. Jei naudojate per drėgną medieną (pvz., 21-22 proc. drėgmės), degimo procesas bus neefektyvus, kadangi išsiskyrusi energija bus sunaudota medienos džiovinimui, o ne patalpų šildymui. Be to, deganti drėgna mediena į aplinkos orą išskiria daugiau teršalų. Pakankama oro trauka kamine. Namų sąlygomis oro trauką patikrinti galite taip: prieš uždegdami kurą šiek tiek praverkite krosnies dureles ir šalia uždekite žiebtuvėlį. Liepsna turėtų linkti pakuros link. Jei to nėra, siūlytume išvalyti kaminą, pakurą ir pelenų surinkimo angą.

tags: #sildomos #sedynes #sveikatai