Išvažiavus į kelią, gali laukti ne tik smagi kelionė, bet ir įvairūs nemalonūs netikėtumai: eismo įvykio metu apgadintas kito vairuotojo automobilis, nuverstas kelio ženklas, rastos subraižytos durelės automobilių stovėjimo aikštelėje, susitrimas su laukiniu gyvūnu.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Civilinės atsakomybės draudimas, kitaip vadinamas privalomuoju vairuotojų draudimu, yra teisinė prievolė visiems, kurie turi transporto priemonę Lietuvoje. Šis draudimas užtikrina, kad įvykus eismo įvykiui dėl Tavo kaltės, bus atlyginta padaryta žala kitiems eismo įvykio dalyviams ir jų turtui.
Įvykus nedidelei avarijai dažniausiai nereikia kviesti policijos - vairuotojai gali patys užpildyti eismo įvykio deklaraciją, užfiksuoti automobilio sugadinimus ir kreiptis į draudimo bendrovę, kad ši atlygintų patirtą žalą.
Apie eismo įvykį draudimo bendrovei turi pranešti per 3 darbo dienas. Kreiptis į draudimo bendrovę gali tiek pats kaltininkas, tiek nukentėjusysis.
Jei neturi oficialios formos, gali surašyti deklaraciją ant švaraus popieriaus lapo, aiškiai pažymint visas aplinkybes ir eismo įvykio schemą arba užpildyti skaitmenine eismo įvykio deklaracija puslapyje: Draudimoivykiai.lt.
Visgi, jei bent vienas eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs, sužalojami ar žūsta žmonės, nesutariama dėl kaltės, padaroma žala kelių infrastruktūrai ar trečiųjų asmenų turtui, taip pat jei bent vienas vairuotojas neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo ar teisės vairuoti dokumentų - policiją kviesti privaloma.
Kada civilinės atsakomybės draudimas negalioja?
Draudimo bendrovės primena - yra ir išimčių, kuomet civilinės atsakomybės draudimas gali negalioti. Anot ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus, dalis įvykių būna nedraudžiamieji, todėl vairuotojams rekomenduojama žinoti savo pareigas ir prisiminti, kuriais atvejais žala gali būti išieškota iš kaltininko.
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, per pastaruosius dešimt šių metų mėnesių jau užfiksuota daugiau nei 34 tūkst. transporto priemonių įvykių, iš kurių 16 tūkst. yra susiję su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Jiems įvykus, transporto priemonių savininkų patirtos žalos siekia 45 mln. eurų - iš jų beveik 26 mln. kompensuoja su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu susijusius nuostolius.
Nors, kaip pastebi R. Pocius, nedraudžiamųjų įvykių dalis, palyginus su bendra statistika, yra maža, vairuotojams svarbu žinoti, kada nuostolių draudikai nekompensuoja.
„Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) atlygina eismo įvykyje žalą automobiliui, turtui ar asmeniui, kurią sukėlė su apdraustu automobiliu už įvykį atsakingas vairuotojas. Išmoką nukentėjusysis gauna beveik visais atvejais. Tačiau būna ir atvejų, kuomet nuostolius iš apsidraudusio asmens draudikai gali išieškoti. Negana to, yra ir kelios išimtys, kada žala transporto priemonės valdytojui yra nekompensuojama - dalis įvykių yra nedraudžiamieji. Norint išvengti nesusipratimų, automobilių vairuotojai turėtų žinoti savo pareigas bei prisiminti kada patirti nuostoliai nėra atlyginami“, - sako R. Pocius.
Neblaivumas ir apsvaigimas
Kiekvienas vairuotojas žino, kad išgėrus prie vairo geriau nesėsti. Jei išgėrusį sustabdys policijos pareigūnai, jums ne tik bus skirta nemenka piniginė bauda ar net kuriam laikui atimta teisė vairuoti, bet įvykus avarijai dar turėsite padengti visus nuostolius.
Jeigu avarijos metu buvote blaivus, bet netrukus po to vartojote alkoholį ar kitas svaiginamąsias medžiagas iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, taip pat galite nesitikėti, kad avarijos nuostolius padengs draudimo bendrovė.
Vairavimas neturint teisės vairuoti
Be vairuotojo pažymėjimo prie vairo geriau nesėsti. Lietuvoje netrūksta adrenalino fanatikų, kurie vairuoti automobilį ryžtasi neturėdami teisės tai daryti. Vieni tai daro vairuotojo pažymėjimo dar neįgiję, kiti tada, kai teisė vairuoti iš jų atimta. Įvykus avarijai ir paaiškėjus šioms aplinkybėms, draudimo išmokos geriau nesitikėti.
Taip pat nederėtų būti dideliu optimistu ir sėsti prie motociklo, sunkvežimio ar traktoriaus vairo, jeigu turite teisę vairuoti tik lengvąjį automobilį.
Pasprukimas iš įvykio vietos
Pasprukai iš įvykio vietos - esi kaltas. Patekę į stresines situacijas žmonės elgiasi labai skirtingai. O avarijos, kaip žinoma, tikrai nėra džiugus įvykis, todėl silpnesnių nervų žmonės gali palūžti ir pasišalinti iš įvykio vietos. Net jeigu nebuvote avarijos kaltininkas, bet pasišalinote iš eismo įvykio, tikėtis, kad avarijos nuostolius atlygins draudimo bendrovė, neverta.
Tyčia padaryta žala
Tyčia pridarei žalos - padenk nuostolius pats. Mūsų šalies keliuose tikrai esama vairuotojų, kurie stengiasi sukelti avarijas tikėdamiesi, kad kalti bus pripažinti ne jie, o kiti. Šitaip piktybiniai asmenys nori pasipelnyti iš draudimo bendrovių.
Techninė transporto priemonės tvarka
Netvarkingas automobilis prišauks bėdą. Kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad vairuoti automobilį, kurio sugedę stabdžiai, - pavojinga. Tas pats galioja ir tada, jeigu avarijos metu neveiks jūsų mašinos valytuvai. Žinoma, jeigu lauke šviečia saulė, sugedę valytuvai nebus avarijos kaltininkai, bet jei tamsiu paros metu automobilį vairuosite sningant ar lyjant, o valytuvai neveiks, tikrai neišvengsite finansinės atsakomybės dėl eismo įvykio.
Anot R. Pociaus, išmokos gali būti išieškomos iš kaltininko ir tais atvejais, jei žala buvo padaryta tyčia, jei pastarojo automobilis buvo techniškai netvarkingas, pavyzdžiui, buvo susidėvėjusios automobilio padangos ir dėl to kaltininkas negalėjo laiku sustabdyti automobilio.
Transporto priemonės perdavimas vairuoti kitiems asmenims
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį.
Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Neteisėtų būdų naudojimas siekiant išvengti atsakomybės
Visai neseniai turėjome atvejį, kai vairuotojas pateko į eismo įvykį. Situacija atrodo niekuo neypatinga, bet vėliau paaiškėjo, kad kaltininko transporto priemonė neapdrausta. Kadangi jis neturėjo draudimo, nukentėjusysis iškvietė policiją. Stebėtina, bet kol į avarijos vietą atvyko pareigūnai, kaltininkas automobilio draudimą jau turėjo - sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.
„Visi šie metodai nėra nauji ir draudikams puikiai žinomi. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad galite patys tapti sukčiavimo auka ir avarijos kaltininkas pasinaudos jūsų geranoriškumu. O esant bet kokioms neaiškioms aplinkybėms draudimo bendrovės taip pat nesiims atlyginti žalos, net jei prisipažinsite norėję kaltininkui pagelbėti iš geros valios“, - atkreipė dėmesį R. Pocius.
Dėl šios priežasties, draudimo bendrovės pataria - visais atvejais skambinkite policijai. Neteisėtų būdų naudojimas siekiant išvengti atsakomybės gali lemti tai, jog nukentėjusysis gali likti be išmokos arba tapti nusikalstamos veiklos bendrininku.
Todėl draudimo ekspertas pataria: „Jei patekote į eismo įvykį, kur kito asmens vairuojama transporto priemonė yra neapdrausta, visais atvejais skambinkite policijai. Taip išvengsite papildomų rūpesčių ir būsite garantuotas, kad nepatirsite nuostolių. Dėl jums priklausančios draudimo išmokos kreipkitės į savo draudimo bendrovę.“
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vairuotojai paprasčiausiai užmiršta apsidrausti ar pratęsti automobilių draudimo sutartį jai pasibaigus, tačiau būna atvejų, kai neapsidraudžiama sąmoningai. Todėl draudimo bendrovės ragina vairuotojus būti sąžiningais ir susidūrus su transporto priemone, kuri neturi draudimo, nesileisti į bandymus susitarti dėl įvykio aplinkybių ir nesudaryti jokių žodinių ar raštiškų susitarimų.
Kada žala gali būti išieškoma iš vairuotojo?
Draudimo bendrovė visada išmoka žalą nuketėjusiems asmenims. Tačiau, jei, pavyzdžiui, įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas - draudimo bendrovė nuostolius išieškos iš kaltininko.
Anot R. Pociaus, išmokos gali būti išieškomos iš kaltininko ir tais atvejais, jei žala buvo padaryta tyčia, jei pastarojo automobilis buvo techniškai netvarkingas, pavyzdžiui, buvo susidėvėjusios automobilio padangos ir dėl to kaltininkas negalėjo laiku sustabdyti automobilio. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kuomet automobilis naudojamas taksi, pavėžėjo veiklai to nenumačius draudimo sutartyje arba automobilį vairavo mažesnę vairavimo patirtį turintis asmuo. Tokiais atvejais draudimo įmonė taip pat turi galimybę dalį nuostolių išieškoti iš kaltininko.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Nedraudžiamieji įvykiai
Ekspertas vairuotojams primena ir nedraudžiamuosius įvykius. Anot jo, TPVCAPD įstatyme yra numatyti praktikoje gana retai pasitaikantys atvejai, kuomet draudimo įmonė nėra įpareigota atlyginti žalą, kurią padarė eismo įvykio kaltininkas. Tokiems įvykiams priskiriami atvejai, kuomet žala buvo padaryta kroviniui ar bagažui, kuris buvo kaltininko automobilyje. Draudimo įmonė taip pat nekompensuos žalos asmenims, važiavusiems vogtu automobiliu.
Privalomasis draudimas, kuriuo turi būti apsidraudę visi vairuotojai, apima jų civilinę atsakomybę. Dažniausiai eismo įvykių metu nukenčia daiktai - apgadinami automobiliai, nuverčiami kelio ženklai ar atitvarai, sugadinami apšvietimo stulpai ar gyvenamųjų namų tvoros. Vidutinė draudimo išmoka tokiu atveju sudaro 950 eurų. Tik 5 proc. Transporto priemonių vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės (TPVPCA) draudimas už eismo įvykio kaltininką atlygina kitiems asmenims ir jų turtui padarytą žalą - kitaip tariant, vairuotojui nebereikia rūpintis svetimo automobilio taisymu.
KASKO draudimas, priešingai nei TPVPCA, yra skirtas apsaugoti savo transporto priemonę: patirta žala atlyginama avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės ir nelaimingo atsitikimo atveju.
| Draudimo bendrovė | Skundų ir ginčių sk. | Pasitvirtinusių skundų ir ginčų sk. |
|---|---|---|
| Bendrovė A | 6,1 mln. | 5 mln. |
| Bendrovė B | 4,5 mln. | 3,4 mln. |
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.