Nors vidutinė žmonių gyvenimo trukmė mūsų planetoje nuolat didėja, tai nereiškia, kad XXI a. žmonija yra sveikesnė. Judėjimo stoka yra tikra civilizacijos rykštė, o žmonijos išradimai, palengvinantys gyvenimą, mus ne tik lepina, bet ir neigiamai veikia sveikatą. Automobilis taip pat.
Jei automobilyje per dieną praleidžiate tik kokią valandą ar dvi, tuomet didesnių problemų pajausti neturėtumėte. Tačiau jei priklausote tai kategorijai žmonių, kurie „gyvena automobilyje“, savo sveikatai turėtumėte skirti daugiau dėmesio. Profesionalūs vairuotojai ar net lengvaisiais automobiliais Lietuvos kelius visą dieną po ratais vyniojantys įmonių vadybininkai jau priklauso padidintos rizikos kategorijai.
Pasak medikų, jei žmogus prie vairo per dieną praleidžia bent keturias valandas, jis jau rizikuoja turėti problemų su stuburu net šešis kartus dažniau, nei bet kuris tik pėstute žygiuojantis individas. „Stuburas, o ypač jo dalis ties pusiauju - silpniausia visų vairuotojų vieta. Tipinė vairuotojo poza prie vairo net gana jauniems žmonėms didina stuburo diskų pažeidimo tikimybę. Pirmas ženklas, kai jau derėtų susirūpinti, yra nugaros skausmai. Jei dar yra osteochondrozės užuomazgos, arba, paprasčiau ir suprantamai sakant, druskų sankaupų, tai nugaros skausmo tikimybė išauga net kelis kartus. Skausmas gali būti ir maudžiantis, ir aštrus.“
Pasak medikės, tokiais atvejais reikia nedelsti ir apsilankyti pas neurologus. Paprastai stuburo pažeidimų laipsnis nustatomas tik atlikus stuburo tomografiją, o tuomet jau ieškoma būdų, kaip žmogų gydyti. Beje, specialistai vairuotojams pataria prisiminti ir nesudėtingus mankštos pratimus. Elementarią mankštą daryti galima net ir sustojus prie šviesoforo ar velkantis kamštyje.
„Net sėdėdami savo darbo vietoje galite padaryti keletą paprastų pratimų. Pvz. sudėkite rankas ant sprando tarsi ražydamiesi, ištieskite nugarą, pasukite galvą. Vėliau sudėkite rankas tarp šlaunų ir kilstelėję nugarą pečius pajudinkite į priekį ir atgal. Jei jūsų automobilio krėslas yra su porankiais, galite įsiremti į juos rankomis ir šiek tiek pasikelti nuo sėdynės. Be to, stenkitės sėdėti prie vairo taisyklingai. Pasak medikų, puikiai galima išnaudoti net ir trumpus sustojimus. Trumpas pasivaikščiojimas ir lengva mankšta ne tik atgaivina kūną, bet ir vairavimo išvargintas smegenis. Na o jei vairuotojas jau turi problemų su stuburu, sustojus būtų labai gerai trumpai pakyboti rankomis laikantis už skersinio, pvz. atidarytų sunkvežimio durelių porankio.“
Na o jei mankšta nepadeda ir toliau maudžia nugarą, jau tektų griebtis vaistų. Vaistas vaistui nelygu. Štai kad ir prie to pačio nugaros skausmo koks nors biuro darbuotojas galėtų rinktis bet kokį medikų ar vaistininkų rekomenduotą preparatą. Tačiau vairuotojams netinka skausmą malšinantys vaistai su kodeinu ar fenobarbitaliu. Šių medžiagų yra daugelyje analgetikų, pvz. pentalgine.
„Menu, praėjusią žiemą viename iš Maskvos terminalų per iškrovimą gerokai įšalau. Vos išvažiavus į kelią pajaučiau, kad krečia drebulys. Supratau, kad bus blogai, jei neišgersiu kokių nors vaistų. Kabinoje turėjau keletą pakuočių „Theraflu“ miltelių, tad išgėriau du puodus tokios karštos mikstūros, vos ne dvigubą dozę. Gerai, kad netrukus man užteko proto suprasti, kad aš vairuoju kai drūčiai girtas - sulėtėjo reakcija, pradėjau nejausti atstumų ir gabaritų. Stojau pirmoje aikštelėje,“ - apie savo „farmacinę“ patirtį pasakojo vairuotojas Vidas.
„Tokioje organizmo reakcijoje nematau nieko nuostabaus. Tirpūs vaistai nuo peršalimo turi chlorfenamino, feniramino ar fenilefrino aktyviųjų medžiagų, todėl tokie lyg ir nekalti preparatai, kaip „Coldrex“, „Theraflu“ ar „Fervex“ vairuotojams netinka. Vairuotojams netinka daugybė vaistų. Štai nemažai kraujospūdį mažinančių preparatų savyje turi klofelino, atsargiai vertėtų rinktis antialerginius ar psichotropinius vaistus. Galėčiau vardinti ir vardinti netinkamas aktyviąsias medžiagas ir vaistų pavadinimus, bet juk vairuotojai - toli gražu ne medikai ar vaistininkai. Todėl pasakysiu paprasčiausią apsidraudimo būdą. Nesvarbu, ar vaistas receptinis, ar prieinamas visiems, jo pakuotėje būna popierėlis, vadinamoji anotacija. Ten tiesiog juodu ant balto rasite parašyta, kokie yra šalutiniai poveikiai, ar galima vairuoti automobilį,“ - reziumavo gydytoja A. Merkienė.
Artėjant lapkričio 20 d., kuomet minima Pasaulinė žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo diena, sveikatos specialistai perspėja, jog skaudžių nelaimių kelyje priežastimi gali tapti ir neatsakingas vaistų vartojimas. „Pacientai vaistinėje neretai pasidomi, ar jų vartojami vaistai neturės įtakos darbui, kitai aktyviai fizinei ar protinei veiklai. Tačiau vairavimo klausimas pirkėjams toli gražu nėra svarbiausias. Jei nepasikonsultavote su vaistininku, tuomet būtinai perskaitykite informacinį lapelį - jame tikrai bus nurodyta, jei vartojant šį preparatą nerekomenduojama sėsti už vairo“, - sako Ž.
Net ir kai kurie nereceptiniai vaistiniai preparatai gali sukelti mieguistumą, nuovargį, išsekimo pojūtį ar net haliucinacijas. Taip pat yra tokių vaistų, kurie mažina koncentraciją ir lėtina judesius, sukelia mirgėjimą akyse.
„Įvairūs psichotropiniai preparatai, sisteminio poveikio anestetikai, naudojami narkozei atlikti, narkotiniai analgetikai, palengvinantys vidutinį ir sunkų skausmą, psicholeptikai, dar kitaip žinomi kaip raminamieji ir migdomieji, slopina centrinės nervų sistemos sužadinimą. Panašiai veikia ir antidepresantai, slopinantys depresijos simptomus, šalinantys nerimą, skirti valgymo sutrikimams gydyti ar lėtiniam bei neuropatiniam skausmui mažinti. Anot „Camelia“ vaistininkės, dėmesį į vaistų poveikį vairavimui derėtų atkreipti net ir gydantis peršalimą ar alergiją: „Vaistai, palengvinantys peršalimo simptomus, dažnai gali pradėti migdyti. Preparatai, kurie mažina cukraus kraujyje kiekį, gali jį pernelyg sumažinti, o kraujospūdį mažinantys vaistai - sukelti galvos svaigimą.“
„Sergančiojo artimieji taip pat turėtų atkreipti į tai dėmesį. „Vaistininkas patars, kaip sutaupyti vaistų, o ne sveikatos sąskaita, kaip ir kada vaistus geriausia vartoti, nurodys leistiną dienos dozę, kurią didinti griežtai draudžiama. Taip pat svarbu nedaryti ir kitos klaidos - gerti kito žmogaus vaistų, jei jis skundžiasi panašiomis sveikatos problemomis. Jie gali būti netinkami jūsų organizmui ir sukelti visiškai priešingą bei nenuspėjamą reakciją“, - sako Ž.
Po tokių išbandymų ne vienas vairuotojas užsuka į vaistinę ir prašo pagalbos. Tačiau vaistas vaistui nelygu. Jei koks nors biuro darbuotojas nuo nugaros skausmo galėtų rinktis bet kokį medikų ar vaistininkų rekomenduotą preparatą, tai vairuotojams reikia gerokai pasukti galvą, kad nepakenktų eismo saugumui. Vairuotojams netinka skausmą malšinantys vaistai su kodeinu ar fenobarbitaliu. Pavyzdžiui, vairuotojams netinka skausmą malšinantys vaistai su kodeinu ar fenobarbitaliu. Šių medžiagų yra daugelyje analgetikų, pvz. pentalgine. O kartais pavojų vairuotojo psichofizinei būsenai gali sukelti net ir visiškai nekaltai atrodantys vaistiniai preparatai, kuriuos vartojame net nesusimąstydami. Kiekvieno vairuotojo patirtis individuali, rašo trucker.lt.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ligos paveiktas vairuotojas kelyje gali elgtis tarsi išgėręs
„Menu, viename iš Maskvos terminalų per iškrovimą gerokai įšalau. Vos išvažiavęs į kelią pajaučiau, kad krečia drebulys. Supratau, kad bus blogai, jei neišgersiu kokių nors vaistų. Kabinoje turėjau keletą pakuočių „Theraflu“ miltelių, tad išgėriau du puodus toks karštos mikstūros, vos ne dvigubą dozę. Gerai, kad netrukus man užteko proto suprasti, kad aš vairuoju kai drūčiai girtas - sulėtėjo reakcija, pradėjau nejausti atstumų ir gabaritų. Stojau pirmoje aikštelėje,“ - apie savo „farmacinę“ patirtį pasakojo vairuotojas Vidas.
Gydytojos komentaras
„Tokioje organizmo reakcijoje nematau nieko nuostabaus. Tirpūs vaistai nuo peršalimo turi chlorfenamino, feniramino ar fenilefrino aktyviųjų medžiagų. Todėl tokie lyg ir nekalti preparatai, kaip „Coldrex“, „Theraflu“ ar „Fervex“ vairuotojams netinka. Vairuotojams netinka daugybė vaistų. Štai nemažai kraujospūdį mažinančių preparatų savyje turi klofelino, atsargiai vertėtų rinktis antialerginius ar psichotropinius vaistus. Galėčiau vardinti ir vardinti netinkamas aktyviąsias medžiagas ir vaistų pavadinimus, bet juk vairuotojai - toli gražu ne medikai ar vaistininkai. Todėl pasakysiu paprasčiausią apsidraudimo būdą. Nesvarbu, ar vaistas receptinis, ar prieinamas visiems, jo pakuotėje būna popierėlis, vadinamoji anotacija. Ten tiesiog juodu ant balto rasite parašyta, kokie yra šalutiniai poveikiai, ar galima vairuoti automobilį,“ - reziumavo gydytoja A. Merkienė.
Sergantis vairuotojas - lyg apgirtęs
Apie ligų daromą įtaką vairavimui ir eismo saugumui papasakojo Panevėžio darbo rinkos mokymo centro Vairuotojų praktinio mokymo vadovas Vytautas Šakėnas. „Vairavimą esant tokiai būsenai netgi apibrėžia kelių eismo taisyklės. Jei vairuotojas jaučiasi blogai, serga, yra pavargęs, tuomet jam nereikėtų vairuoti. Kiekvienas savo galimybes vertina individualiai. Jei jautiesi prastai, bet vistiek reikia važiuoti, tuomet važiuok lėčiau, atidžiau, saugiau. Pirmiausia juk sulėtėja reakcija, dėmėsio koncentracija ir atidumas mažėja“, - aiškina V.Šakėnas.
Saugaus eismo ekspertas tikina, kad bloga vairuotojo savijauta dėl ligos yra artima būsenai, kuomet vairuotojas yra lengvai apgirtęs. „Net jei tu šiandien mažai miegojai, nenorėk, kad ryte būtum saugus vairuotojas. Juk nesi žvalus, nesi pailsėjęs. Taip pat ir su liga. Reikia vertinti savo savijautą ir objektyviai įvertinti, ar tikrai verta vairuoti pačiam. Galbūt kažkas kitas gali pavežti. Vairavimą sergant galima palyginti su vairavimu apsvaigus. Šių abiejų faktorių įtaka vairuotojo elgesiui yra panaši“, - pasakoja V.Šakėnas.
Tam tikrų vaistų vartojimas prieš sėdant prie automobilio vairo gali reikšti gresiančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, nes apsvaigus griežtai draudžiama vairuoti transporto priemonę.
Pavojingi - ir populiariausi vaistai
Kaip pasakoja draudimo ekspertas, ERGO Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius, apie vaistų poveikį vairavimui jau plačiai kalbama užsienyje, bet Lietuvoje šia tema diskusijų vyksta per mažai. Anot R. Pociaus, šis žalingas reiškinys, kai vaistų paveikti vairuotojai drįsta sėsti prie automobilio vairo, ypač pasireiškia subjurus orams, prasidėjus pirmosioms susirgimų bangoms. Draudimo ekspertui antrina ir budinčiosios „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė, kuri pabrėžia, kad kalbant apie medikamentų įtaką vairavimui derėtų išskirti ne tik peršalusius eismo dalyvius, bet ir sergančius gerokai rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija.
„Slopinamąjį poveikį žmogui turi psichotropiniai vaistai, kurių grupei priklauso raminamieji, antidepresantai, populiarios ir plačiai naudojamas benzodiazepinų grupės vaistai ir kai kurios kitos rečiau vartojamų vaistų grupės. Tarp galinčių turėti įtaką vairavimui vaistų taip pat galima priskirti senos kartos priešalerginius vaistus, receptinius raumenis atpalaiduojančius vaistus, kurie turi būti vartojami griežtai tik vakare, taip pat vaistai sergantiesiems epilepsija bei skausmą malšinantys vaistai“, - vardija specialistė.
Pasak I.Norkienės, populiarūs vaistai nuo peršalimo, sudėtyje turintys dekstrometorfano, pseudoefedrino ar chlorfenamino, taip pat priešalerginiai vaistai, sudėtyje turintys klemastino, yra sąraše medikamentų, kurių nerekomenduojama vartoti prieš sėdant prie automobilio vairo. Jie silpnina reakciją, žmogus gali prarasti koordinaciją, nejausti transporto priemonės gabaritų.
Viską galima lengvai sužinoti
Vaistininkės teigimu, kiekvieno vaisto veikimo trukmė yra skirtinga: vieni medikamentai veikia trumpiau, kiti ilgiau, tačiau paprastai veikimo trukmė būna ne ilgesnė nei 12 valandų. Visą reikalingą informaciją apie vaisto veikimo trukmę bei šalutinį poveikį galima rasti informaciniame vaisto lapelyje arba pasiteirauti vaistinės specialistų. Tačiau I.Norkienė šioje vietoje įžvelgia problemą - žmonės nėra linkę įsigilinti į tame lapelyje pateiktą informaciją, o vaistinės darbuotojų papildomai pasiteirauti apie vaistų poveikį nedrįsta, tad tokiais atvejais neretai ir kyla nenumatytų komplikacijų.
„Vartojant vaistus pagal nurodytas instrukcijas neturėtų kilti rizikų, tačiau savavališkai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, didinant dozes, kiekvieno vaisto šalutiniai poveikiai yra skirtingi ir gali sukelti skirtingas rizikas. Todėl tiek perkant receptinius, tiek nereceptinius vaistus būtina tartis su gydytoju ar vaistininku dėl jo vartojimo, drąsiau teirautis apie galimą nepageidaujamą poveikį ir panašiai“, - pabrėžia „BENU vaistinės“ specialistė.
Peršalimo gydymas gali užtraukti atsakomybę
Draudimo ekspertas, vertindamas vaistų poveikį vairuojantiesiems, pritaria I. Norkienės išsakytoms mintims, tačiau vairuotojams turi ir dar vieną perspėjimą - netinkamai ar neatsakingai pasirinkti vaistai vėliau gali ne tik lemti eismo įvykį, bet ir užtraukti baudą. „Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, tuo pačiu vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų“, - perspėja R. Pocius.
Draudikų atstovas pripažįsta, kad Lietuvoje jam yra tekę girdėti nedaug atvejų, kai vairuotojai būtų nubausti būtent dėl vairavimo esant paveiktiems tam tikrų vaistinėje įsigytų medikamentų, tačiau tokia teisinė galimybė tikrai egzistuoja. Anot R.Pociaus, didesnių bėdų galėtų kilti tada, jei po tam tikro incidento vairuotojo organizme būtų aptikta medikamentų požymių, kurie gali turėti įtakos vairavimui.
„Kalbant apie vaistų ir vairavimo suderinamumą turbūt svarbiausia yra suvokti, kad ne gresianti bauda ir teisės vairuoti atėmimas yra svarbiausia. Tikimybė padaryti eismo įvykį, sukelti pavojų tiek sau, tiek savo keleiviams, kitiems eismo dalyviams - būtent tai yra svarbiausia. O kad to išvengtume, svarbu atsakingai vartoti vaistus bei pasitarti su specialistais“, - reziumuoja draudimo bendrovės atstovas.
Audrė Bartaševičiūtė
Pūga, šlapdriba, kalnai sniego, plikledis verčia sunerimti vairuotojus. Apie vairavimą išgėrus girdime, tačiau ne mažesnę įtaką vairuotojo budrumui, dėmesingumui ir reakcijai gali daryti kai kurie vaistai.
Poveikis skiriasi
Įtaką vairavimui gali daryti įvairių grupių vaistai - nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Tačiau tai pačiai grupei priklausantys vaistai poveikiu gali skirtis - vieni gali trikdyti dėmesingumą, kiti - ne. Pagrindiniai vaistai, kurie gali turėti įtakos vairavimui:
- Anksiolitikai - tai vaistai, kurie slopina centrinę nervų sistemą. Dar jie vadinami raminamaisiais. Šiai vaistų grupei priklauso populiarūs vaistai diazepamas, fenobarbitalis ir kt.
- Narkotiniai analgetikai - tai vaistai, kurie, veikdami kai kuriuos žmogaus receptorius, palengvina vidutinio stiprumo ir stiprų skausmą. Dažniausiai vartojami morfinas, fentanilis, tramadolis.
- Kai kurie preparatai nuo alergijos - senesnės kartos antihistamininiai preparatai: difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas ir kt.
- Kai kurie cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai. Pavojus vairuoti kyla tuomet, kai vaistas per smarkiai sumažina cukraus kiekį ir žmogus gali nualpti.
- Kai kurie antidepresantai. Šie vaistai veikia įvairius centrinės nervų sistemos receptorius ir taip gerina nuotaiką, slopina depresijos simptomus, šalina nerimą. Vairuoti nepatartina, jei vartojate vaistus, kurie sukelia mieguistumą ar mirgėjimą akyse, tai - bupropionas, trazodonas, mirtazapinas, imipraminas, nortriptilinas, amitriptilinas. Kai kurie antidepresantai veikia priešingai - aktyvina žmogų, pavyzdžiui, venlafaksinas, sertralinas. Jų pavartojus vairuojant gali būti sunku susikaupti.
- Vairuoti pavojinga ir vartojant migdomuosius. Jie šalina nerimą, bet sukelia mieguistumą.
- Kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai, blokuojantys beta adrenoreceptorius: propranololis, metoprololis - irgi veikia slopinamai.
- Pavojingi kai kurie vaistai nuo pykinimo ar supimo ligos - tie, kurie veikia histamino H1 receptorius blokuodami juos ir dėl to ramina, migdo, pavyzdžiui, prometazinas.
- Dekongestantai - uždegimą mažinantys ir gleives skystinantys vaistai: pseudoefedrinas, fenilefrinas, taip pat vaistai su stimuliatoriais - kofeinu, efedrinu.
- Kodeino turintys preparatai. Jie mažina skausmą, gelbsti, kai kosima, tačiau kartu ir slopina.
Ką daryti?
Jei turite vartoti vaistus, labai svarbu perskaityti informacinį lapelį ar gydytojo ar vaistininko pasiteirauti apie šalutinį vaisto poveikį. Svarbu nevartoti didesnės dozės nei skyrė gydytojas ar rekomenduojama informaciniame lapelyje. Taip pat nevartotini vaistai, paskirti kitam žmogui. Jei vairuojate dažnai, perspėkite apie tai gydytoją. Galbūt jis ras alternatyvų vaistą, kuris netrikdys dėmesio.
FAKTAI
- Kol vartojate antidepresantus, geriausia nevairuoti. Mat net ir po 10 valandų nuo vaistų vartojimo dėmesys išlieka toks pat, kaip išgėrus alkoholio.
- Nustatyta, kad vairavimas pavartojus 10 mg diazepamo yra pavojingesnis nei esant 0,1 promilės alkoholio kraujyje.
- Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (klemastinas, difenhidraminas ir kt.) sulėtina ir reakcijos laiką bei pablogina koordinaciją.
- Nereceptiniai vaistai pseudoefedrinas ir fenilefrinas, kurių dažnai būna vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą.
- Kai kurie vaistai, panašiai kaip alkoholis, sužadina pasitikėjimą vairavimo gebėjimais, nors iš tikrųjų vairavimo įgūdžiai, koordinacija, reakcijos laikas pablogėja.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pasakojo, jog vairuoti pavartojus kai kurių vaistų gali būti taip pat pavojinga, kaip prie vairo sėsti apsvaigus nuo alkoholio. O kai kuriais atvejais pavojus gali būti netgi didesnis.
Lyg vairavimas išgėrus
Medikė atkreipė dėmesį, jog vairavimas reikalauja išskirtinio vairuotojų susikaupimo, koncentracijos, dėmesio ir greitos reakcijos, tačiau šie gebėjimai išgėrus alkoholio silpsta. Lygiai taip pat vairuotojas gebėjimą valdyti transporto priemonę praranda ir vartodamas tam tikrus vaistus. Vieni tokių vaistų yra benzodiazepinai - raminamieji ir migdomieji, kurie sukelia mieguistumą bei slopinimą. Išgėręs šių vaistų žmogus gali jaustis apsvaigęs, jam gali pradėti dvejintis akyse ar atsirasti koordinacijos sutrikimų.
„Tokie vaistai atpalaiduoja raumenis, bet prie vairo sėdintis žmogus negali būti atsipalaidavęs. Jam reikalingas budrumas ir staigi reakcija, todėl tokių vaistų vartojimas yra lygiai taip pat nesuderinamas su vairavimu, kaip ir alkoholis“, - aiškino G. Laubner.
Didėja rizika užmigti
Pavojus kyla ir dėl to, kad vartojant tokius vaistus atsiranda mieguistumas. Kitaip tariant, bet kuriuo metu prie vairo sėdintis žmogus gali užmigti. Tai itin pavojinga, nes mieguistas žmogus gali nesureaguoti, kad automobiliai priešais jį stabdo, taip pat išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą. Tokiose avarijose sužalojimų išvengti nepavyks, o ne taip retai tokie eismo įvykiai baigiasi tragiškai.
„Migdomieji ir raminamieji vaistai smegenyse veikia tuos pačius receptorius, kaip ir alkoholis. Tai reiškia, kad esant didesnei jų koncentracijai, sąmonė slopinama netgi iki komos. Tokie vaistai skiriami, jei žmogus yra neramus, jaučia baimę, paniką ar reikia atpalaiduoti raumenis, todėl jei jų pavartojęs žmogus sėda prie vairo, jis labai rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe“, - aiškino medikė.
Elementaru, tačiau pavojinga
Nors raminamųjų ar kitų psichiką veikiančių vaistų nevartojate, nereikėtų skubėti gerti ir kitų, pavyzdžiui, nuskausminamųjų arba kosulį malšinančių vaistų. G. Laubner aiškino, jog stiprūs nuskausminamieji bei vaistai nuo kosulio taip pat savo sudėtyje turi medžiagų, kurios slopina sąmonę bei žmogaus reakciją, atidumą ir koordinaciją. Pavojų gali kelti netgi paprasti vaistai nuo peršalimo: dažnas iš jų slopina ir kelia mieguistumą, todėl visuomet būtina atidžiai perskaityti informacinį lapelį, o geriausia - pasitarti su vaistininku, ar išgėrus vieno ar kito vaisto galima vairuoti.
G. Laubner pabrėžė, kad įvairios tinktūros, kurios vartojamos siekiant reguliuoti širdies darbą, sudėtyje turi didelę koncentraciją etanolio - alkoholio. Didesnį kiekį šių vaistų vartojančių žmonių kraujyje alkoholio koncentracija gali būti panaši, kaip pavartojus didesnį kiekį svaigiųjų gėrimų. Medikė akcentavo, kad prieš vartojant kiekvieną vaistą vairuotojai turėtų pasitarti su gydytojais ar vaistininkais bei būtinai perskaityti informacinį lapelį. Specialistė aiškino, kad kartais žmonės net patys neįsivaizduoja, kokių skaudžių padarinių gali turėti neįvertinta rizika vairuojant, kai sąmonę veikia vaistai.
Driving when using prescription drugs
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Rodyti diskusiją (20)
Pūga, šlapdriba, kalnai sniego, plikledis ir panašios oro sąlygos verčia sunerimti vairuotojus. Vairavimui oro sąlygos neabejotinai svarbios. Tačiau yra ir kitų veiksnių, darančių tam nemenką įtaką. Tai galėtų būti vairavimo stažas, patirtis, automobilio techninė būklė, vairuotojo kultūra bei, be abejonės, vairuotojo blaivumas. Apie vairavimą išgėrus ir galimas pasekmes girdime dažnai, tačiau ne ką mažesnės įtakos vairuotojo budrumui, dėmesingumui, reakcijai gali turėti ne tik alkoholis ar narkotinės medžiagos, bet ir tam tikri vairuotojo vartojami vaistai. Ir, tiesą sakant, tai - nebūtinai receptiniai preparatai. Tad kokie tie vaistai ir kokie pavojai juos vartojantiems vairuotojams iškyla?
Svarbu skaityti informacinį lapelį
Vaistų grupės, turinčios įtaką vairavimui ar mechanizmų valdymui, gali būti pačios įvairiausios - nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Tačiau tai pačiai vaistų grupei priklausantys preparatai savo poveikiu gali skirtis - vieni gali turėti įtakos vairavimui, kiti - ne. Tad be galo svarbu skaityti vaisto informacinį lapelį ar pasiteirauti išsamesnės informacijos vaistininko, gydytojo.
Pagrindinės vaistų grupės ir preparatai, darantys įtaką vairavimui, yra šie:
- Anksiolitikai - tai vaistai, mažinantys psichomotorinį aktyvumą, slopinantys centrinės nervų sistemos sužadinimą. Kitaip jie vadinami raminamaisiais preparatais. Į šią vaistų grupę įeina benzodiazepinai (alprazolamas, diazepamas, klonazepamas, lorazepamas, bromazepamas ir kt.), naujosios kartosanksiolitikai ir hipnotikai (buspironas, zaleplonas, zolpidemas), barbitūratai (barbitalis, fenobarbitalis ir kt.), antidepresantai (klopiraminas,fluoksetinasir kt.).
- Narkotiniai analgetikai - analgetikai, kurie palengvina vidutinio sunkumo ir sunkų skausmą, veikdami per opioidinius receptorius. Jie skausmą sumažina keisdami neuronų jaudrumą. Pagrindiniai narkotiniai analgetikai - morfinas, fentanilis, tramadolis.
- Kai kurie preparatai nuo alergijos. Konkrečiau - senesnės kartos antihistamininiai preparatai, veikiantys per histamino H1 receptorius, blokuojantys juos. Tai difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas ir kt. H1antihistamininiai preparatai slopina uždegimo mediatorių išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių ir bazofilų, chemotaksį bei uždegiminių ląstelių jaudrumą. Taip mažėja alergijos ir uždegimo požymiai.
- Kai kurie cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai - pavojus vairuoti ir valdyti mechanizmus iškyla tuomet, kai preparatas per smarkiai sumažina cukraus kiekį kraujyje.
- Kai kurie antidepresantai - vaistai, veikiantys per įvairius receptorius (dopamino, serotonino, noradrenalino) centrinėje nervų sistemoje ir taip gerinantys nuotaiką, slopinantys didžiosios depresijos simptomus, šalinantys nerimą, padedantys esant obsesiniam kompulsiniam surikimui, valgymo sutrikimams, lėtiniam ir neuropatiniam skausmui bei kitoms būklėms. Vairavimui svarbūs antidepresantų grupės atstovai, kurie sukelia sedaciją, mieguistumą, mirgėjimą akyse. Tai bupropionas, trazodonas, mirtazapinas, imipraminas, nortriptilinas, amitriptilinas. Kai kurie antidepresantai pasižymi priešingu, aktyvinančiu, poveikiu. Pavyzdžiui, venlafaksinas, sertralinas. Jų pavartojus gali būti sunku susikaupti, susikoncentruoti vairuojant.
- Migdomieji, hipnotikai - panašūs į anksiolitikus preparatai, beveik tos pačios grupės vaistai, kurie šalina nerimą, sukelia mieguistumą, padeda esant panikos atakoms. Tai benzodiazepinai, netipiniai migdomieji ir kt.
- Kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai. Tiksliau tie, kurie veikia blokuodami beta adrenoreceptorius: propranololis, metoprololis.
- Kai kurie preparatai nuo pykinimo ar supimo ligos. Tie, kurie taip pat veikia histamino H1 receptorius blokuodami juos ir dėl to ramina, migdo. Pavyzdžiui, prometazinas. Arba antispichotikas haloperidolis.
- Dekongestantai - vaistai, stimuliuojantys alfa adrenerginius receptorius, pasižymintys vazokonstrikciniu, uždegimą mažinančiu ir gleives skystinančiu poveikiu. Kitaip tariant, - vaistai, palengvinantys viršutinių kvėpavimo takų darbą peršalus; pseudoefedrinas, fenilefrinas.
- Vaistai su stimuliatoriais - kofeinu, efedrinu.
- Kodeino turintys preparatai. Kodeinas - morfino pirmtakas, veikiantis per opioidinius receptorius. Mažina skausmą, gelbsti esant kosuliui, tačiau kartu ir slopina.
Kas gali nutikti?
Štai kelios savybės, dėl kurių minėti preparatai yra pavojingi vairuojant ar valdant mechanizmus:
- Skelia mieguistumą.
- Skelia nuovargį, išsekimo pojūtį.
- Skelia haliucinacijas.
- Gali padidinti arba sumažinti kraujo spaudimą.
- Sumažina koncentraciją.
- Skelia mirgėjimą akyse.
- Sulėtina judesius.
- Gali sukelti pykinimą.
- Gali sukelti nualpimą.
- Gali sukelti galvos svaigimą, sukimąsi.
- Gali sukelti susijaudinimą.
Įdomūs faktai apie tam tikrų vaistų poveikį vairavimui ir mechanizmų valdymui
- Vartojant raminamuoju poveikiu pasižyminčius antidepresantus, reikia būti itin budriems ir atsargiems. Geriausia visą vaisto vartojimo laikotarpį nevairuoti. Mat net 10 valandų prieš vairavimą suvartojus tokių antidepresantų dozę, vairavimas tampa tolygiu vairavimui išgėrus.
- Nustatyta, jog 10 mg benzodiazepinų grupės preparato diazepamo poveikis vairavimui yra stipresnis, nei kai nustatoma 0, 1 arba šiek tiek daugiau promilės alkoholio kraujyje.
- Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (klemastinas, difenhidraminas ir kt.), blokuodami alergines reakcijas per histamino H1 receptorius, kartu sulėtina ir reakcijos laiką bei pablogina koordinaciją.
- Nereceptiniai dekongestantai (pseudoefedrinas, fenilefrinas), kuriuos dažnai galime aptikti vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą.
- Dažnai depresijai, pykčio sutrikimams, nemigai gydyti paskiriami receptiniai preparatai veikia psichiką ir sukelia mieguistumą, blogina regą, trikdo reakciją, koordinaciją. Žmogus nesugeba susikoncentruoti, sulėtėja reakcijos laikas.
- Kai kurie nereceptiniai preparatai nuo peršalimo, kosulio, pykinimo ir supimo ligos, skausmo irgi gali sukelti mieguistumą ir galvos sukimąsi. Tai, be abejo, turi įtakos vairavimo įgūdžiams ir refleksams.
- Kai kurie vaistai sužadina melagingą pasitikėjimą savo vairavimo sugebėjimais. Panašiai kaip alkoholis. O realiai vairavimo įgūdžiai, koordinacija, reakcijos laikas tik pablogėja.
Kokia išeitis?
Pirmas svarbus dalykas - kaip jau minėjome, perskaityti informaciniame lapelyje esančią informaciją apie vaisto šalutinius poveikius, įtaką vairavimui. Deja, net perskaitę perspėjimus informaciniame lapelyje ar ant pakuotės išorės, žmonės vis tiek į tai numoja ranka - neva mechanizmų valdymas reiškia darbą kokiame nors ceche ir visiškai nereiškia, kad kartu tai susiję ir su vairavimu. Taigi svarbi informacija nedovanotinai ignoruojama.
Jei manote, kad neturite laiko vargti ir narplioti neva sudėtingus medicininius užrašus informacinio lapelio „paklodėje“, tiesiog pasiteiraukite apie vaisto poveikį gydytojo ar vaistininko. Svarbu, kad niekada nevartotumėte didesnės dozės, nei jums paskyrė gydytojas ar rekomenduojama informaciniame lapelyje. Nevartokite kitam žmogui paskirtų vaistų, net jei jums atrodo, kad jie gali jums tikti. Jei vairuojate dažnai, perspėkite apie tai savo gydytoją. Galbūt jis ras alternatyvą, nedarančią įtakos vairavimui, bet ne ką prastesnę jūsų būklei gerinti ar ligai gydyti.
„Vairavimą paveikti gali daugelis medikamentų. Kartais visa grupė vaistų nedaro didesnės įtakos, tačiau yra kuris nors vienas riziką didinantis medikamentas arba jų derinys. Psichotropiniai vaistai - tokie nervų sistemą veikiantys preparatai kaip įvairūs skausmą, migreną, depresiją malšinantys vaistai, migdomieji ir prieš narkozę naudojami vaistai. Atidūs turėtų būti ir vartojantieji cukraus kiekį kraujyje, pykinimo ar supimo ligos simptomus mažinančius vaistus, preparatus, turinčius kodeino. „Jie dažniausiai pasireiškia slopinimu: nebesugebama susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesio, ilgėja reakcijos laikas, lėtėja judesiai, atsiranda mieguistumas, nuovargis, svaigsta galva ir kt. Taip pat gali atsirasti psichikos pokyčių: neadekvačiai reaguojama į aplinką, net gali prasidėti haliucinacijos, regėjimo sutrikimai - mirgėjimas akyse, neaiškus vaizdas. Kiti pavojai - arterinio kraujo spaudimo padidėjimas arba sumažėjimas, pykinimas ir kt.“, - aiškino J. Specialistai pataria vartojant vaistus visada atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus. Natūralu, kad didesnės rizikos grupėje atsiduria vyresni, įprastai daugiau medikamentų vartojantys asmenys. „Deja, daug žmonių to neįvertina. Viena vertus, jie tiesiog nesupranta, jog vaistiniai preparatai gali paveikti vairavimą. Jie kaip tik gali jaustis geriau vartodami medikamentus. Paskirdamas vaistą gydytojas tiksliai nurodo, kaip jį reikėtų vartoti. Tačiau specialisto pastebėjimu, užuot tuo vadovavęsi, žmonės išgeria medikamentą tada, kai nori ar prisimena, per klaidą suvartoja tą patį vaistą kelis kartus. Specialistai pastebi, kad net sergantis ir vaistų nevartojantis 90 km/val. Lapkričio 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį, minima Pasaulinė žuvusių eismo įvykiuose atminimo diena. Šia proga ekspertai pabrėžia retai aptariamą pavojų, JAV plačiai eskaluojamą jau ne vienerius metus - už vairo dažnai sėda migdančių, raminančių ar reakciją kitaip bloginančių vaistų išgėrę žmonės, patys nesuprantantys, kad gali sukelti net mirtiną pavojų. „Dažniausiai klausimas dėl vaistų sukeliamo šalutinio efekto keliamas, kai pacientas planuoja, ar galės dirbti, ar turi gerti preparatą tik prieš miegą. Apie vairavimą susimąstoma retai. Ir nors informaciniame lapelyje informacija apie galimus vaisto pavojus vairuojant visuomet pabrėžiama, realią riziką, kad vaistas gali sumažinti pastabumą ar sulėtinti reakciją tiek, jog kelyje žmogus taps pavojingas, suvokia labai nedaugelis“, - sako J. „Nesvarbu, ar vykstate per pusę šalies, ar tik iš vieno mikrorajono į kitą, kelyje privalu visuomet būti dėmesingam ir atidžiam. Ir tai, kad apie vaistų poveikį susimąsto nedaugelis jų nuo atsakomybės neatleidžia, veikiau priešingai - įpareigoja ir kitus visuomenės narius įsitikinti, kad sėdantis už vairo nerizikuoja savo bei keleivių gyvybe. Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10-20 proc., lyginant su sveiku žmogumi“, - teigia A. Vaistininkė J. Skinderskienė aiškina, jog vairuotojų budrumui pakenkti gali tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai. „Skausmą lengvinantys narkotiniai analgetikai, dar vadinami paprastais nuskausminamaisiais, taip pat raminamieji, antidepresantai bei įvairūs kiti preparatai slopina centrinės mūsų nervų sistemos veiklą, todėl yra patys pavojingiausi vairuojantiems. Kai kuriais atvejais jų poveikis vos jaučiamas, bet kartais pakeičia žmogaus elgesį labai stipriai. Į šalutinius vaisto poveikius dėmesį atkreipti reiktų ir gydantis alergiją ar paprasčiausią peršalimą, nes tam skirti vaistai dažnai migdo, gali prislopinti, pabloginti reakciją. A. „Jau 2011 metais JAV buvo skambinama pavojaus varpais dėl to, kad mirtys keliuose, susijusios su gydytojų išrašomais vaistais ir jų daromu poveikiu organizmui, pasiekė pavojingą epidemijos lygį. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtina, kad žuvusių vairuotojų organizmuose neretai randama įvairių medikamentų pėdsakų. Jo teigimu, pagrindinis patarimas vairuotojams - jei abejojate dėl savijautos, geriau nevairuokite. Anot J. Skinderskienės, savo savijautą pirmiausiai privalo įvertinti pats žmogus. „Teisingas vaistų parinkimas ir jų suderinamumas yra be galo painūs klausimai, kuriuos įvertinti privalo gydytojas arba vaistininkas. Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Turėdama didelę draudimo veiklos patirtį, bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje.
tags: #skausma #malsinantys #vaistai #poveikis #vairuotojui