Jau daugelį metų psichologai tyrinėja, kaip asmenybė ir temperamentas veikia automobilio vairavimo būdą. Pasak ekspertų iš Lenkijos iš Transporto psichologų asociacijos, vairuotojai gali būti suskirstyti į keturis tipus, kuriems būdingos tam tikros specifinės savybės.
Vairuotojų elgesys kelyje yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių, pradedant asmenybės bruožais ir baigiant aplinkos įtaka. Nors dauguma vairuotojų siekia saugiai pasiekti savo tikslą, kai kurie linkę į rizikingą elgesį. Suprasti šias tendencijas padeda ne tik psichologiniai tyrimai, bet ir įvairios klasifikacijos, leidžiančios apibrėžti skirtingus vairuotojų tipus.
Rizikingo vairavimo tipai ir jų charakteristikos
Ekspertai iš Transporto psichologų asociacijos išskiria kelis pagrindinius rizikingo vairavimo tipus:
„Pašėlusio Makso“ sindromas
Norite būti greitkelių karalius, parodyti, kas kelyje „valdo“, bet kokia kaina primetate savo valią kitiems? Vairuodami neatsižvelgiate į kitų eismo dalyvių teises? Iš prigimties esate agresyvus ir savanaudis? Manote, kad niekas negali Jums prilygti? Jei į visus klausimus atsakėte teigiamai, kelyje turite PAŠĖLUSIO MAKSO sindromą. Šiam tipui būdingas socialinis ir emocinis nebrandumas. Šiuo elgesiu norėtumėte akivaizdžiai įrodyti savo vertę. Tačiau problemos kyla tuo atveju, kai kelyje sutinkate kitą „pašėlusį Maksą“, tuomet jau galima kalbėti apie tragišką padėtį. Stiprus konfliktas yra daugiau nei garantuotas. Tokio elgesio tipo vairuotojams būdingas egoizmas.
„Saldžios idiotės“ sindromas
Būna, kad laikote kelių eismo taisykles beprasmėmis, Jus domina tik Jūsų patogumas. Dažnai atkakliai tvirtinate, kad netyčia padarėte klaidą, nors esate šimtu procentų tikras, ką darote. Be to, kartais apsimetate kvailesniu nei esate iš tiesų. Jūsų nedomina tokio elgesio socialinės pasekmės, ir dar blogiau - Jums nerūpi, kad keliate pavojų kitiems eismo dalyviams. Jei šis aprašymas Jums tinka, Jūs tikrai pagavote „SALDŽIOS IDIOTĖS“ sindromą.
„Auklėtojas“
Šio tipo vairuotojas elgesiu primena „pašėlusį Maksą“, bet jo tikslas yra kitoks - vairuotojas nori auklėti visus aplinkinius, nes jis pats juk viską žino geriausiai. Agresija ir baimė yra jo pagrindinės savybės. Savo baimes įveikiate automobilyje? Norite parodyti kitiems, kaip iš tikrųjų reikia vairuoti automobilį? Nirštate, kai nesugebate pastebėti savo silpnybių? Jei atpažįstate save šiame aprašyme, Jūsų tipas - AUKLĖTOJAS.
„Atsikratantis baimių“
Žiūrite į savo automobilį kaip į įrankį, skirtą atsikratyti savo kasdienių stresų ir nesėkmių? Esate nenuoseklus tame, ką darote? Dažnai atsisakote savo pasirinkto tikslo? Jūsų reakcijos sunkiai nuspėjamos? Tada priklausote tipui, kuris ATSIKRATO BAIMIŲ. Kartais galite būti pasyvus, užimti gynybinę poziciją. Kita vertus, galite rimtai supykti. Jūsų reakcijų diapazonas labai platus.
Rizikingo vairavimo priežastys ir demografiniai veiksniai
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentės Lauros Šeibokaitės, rizikingas ir chuliganiškas vairavimas nėra tas pats. Rizikingas vairavimas yra bet koks vairavimo būdas, kurio metu padidėja tikimybė papulti į eismo įvykį. Tai yra sąmoningi ar net nesąmoningi žmogaus veiksmai, kurie didina riziką, palyginus su ta, kai vairuojama pagal taisykles. O štai chuliganiško vairavimo atveju žmogus jau turi intenciją pakenkti kitam vairuotojui ir tokiu būdu gauti sau kažkokių naudų. Rizikingam vairavimui priskiriamas ne tik greičio viršijimas, kitų taisyklių pažeidimas. Neapdairumas kelyje, vairavimas neišsimiegojus, pavargus, vairavimas susinervinus, pavartojus budrumą mažinančių vaistų ir t.t. taip pat yra rizikingo vairavimo pavyzdžiai. Kitaip sakant, net netyčinės klaidos priskiriamos rizikingam vairavimui.
L. Šeibokaitė teigia, kad nors rizikingas vairavimas daugiau ar mažiau būdingas beveik visiems žmonėms, bet būtent tyčiniai rizikingo vairavimo veiksmai kur kas būdingesni tam tikrai populiacijos grupei. Toks tyčinis rizikingas vairavimas dažniau būdingas vyrams nei moterims, taip pat jis būdingesnis jauniems vairuotojams, o pati kritiškiausia riba - iki 25 metų amžiaus. Kol smegenyse vyksta brendimas - tol labiausiai galime tikėtis tokių veiksmų. Tai lemia labai kompleksiniai pažintiniai procesai. Pavyzdžiui, vairuojant tikrai įsijungia adrenalinas, o kai turime adrenalino pliūpsnį - negalim tikėtis, kad euforijos apimtas žmogus mąstys labai racionaliai.
Kalbant apie asmenybės savybes, kurios labiausiai lemia polinkį į rizikingą vairavimą, pagrindinės yra kelios. Pirmiausia, impulsų kontrolės nebuvimas, kai žmogus pirmiau daro, o po to galvoja. Šis bruožas gerokai labiau būdingas jauniems vairuotojams. Antras bruožas - aštrių pojūčių siekiantis žmogus, kuris aplinkoje ieško stimuliacijos daugiau nei jos normaliomis sąlygomis yra. Tarkime, padidina greitį, susidaro kokia nors įdomi situacija ir pavyksta ją suvaldyti, gaunama daugiau adrenalino nei įprasta. Kita dažna žmonių, linkusių į rizikingą tyčinį vairavimą, savybė - agresyvumas. Jei yra polinkis į daugelį situacijų reaguoti agresyviai, lengvai sukyla pyktis, pirmas impulsas - duoti atgal. Kai sėdi prie automobilio vairo - negali duoti atgal, o tada emocijos išreiškiamos viršijant greitį, signalizuojant kitiems vairuotojams, mirksint šviesomis, važiuojant per arti kito vairuotojo ir pan.
Tėvų ir visuomenės įtaka vairavimo elgesiui
Docentė sako, kad su amžiumi susijęs polinkis vairuoti rizikingai paaiškinamas iš kelių pusių: „Pirmiausia, dažnai tai - noras padaryti įspūdį aplinkiniams, įtvirtinti suaugusiojo statusą, nors visa tai vyksta pasąmoniniame lygmenyje ir nebūtinai sąmoningai suvokiama. Antra - dažnai tokiu būdu yra polinkis išgyventi neigiamus jausmus, gal net depresiją. Žmonės, kurie jaučia neigiamus jausmus, dažnai yra linkę rizikingai vairuoti ir tokiu būdu tuos jausmus „išveikinėja“. Juk ne sykį esame girdėję frazę „nėra nuotaikos, važiuoju pasivažinėt“. Tada dažnai nejučiomis viršijamas greitis ir pan.“
Neabejojama, anot pašnekovės, ir tuo, kad vairavimo modelį formuoja tiek tėvų, tiek visuomenės elgesys. „Iš teorijos tikrai žinome, kad labai svarbu ne tik ką žmonės sako, bet ir kaip elgiasi. Autoritetų vaidmuo čia labai svarbus ir žinome, kad žmonės geriau išmoksta tam tikro elgesio jį stebėdami, o ne apie jį girdėdami. Jei žodžiai ir elgesys nesutampa - žmonės taip ir išmoksta žodžiais sakyti viena, o elgtis kitaip. Taigi, svarbu, ką matome, o mūsų gatvėse matome tikrai ne geriausius pavyzdžius. Tikrai yra visuotinė tolerancija greičio viršijimui, lyg ir sutariama, kad +10 km/val nieko tokio, už tiek net nebaudžiama. Visa tai formuoja elgseną, nes vairavimo mokykloje tikrai visi laikosi greičio ribojimų, bet kai iš vairavimo mokyklos išeini - tampa sunku toliau jų laikytis ir važiuoti paskutiniam. Jausmas toks, lyg visi aplink tave skubina, juntamas tiesioginis spaudimas. Tėvų elgesys irgi labai svarbus - vaikai juk mato tėvų elgseną vairuojant.“
Be to, tyrimai aiškiai rodo, kad daugybė žmonių turi klaidingų nuostatų apie vairavimą, pvz., galvoja, jog kiti vairuoja greičiau ir pasižymi blogesniu elgesiu kelyje, nors tai nėra tiesa.
Sveikatos patikros ir baudų veiksmingumas
Kalbant apie viešas diskusijas dėl vairuotojų amžiaus cenzo keitimo, pašnekovė nesiima rekomenduoti kažką konkrečiai keisti, nes atsižvelgti reiktų ne tiek į amžių, kiek į sveikatos būklę, o jos patikra, anot L. Šeibokaitės, Lietuvoje vis dar nepakankama. „Žmonės, nuėję pasiimti ar prasitęsti vairavimui reikalingos medicininės pažymos, kartais pasakoja, jog nebuvo nei nuodugniai patikrinti, nei išsamiai apklausti apie sveikatos būklę, net regėjimas kartais nepatikrinamas. Labai svarbu tikrinant sveikatą įvertinti žmogaus pažintinius procesus, kiek jis geba orientuotis erdvėje, savyje, o į šį faktorių žiūrima retai, nors senyvo amžiaus žmonėms šie pokyčiai gali būti staigūs ir paties žmogaus nepastebimi.“
Diskutuojant apie finansines baudas, L. Šeibokaitė sako, kad jų didinimas ženklios įtakos keičiant vairavimo elgesį visgi neturi: „Tyrimai rodo, kad baudos padidinimai turi įtaką tik nedidelei daliai vairuotojų ir dažniausiai tiems, kurie itin stropūs, besilaikantys taisyklių. Atgrasomojo poveikio bauda beveik neturi, nes rizikingas vairavimas dažniau yra įprotis. Be to, bauda sukuria tam tikrą „išsipirkimo“ jausmą. Už nedidelį greičio viršijimą pirmą kartą skiriama 6 eurų bauda. Daug kam tai tikrai nėra atgrasanti suma. Jei žmogų pagauna, jis susimoka ir jaučiasi „atsiteisęs“ su visuomene. Dar daliai žmonių bauda sukuria neteisingumo arba „jūs prieš mane“ jausmą, nes beveik kiekvienas nubaustasis yra šventai įsitikinęs, kad šiaip blogai nesielgia, bet tik šįkart, savo veiksmui beveik visada turi priežastis ir pateisinimą, o gavęs baudą jaučiasi lyg su juo buvo pasielgta neteisingai. Tad dėl baudų veiksmingumo turėčiau abejonių, juolab jei suma yra juokinga. Jei jau skiriame baudas - jos turėtų būti greitos, gaunamos iškart po nusižengimo, o ne ateinančios po mėnesio, ir turėtų būti taikomos visiems. Tada jos turėtų prasmę. Nesu tikra ir ar vairavimo teisės apribojimas tampa pamoka. Kol žmogus nevairuoja - jis nedaro nusižengimų, bet ar jis pasimokys ateičiai - čia klausimas.“
Kaip „perauklėti“ rizikingai vairuojančius asmenis?
L. Šeibokaitė sako, kad vairuotojų ugdymo sistemoje šiuo metu susifokusuojama tik į taisykles ir automobilio valdymą. Tai svarbu, tačiau paraštėse lieka tai, kad vairavimas yra procesas, gyvenimo būdas. Taigi, mokymosi procese būtų labai naudinga kalbėti ne tik apie manevravimą, bet ir kaip numatyti tam tikras situacijas kelyje, į jas nepatekti, galvoti apie kitų žmonių poreikius vairuojant, galiausiai - skirti laiko refleksijai, ką man pačiam duoda vairavimas ir kodėl esu linkęs vairuoti taip ar kitaip.
Pašnekovė įsitikinusi, kad į pakartotinius ar ypač didelius nusižengimus darančius vairuotojus reiktų žiūrėti kaip į žmones, kuriems reikalinga pagalba užuot tikėjusis, jog elgesys savaime pasikeis sumokėjus tam tikrą baudą. „Lietuvoje turime vadinamą papildomą mokymą, kuriame vairuotojai mokosi iš naujo vairuoti, nors nežinau, ar to reikia. Taip pat turime psichologijos pusantros valandos kursą ir vieną 45 min. trukmės konsultaciją su psichologu. Tai yra nepakankamos priemonės, nes žmogus savo elgesio per kelias valandas pakeisti negali daugumoje dirbdamas grupėje. Tiek laiko įsisąmoninti, kad tai - mano, o ne visuomenės bėda, neužtenka. Reikalingos efektyvesnės pagalbos priemonės. Europoje dažniausiai ties tuo dirba psichologai arba socialiniai darbuotojai, yra įvairių metodų ir skirtingų priemonių. Nuo labai neilgų, pvz. estai taiko trumpą, bet efektyvią reabilitaciją, iki ekstremalių kaip pvz. Vokietijoje žmogus vėl vairuoti gali tik po psichologo raštiško leidimo, kuris gali būti išduotas po kelių mėnesių, metų ar dar daugiau. Naują programą turi čekai, kuri taip pat pademonstravo labai neblogus rezultatus - po Čekijoje taikomos 20 val. trukmės mokymo programos nustatyta, kad įvyksta net tam tikri pokyčiai smegenyse. O Lietuvoje eismo saugumo srityje mes gerokai vėluojame ir daug kas vyksta „ant popieriaus“, - atvirai sako L. Šeibokaitė.
Pagalbos gavimas – psichoterapija: skubus psichologijos kursas, Nr. 35
Vairuotojų temperamentai ir jų atspindys kelyje
Pasakyk man, koks tavo temperamentas, ir aš pasakysiu, kaip tu vairuoji. Taip galima pakeisti žinomą posakį. Kad būtų paprasčiau, skiriami keturi pagrindiniai temperamentų tipai: cholerikas, flegmatikas, sangvinikas ir melancholikas.
- Cholerikai: Labai puikiai jaučia automobilio dinamiką, tačiau 3 atvejais iš 5 suklysta stabdydami ir pasirinkdami saugų atstumą.
- Flegmatikai: Jaučiasi nepatogiai, kai reikia važiuoti didesniu greičiu, tačiau jie retai nepateisintai rizikuoja savimi ar savo automobiliu.
- Sangvinikai: Pasižymi dideliu darbingumu ir energija. Sangvinikui tinkamiausias - kintantis važiavimas, nes tada jam nuolat tenka spręsti įvairias užduotis. Klaidų vairuodami jie taip pat daro daugiau negu kitų temperamentų vairuotojai.
- Melancholikai: Jautriausiai reaguoja į išorės trukdžius. Paprastai tokie vairuotojai pedantiškai laikosi kelių eismo taisyklių, tačiau turi daug problemų važiuodami tankiame miesto mašinų sraute ir sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis, kai vairavimui reikia skirti labai daug dėmesio.
Kaip pagerinti vairavimo įgūdžius ir saugumą?
Vairuotojams, norintiems patobulinti savo vairavimą, pašnekovė pataria pirmiausia permąstyti ir atvirai sau atsakyti, ką šiuo metu darote negerai ir kodėl taip darau, koks mano motyvas ir ką kam mėginame įrodyti: „Daugybė žmonių tiesiog negerbia eismo taisyklių. Yra ne kartą girdėta frazė „durnas ženklas, čia jo neturėtų būt“. Ir kai kuriais atvejais greičiausiai taip ir yra, tačiau tai nereiškia, kad kvailai pastatytas ženklas leidžia man jo nepaisyti. Galima apie tai diskutuoti, yra institucijos, į kurias galima kreiptis, mes gyvename demokratinėje valstybėje, yra procedūros, kaip skųsti įvairius apribojimus ir t.t. Be to, tikrai turime aklumą ženklams - jei ženklas naujas, o pro tą vietą daug kartų važiavome, akys lyg ir mato, bet smegenys nepriima. Esame įpročių vergai, nes būtent įpročiai kažkada leido mums išgyventi.“
Išmokite valdyti save. Žmogaus saugumas labai daug priklauso nuo nuotaikos. Labai svarbu suprasti ir įvertinti savo nuotaiką, savijautą, santykius su aplinkiniais, tai yra nustatyti „saugumo priešus“ ir išmokti su jais susitvarkyti. Daugeliui vairuotojų mažiausias šalia važiuojančio asmens neapdairumas kelyje sukelia agresijos priepuolį. Jeigu toks vairuotojas turi labai mažai laiko ir jam reikia važiuoti iš taško A į tašką B, tai išgirsite ne vieną riebų žodelį ar epitetą. Juos papildo daug sakantys gestai, mirksintys žibintai ir nuolat maigomas klaksonas. Paradoksas tas, kad paprastai ramūs ir susivaldantys žmonės vairuodami sudėtingesnėmis sąlygomis gali pasigauti agresijos virusą.
Psichologai pasakojo apie vieną simpatišką moterį, kuri prisipažino labai mėgstanti vairuoti, tačiau nesugebanti kontroliuoti savo elgesio ir kalbos, kai bendrame mašinų sraute pastebi kitų vairuotojų klaidas. Pirmiausia jai buvo pasiūlyta išmėginti psichologinį būdą, susijusį su sąvokų pakeitimu. Kaskart kritinėje situacijoje vietoj keiksmažodžių srauto kaltininko adresu pasakyti iš anksto pasiruoštą frazę, kupiną teigiamų emocijų, pavyzdžiui: „Myliu tave labiau už viską“. Poveikis buvo didesnis negu tikėtasi. Po kelių dienų intonacija tapo draugiška, o po dviejų savaičių pastabėtas stulbinamas dalykas: pasirodo, kad mandagumas ir taktas kelyje taip pat lengvai užkrečia aplinkinius kaip ir agresija. Be to, šios puikios savybės sunaikiną agresiją.
Kaip nepraleisti svarbiausio?
Pirmiausia būtina optimizuoti aplinkos suvokimo ir priėmimo procesą. Žinoma, kad maždaug 90 proc. informacijos vidutinis sveikas žmogus gauna per akis, 6 proc. - per ausis, o 4 proc. - liesdamas ir suvokdamas. Pirmiausia važinėkite mašinoje be muzikos ir nesikalbėkite su keleiviais, langą praverkite, kad geriau girdėtųsi pravažiuojančių mašinų keliamas garsas, galimas stabdžių cypimas ar matytumėte spec. tarnybų mašinų žvyturėlius. Išmokite intuityviai bendrame sraute išskirti mašinas, kurioms reiktų skirti daugiau dėmesio. Tikrai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. Tereikia išmokti stebėti aplinką. Kiekvienas moka sukurti daugmaž tikslią pirmo atsitiktinai sutikto asmens charakteristiką: pagal drabužius, eiseną, veido išraišką, elgesį. Galima ne tik nuspėti jo socialinį statusą, bet ir atspėti, kaip jis nusiteikęs jūsų atžvilgiu. Automobilis - savotiškas papildomas vairuotojo apvalkalas, jo „viršutiniai rūbai“. „Kieti“ numeriai, ženklas „Batelis“ ar „Vaikai“ ant užpakalinio stiklo, „randai“ ir įlinkimai ant mašinos šonų, „rėkiantys“, agresyvūs lipdukai, neužtikrinta arba nelygi „eisena“ - tai duomenys stebėjimų pradžiai.
Išsiugdykite sąlyginį refleksą. Nedidelę vairavimo patirtį turintis žmogus gali labai pagerinti savo veiksmus realiomis sąlygomis kelyje, taikydamas „sąlyginio reflekso“ pratimą. Jo esmę nesunku paaiškinti naudojant sąlyginę paprastą schemą: JEIGU (1 įvykis ), TAI (veiksmas), KITAIP (2 įvykis ). Įsivaizduojant 1 įvykį ir jį lydintį veiksmą, galima išmokti išvengti kelyje ne vienos nemalonios situacijos (2 įvykis ).
Keleivių įtaka vairuotojo elgesiui
Automobilio keleiviai daro įtaką vairuotojų elgesiui. Kelių eismo taisyklės nurodo, kad keleiviai yra eismo dalyviai, todėl jų elgesys gali turėti tiesioginės įtakos vairuotojo saugumui ir vairavimo stiliui. Saugiam vairavimui įtakos turi daugybė veiksnių. Automobilio keleiviai gali turėti įtakos vairuotojo elgesiui ir saugumui kelyje. Svarbu suprasti, kad vairuotojas yra atsakingas už saugų ir atsakingą vairavimą, nepriklausomai nuo keleivių elgesio. Tačiau keleiviai taip pat turi suprasti savo vaidmenį ir parodyti pagarbą vairuotojui bei prisidėti prie bendro saugumo keliuose.
- Pagalba ir bendradarbiavimas: Keleiviai gali padėti vairuotojui būti budriam ir dėmesingam kelyje.
- Emocinė parama: Malonus ir palaikantis keleivių bendravimas gali padėti sumažinti vairuotojo stresą ir įtampą.
- Bendravimas ir pokalbiai: Keleiviai gali suteikti pramogą ir praleisti maloniai laiką bendraudami su vairuotoju.
- Dėmesio pertraukimas: Per daug pokalbių, triukšmo arba netvarkingo keleivių elgesio, galėtų atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelio. Tai gali sumažinti reakcijos laiką ir padidinti avarijos riziką. Pavyzdžiui, garsus ar staigus pokalbis, garsaus muzikos paleidimas arba netikėtas keleivio veiksmas gali sudarkyti vairuotojo koncentraciją ir priversti jį atitraukti akis nuo kelio.
- Konfliktai ir įtampa: Nesutarimai arba konfliktai tarp keleivių gali sukelti emocinę įtampą ir stresą vairuotojui. Tai gali turėti neigiamą poveikį vairavimo saugumui ir sukelti dėmesio nuokrypį nuo kelio.
- Neteisingi patarimai arba spaudimas: Keleiviai gali bandyti daryti įtaką vairuotojo sprendimams arba skatinti jį pažeisti Kelių eismo taisykles.
- Alkoholį vartojantys keleiviai: Yra keleivių, kurie nepaiso įstatymų ir automobilio salone vartoja alkoholį, nors toks keleivių elgesys turi įtakos vairuotojo budrumui ir yra išbandymas jo ryžtui atsispirti prie vairo išgerti.
- Skatina moteris rizikuoti: Tyrimai rodo, kad keleiviai gali turėti įtakos vairuotojo elgesiui. Ypač pastebima, kad moterys rizikingesnių manevrų dažniau imasi, kai šalia jų važiuoja vyrai keleiviai. Tai gali būti dėl to, kad vyrai neretai mano esantys geresni vairuotojai ir mažiau toleruoja moterį vairuotoją.
- Rizikuoja jaunuoliai: Jauni žmonės dažnai linkę demonstruoti savo gebėjimus vairuoti ir daryti pavojingus manevrus. Jei keleivis yra jaunuolis, jis gali skatinti vairuotoją elgtis rizikingai. Tai ypač pavojinga ir gali kelti grėsmę ne tik jiems patiems, bet ir kitiems eismo dalyviams.
- Vaikai reikalauja dėmesio: Vaikai yra ypatingi keleiviai, kuriems suaugusieji turi skirti ypatingą dėmesį. Vairuotojas, keliaudamas su vaiku, turi užtikrinti, kad vaikas būtų saugus ir turėtų ką veikti kelionės metu. Vaikas neturėtų blaškyti vairuotojo dėmesio ir turėtų būti supažindintas su saugaus elgesio taisyklėmis automobilyje.
Visiems keleiviams reikėtų ne tik paisyti vairuotojo prašymų, bet ir patiems įsitikinti, ar sėdinčiajam už vairo kas nors netrukdo vairuoti saugiai. Svarbu, kad vairuotojai ir keleiviai suprastų savo atsakomybę už saugų kelionės vykdymą.
tags: #skirtingi #charakteriai #uz #vairo