Leidinys „Whatcar?" kartu su agentūra „J.D. Power & Associates", paskelbė geriausių automobilių Didžiojoje Britanijoje sąrašą. Iš viso apklausoje dalyvavo 16 000 vairuotojų, kuriems teko įvertinti iki trijų metų senumo116 modelių. Automobiliai buvo vertinami pagal 66 kriterijus, tokius kai dizainas, patogumas, kokybė, kaina, prekių ženklo reputacija, serviso lygis ir kt. Susumavus visus rezultatus buvo pateiktas bendras pasitenkinimo konkrečiu prekių ženklu lygis. Paaiškėjo, kad Didžiosios Britanijos gyventojai labiausiai patenkinti „Jaguar" automobiliais. Šie modeliai uždirbo 827 balus iš 1 000 galimų. Antri liko „Lexus" (818 balų), treti - „Honda" (810 balų). Kiek nustebino į ketvirtą vietą su 809 balais pakilusi „Škoda", sugebėjusi net 5 balais aplenkti penktoje vietoje likusį „Mercedes Benz". Kalbant apie konkrečius modelius, tai dvi pirmas vietas taip pat užėmė „Škoda" - „Superb" gavo 830 balus, „Yeti" 828.
Vauxhall markė yra gerai žinoma Jungtinėje Karalystėje, o štai mūsų kraštuose ji girdėta tikrai ne visiems. Daug ką apie šios markės esmę pasako modelių pavadinimai - Vauxhall Insignia, Vauxhall Astra, Vauxhall Mokka. Taip, tai yra tiesiog kitą ženkliuką ir vardą dėvintys Opel automobiliai. Tai kam tada reikalinga Vauxhall markė? Kodėl britai nevairuoja tų pačių Opel automobilių? Vauxhall Adam. Šis automobilis yra pavadintas Opel kompanijos įkūrėjo vardu. Jei dar nesupratote, paaiškinsime, kad dabartinė Vauxhall modelių gama neturi esminių skirtumų nuo Opel. Vauxhall Corsa ir Opel Corsa skiriasi tik ženkliukais. Automobilių pasaulyje egzistuoja daug giminingų modelių, bet čia - ne tas atvejis. Tai yra tie patys modeliai ir gamintojas to neslepia.
„Vauxhall“ istorija
Vauxhall istorija prasideda 1857 metais - škotų inžinierius Alexanderis Wilsonas tuomet įkūrė savo vardo kompaniją, kuri gamino jūrinius variklius ir įvairias metalines detales. Kompanija veikė Pietų Londone, Vokshole, todėl 1897 metais gavo Vauxhall Iron Works pavadinimą.
Pirmąjį savo automobilį Vauxhall pristatė 1903 metais. Jis buvo stebėtinai populiarus - per pirmus metus parduota net 70 Vauxhall mašinų. 1905 metais kompanija persikėlė į Lutoną, o 1907 metais tapo Vauxhall Motors - šį vardą nešioja iki šiol. Ankstyvieji Vauxhall automobiliai buvo sportiški, lengvi ir nepraktiški, bet po Pirmojo pasaulinio karo tai po truputį keitėsi. Didesni ir techniškai pažangesni automobiliai puikiai tiko ilgesnėms kelionėms, tačiau juos gaminti buvo pakankamai brangu ir sudėtinga. 1925 metais Vauxhall Motors per savaitę pagamindavo tik po 17 automobilių. Kompanija buvo nuolatinėje finansinėje krizėje, tačiau tuomet 1925 metų rudenį ją įsigijo amerikiečių General Motors.
Iš tikrųjų, ne visi GM akcininkai buvo patenkinti šiuo pirkiniu. Vauxhall tiesiog nebuvo finansiškai sėkminga kompanija. Be to, brangūs markės modeliai buvo skirti turtingiems britams, o tai nėra didelė rinka. Galiausiai, 2,5 milijono dolerių, kuriuos GM sumokėjo už Vauxhall, tuo metu buvo labai dideli pinigai. Tačiau GM strategija buvo aiški - paversti Vauxhall masėms skirtų automobilių gamintoju. Gamybos kaštus buvo ketinama mažinti naudojant GM automobilių platformas. Štai pirmasis Bedford sunkvežimis, kurį gamino Vauxhall, buvo sukurtas ant Chevrolet bazės.
Antrojo pasaulinio karo metu Vauxhall gamino karines mašinas, tarp jų - ir Churchill tankus. Po karo Vauxhall greitai grįžo prie civilinių mašinų gamybos ir sulaukė nemažai sėkmės. Iš dalies taip buvo dėl to, kad ir civiliams reikėjo Bedford sunkvežimių. Bet padėjo ir GM vadovavimas bei strategija. Vauxhall efektyviai mažino kaštus ir atsigaunančiai rinkai siūlė kelis praktiškus nebrangius modelius.
„Opel“ istorija
Adamas Opelis 1862 metais Vokietijoje įkūrė siuvimo mašinų gamyklą. Ji netrukus gamino ir aukštuosius (penny-farthing), o vėliau ir įprastus modernius dviračius. Po Opelio mirties praėjus keliems metams 1899-aisiais kompanija pradėjo gaminti automobilius. Opel daug investavo į gamybą ir gamino pakankamai prabangius automobilius. Trečiojo dešimtmečio pradžioje Opel tapo pirmaja Vokietijos kompanija naudojančia judančią surinkimo liniją. 1928 metais Opel buvo didžiausias automobilių gamintojas Vokietijoje - kompanijai priklausė 37,5 % vietinės rinkos. Ji taip pat buvo ir didžiausia šalies automobilių eksportuotoja. Kaip tikriausiai galite atspėti, galimybių plėstis Europoje ieškojusi General Motors stebėjo Opel sėkmę.
1929 metais GM įsigijo 80 % Opel akcijų, o 1931 metais tapo vienvalde kompanijos savininke. Opel ir toliau sėkmingai plėtėsi. 1935 metais Opel tapo pirmąja Vokietijos kompanija, per metus pagaminančia 100 tūkstančių transporto priemonių (lengvųjų automobilių, Blitz sunkvežimių ir keletą motociklų). Opel gamino vieną populiarų modelį po kito - P4, Olympia ir Kapitän buvo labai sėkmingi automobiliai. Tačiau 1940 metais gamybą teko stabdyti dėl žemyną sukausčiusio karinio konflikto.
Antrasis pasaulinis karas pakeitė ir Opel progresą. 1942 metais gamykla jau buvo naudojama lėktuvų dalims bei tankams gaminti. Ir Blitz sunkvežimiai buvo naudojami karyboje. Po karo Opel gamyklą, kuri priklausė GM, Sovietų sąjunga tiesiog išsivežė. Tuo tarpu gamyklą Riuselsheime buvo stipriai apgriauta. Opel atsigavo, nors tam ir reikėjo nemažai laiko.
GM veidrodis tarp „Opel“ ir „Vauxhall“
Taigi, nuo 1925 metų Vauxhall priklauso GM, o nuo 1931-ųjų tai pačiai korporacijai visiškai priklauso ir Opel. Tačiau kelis dešimtmečius tai vis tiek buvo skirtingos kompanijos. Žinoma, mažindama kaštus GM stengėsi brangesnius komponentus pritaikyti visose savo markėse. Pavyzdžiui, kai kurie Vauxhall modeliai turėjo daug Chevrolet komponentų. Tačiau Opel ir Vauxhall automobiliai nebuvo vienodi. Tiesą sakant, už Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ribų Opel ir Vauxhall buvo konkurentai.
Konkuruoti su savimi nėra pats produktyviausias užsiėmimas. GM galėjo paversti vieną iš šių markių prabangia, o kitą - biudžetine. Tačiau abi jos buvo pelningos, tai kam vieną iš jų nupiginti? Aštuntojo dešimtmečio pradžioje GM priėmė sprendimą sujungti Opel ir Vauxhall kompanijas. Opel modeliai buvo kur kas populiaresni, o štai Vauxhall automobiliai buvo žinomi tik Didžiojoje Britanijoje. Iš tikrųjų, tai net namų šalyje Vauxhall automobiliai nebuvo patys populiariausi. Taigi, GM priėmė sprendimą sumažinti kaštus ir atsisakyti originalių Vauxhall kūrimo.
Tas sprendimas, beje, buvo šiek tiek keistas. Visi žino, kokie giminingi yra Škoda, SEAT ir Volkswagen automobiliai, tačiau jie neatrodo vienodai ir turi vieną-kitą techninį skirtumą. Tuo tarpu Opel ir Vauxhall buvo paverstos identiškomis markėmis. Žinoma, taip buvo mažinami kaštai - kam kurti du dizainus vienai platformai, jei galima sukurti vieną? Be to, Škoda, SEAT ir Volkswagen markių automobiliai skiriasi ir kaina. Tuo tarpu Vauxhall ir Opel taikėsi į tą patį rinkos segmentą.
Autogidas.lt Naudotų automobilių rubrika Autopilotas 20221217 Opel Zafira Tourer apžvalga
Devintojo dešimtmečio pradžioje Vauxhall modelių gama jau atrodė kaip Opel. Vauxhall tapo tik gamybos, o ne kūrimo kompanija. Tačiau šis procesas nebuvo apribotas tik Europa - GM veikė ir kituose regionuose, kur irgi turėjo vietinių markių, su kuriomis elgėsi taip pat. Tiesiog Vauxhall ir Opel pavyzdys mums yra artimesnis dėl mūsų gyvenamojo žemyno.
Pavyzdžiui, australų Holden Commodore nedaug kuo skyrėsi nuo Opel Rekord E. Pietų Amerikoje dažnai pamatysite nenaujų Chevrolet Astra, Chevrolet Zafira, Chevrolet Insignia ir kitų automobilių, kuriuos pas mus žymi Opel logotipas. Tuo tarpu Kinijoje kai kurie Buick automobiliai jums primins Opel modelius. Opel pasiekė ir Šiaurės Ameriką, kur buvo vadinami Saturn, Buick ir net Cadillac vardais.
Kodėl „Vauxhall“ egzistuoja apskritai?
Jei jokio reikšmingo skirtumo tarp Vauxhall ir Opel markių nėra, kodėl GM liko prie dviejų markių? Vauxhall modelių kūrimas papildomai pinigų nekainuoja, tačiau vis tiek keista, kad ši markė vis dar egzistuoja. Visi britai žino, kad tai - tik kitą logotipą dėvintis Opel. Tai negi nebūtų paprasčiau apskritai panaikinti šią markę, kuri dabar neturi jokios tapatybės?
Iš tikrųjų, GM pasiliko Vauxhall vardą dėl labai paprastos priežasties - britai jį gerai pažįsta. Opel Jungtinėje Karalystėje apskritai neturi jokio įvaizdžio, o štai Vauxhall turi senos vietinės markės vardą. Prisiminkite - Vauxhall kompanija buvo įkurta 1857 metais ir ilgą laiką buvo labai sėkminga. Vauxhall pakeitimas Opel būtų tarsi visiškai naujos markės pristatymas. Reikėtų britus supažindinti su Opel ir juos informuoti, kad tai - tie patys automobiliai. Kam to reikia, kai logotipų gamyba yra pigi, o Vauxhall prekės ženklas - jau registruotas ir plačiai žinomas?
2017 metais prancūzų PSA (kuriai priklauso Peugeot ir Citroën) sutiko įsigyti Opel ir Vauxhall už 2,2 milijardus eurų. 2021 metais PSA susijungė su Fiat Chrysler Automobiles ir sukūrė bendrą korporaciją Stellantis, kuriai dabar priklauso ir Opel bei Vauxhall markės. Planų atsisakyti Vauxhall vis tiek nėra - ši markė vietinėje rinkoje tiesiog yra per daug gerai žinoma, kad būtų paaukota.
Beje, tai nėra susiję su vairo padėtimi automobilio salone. Airijoje parduodami ne Vauxhall, o Opel modeliai.
Pasaulio keliuose rieda šimtai milijonų automobilių. Visi jie turi vieną bendrą, bet tuo pačiu ir skirtingą bruožą - automobilio ženklą. Tikriausiai nerastume žmonių, kurie neatpažįsta keturių Audi žiedų. Jie simbolizuoja keturias markes, kurios susijungė suformuodamos Auto Union - Audi, DKW, Horch ir Wanderer. Ankstyvame logotipe buvo keturi originalūs įmonės pavadinimai („Audi“, „DKW“, „Horch“ ir „Wanderer“), kurių kiekvienas yra savo žiede. Vėliau tekstas buvo panaikintas ir liko tik žiedai. Visgi, daugybė žmonių mano, kad žiedai pasiskolinti iš Olimpinių žaidynių logotipo, nes 1936 metais jos vyko Berlyne. Visgi, kompanija tai griežtai neigia. O pats Audi pavadinimas atsirado visai netikėtai. Kompanijos įkūrėjas Algimantas Horchas 1909 metais dėl vidinių nesutarimų turėjo palikti savo kompaniją „August Horch & Cie. Motorwagenwerke AG“. Tada įkūrė naują firmą, kurią pavadino labai panašiai į prieš tai turėtą - „August Horch Automobilwerke“. Tai, žinoma, nepatiko buvusiems verslo partneriams. Augustas Horchas surengė susitikimą naujam vardui surasti. Susitikimo metu vieno iš partnerių, Franzo Fikentschero, sūnus kampe mokėsi lotynų kalbos. Niekas į jį per daug dėmesio nekreipė, tačiau jis staiga pašoko ir pateikė pasiūlymą. Kadangi Horch vokiškai reiškia girdėti, berniukas pasiūlė terminą Audi, kuris buvo žodžio audire, reiškiančio klausytis, forma.
Volkswagen pirminis ženklas buvo „VW“ raidės, kurios reiškia „Volks Wagen“ - „liaudies automobilis“, ir juodas nacistinis simbolis. Kai karas baigėsi, raidės buvo patalpintos į juodą, krumpliaratinį apskritimą. Volkswagen, arba trumpiau VW, automobilių gamybos įmonė, savo veiklą pradėjusi Volfsburge, Vokietijoje, 1937 metais. Volkswagen automobilių gamyba buvo pradėta paliepus tuomečiam šalies vadovui Adolfui Hitleriui. Jis paprašė Ferdinando Porsche sukurti tokį automobilį, kuriuo galėtų naudotis kone visi. Nors A. Hitleris niekada nemokėjo vairuoti mašinos,bet jomis labai domėjosi. Jis norėjo, kad automobilių varikliai būtų ne priekyje, kaip buvo įprasta, o gale, ir vėsinami oru, o ne vandeniu. Automobilis turėjo važiuoti mažiausiai 100 kilometrų per valandą greičiu. A. Hitlerio norimas automobilis turėjo turėti kuo mažesnį oro pasipriešinimą, taigi jis sugalvojo, kad tiktų vabalo forma. Pirmoji jų sukurta mašina buvo pavadinta „KdF-Wagen“. SEAT dabar yra Volkswagen korporacijos dalis, garsus ispanų automobilių gamintojas. SEAT buvo įkurta 1950 metais, Nacionalinio Pramonės Instituto, šešių bankų ir Fiat pastangomis. Vardas kilo nuo pilno įmonės pavadinimo Sociedad Española de Automóviles de Turismo (laisvas vertimas - Ispanijos lengvųjų automobilių asociacija). Pirmasis markės logotipas buvo tiesiog sparnuotas žodis SEAT, tačiau vėliau jis pasikeitė į dabar naudojamą stilizuotą raidę S. SEAT istorijos pradžioje nerasime centrinės asmenybės, didžiulių svajonių ar sportinių ambicijų. Tiesa yra ta, kad 20 amžiaus vidurys Ispanijoje buvo pasikeitimų metas - šalis po truputį brido iš vangaus ekonominio laikotarpio.
Škoda ženklas - žiede pavaizduota strėlė su sparneliais. Škoda pavadinimą automobiliai gavo nuo 1926 metų. Sukūrus naują ovalų logotipą, jame buvo žodis „Škoda“ apsuptas lauro lapų. Logotipas su mums žinoma „sparnuota strėle“ pirmą kartą panaudotas 1926 metais. Jo kilmė neaiški. Idėjos autoriumi laikomas komercijos direktorius Tomáš Magličas. Manoma, kad jo įkvėpimu buvo paveikslas kabėjęs ŠKODA Plzeň valdymo tarnybos ofise, kuriame pavaizduotas indėnas. Čekijos automobilių gamintoja „Škoda Auto“ savo istoriją pradėjo 1895 m., kai čekų žemės buvo Austrijos-Vengrijos imperijos dalis. Šių automobilių gamybos pradžia siejama su įmone „Laurin & Klement“, pavadinta dviejų ją įsteigusių verslininkų garbei ir veikusia nuo 1895-ųjų. Po 30 metų ši įmonė įsiliejo į pramonės koncerną, dabar žinomą kaip „Škoda Holding“. Jis pavadintas inžinieriaus ir ilgamečio įmonės savininko Emilio Škodos vardu. Škoda Auto - 1895 m. Mlada Boleslave (Čekija) įsteigta automobilių gamykla. Didžiausia Čekijos bendrovė ir penkta seniausia automobilių gamintoja pasaulyje (po Daimler, Opel, Peugeot ir Tatra). 1991 m. 2025 m. apyvarta viršijo 30 mlrd. eurų (8 % daugiau nei 2024 m., kai jos siekė rekordinius 27,8 mlrd.
| Vieta | Prekės ženklas | Balai (iš 1000) |
|---|---|---|
| 1 | Jaguar | 827 |
| 2 | Lexus | 818 |
| 3 | Honda | 810 |
| 4 | Škoda | 809 |
| 5 | Mercedes Benz | 804 |