Hortenzija - tai gėlė, kurią sunku supainioti su bet kuria kita. Jos dideli, įvairiaspalviai žiedynai vasaros ir rudens mėnesiais puošia sodus, terasas ir net namų interjerus. Šis augalas, priklausantis hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimai, yra vertinamas ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl universalumo.
Hortenzijų gentis apima apie 70-75 rūšių krūmų ir nedidelių medelių. Labiausiai Lietuvoje paplitusios ir mėgstamos yra didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla), šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata) ir ąžuolalapė hortenzija (Hydrangea quercifolia). Pavadinimas Hydrangea kilęs iš graikų kalbos žodžių hydor (vanduo) ir angeion (indas), kas puikiai atspindi šio augalo meilę drėgmei.
Kokias hortenzijas pasirinkti?
Pirmiausiai, norėdami papuošti sodą, žinoma, turite išsirinkti augalo rūšį. Pagrindiniai kriterijai, renkantis hortenzijas mūsų klimatui, yra jų atsparumas šalčiui ir gebėjimas išgyventi žiemą. Taigi mūsų sodams labiausiai tinka šios keturios rūšys:
Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata)
Pati populiariausia ir, svarbiausia, atspariausia hortenzija yra šluotelinė. Natūraliai gamtoje sutinkamos šluotelinės hortenzijos auga krūmais arba iki 10 m aukščio medžiais. Sukultūrintų šluotelinių hortenzijų aukštis siekia nuo 30 cm iki 3 m, nelygu veislė. Nuo kitų hortenzijų rūšių šluotelinės hortenzijos skiriasi žiedynų forma - jie yra ne skydiniai, kaip daugumos, bet kūginiai. Tai atspariausia ir geriausiai žiemą išgyvenanti hortenzijų rūšis. Tiesa, kartais jauni augalai gali nukentėti nuo stiprių šalčių ar pavasarinių šalnų. Tačiau krūmas greitai atsigauna.
Krūmas aukštesnis - iki 2 m aukščio, žiedai iš pradžių balti, vėliau parausta, susitelkę 15-25 cm ilgio viršūninėse kiaušiniškose šluotelėse. Šviesamėgė, gana atspari šalčiui. Šioms hortenzijų žiedų spalvos nelemia dirvos rūgštingumas. Gali augti purioje daržo žemėje.
Šluotelinės hortenzijos žydi nuo liepos iki rugsėjo. Auga greitai, apie 25 centimetrus per metus. Žiedynai džiovinami ir naudojami interjero puošimui, nes žiedai ilgai išlaiko formą ir spalvą.
Populiarios šluotelinių hortenzijų veislės:
- „Wim's Red“ - šluotelinė hortenzija labai dideliais, žydi birželio - rugsėjo mėnesiais palaipsniui keičiant spalvą nuo baltos iki tamsiai raudonos spalvos. Dekoratyvus krūmas užaugantis iki 2 m aukščio ir pločio. Rekomenduojama sodinti vidutinio derlingumo, rūgštokame dirvožemyje. Atspari šalčiui.
- „Bobo“ - šluotelinė hortenzija baltais, nuo gelsvo iki rausvo atspalvio žiedais. Kompaktiškas, žemaūgis krūmas užaugantis iki 0,7 m aukščio ir 0,8 m pločio. Žiedai šviesūs, nuo citrinų iki rausvo atspalvio. Rekomenduojama sodinti vidutinio derlingumo, rūgštokame dirvožemyje. Atspari šalčiui.
- Grandiflora - dideli sterilūs iki 30 centimetrų ilgio žiedynai. Žiedams išsiskleidus jie būna kreminiai balti, pagrindinio žydėjimo metu - balti, po to - rožiniai, o rudenį - žaliai raudoni.
- Kyushu - krūmas siekia iki 3 metrų aukščio, panašaus dydžio ir skermuo, turi vėduoklės formą. Lapai tamsiai žali, ūgliai raudoni. Žiedai balti, turintys malonų kvapą, surinkti į ilgus ir plačius žiedynus.
- Limelight - labai puošnus krūmas, kurio 25- 30 centirmetrų ilgio žiedynai beveik vien iš sterilių žiedelių. Aukštis iki 2 metrų, krūmo forma apvali. Lapai žali, platūs, rudenį rausvėja. Žydi nuo liepos iki rugsėjo.
- Unique - krūmas apie 3 metrų aukščio ir panašaus skersmens. Lapai žali vasarą ir rudenį, apie 10 - 14 centimetrų ilgio. Žiedai balti, baigiant žydėti rožiniai, turi malonų aromatą, surinkti į iki 25 centimetrų ilgio žiedynus.
- Mathilda - krūmas iki 2 metrų aukščio ir apie 3 metrų skersmens. Lapai blyškai žali, 7-15 centimetrų ilgio. Žiedai stambūs, pradžioje kreminiai balti, vėliau balti, pereinantys į rožinius ir baigiant žydėti tampa žaliai raudoni.
- Pinky Winky - veislė išvesta 2003 metais, Belgijoje, labai puošni landšaftinė hortenzija. Aukštis ir krūmo skersmuo - apie 2 metrus. Lapai žali, platūs, rudenį rausvėjantys. Žiedynai kūgio formos su dideliu kiekiu sterilių žiedelių, pradžioje balti, vėliau įgauna purpuriškai rožinį atspalvį.
- Pink Diamond - turi apie 30 centimetrų ilgio žiedynus. Žiedai pradžioje kremiškai balti, vėliau tamsiai rožiniai, beveik raudoni.
- Brussels Lace - ši hortenzija turi daug derančių žiedelių ir nedaug sterilių.
- Floribunda - gausiai žydinti forma, pasižyminti labai stambiais ovaliais steriliais žiedais ant ilgų kotelių.
- Tardiva - vėliau žydinti ( rugpjūtis - rugsėjis) šluotelinės hortenzijos veislė. Krūmo aukštis - iki 3 metrų. Žiedai kreminiai baltos spalvos, kūgio formos.
Laukinė šluotelinė hortenzija sutinkama Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje, Pietų ir Rytų Kinijoje, Sachalino kalnų šlaituose, retame miške ar pamiškėse. Medelis 1-5 metrų aukščio. Kultūrinės formos, išlaikiusios atsparumą šalčiui, nereiklumą dirvai, puošia sodus didžiuliais žiedynais. Šluotelinės hortenzijos auga labai greitai, žiedynai susidaro ant tų pačių metų stiebų. Krūmas stebina ilgaamžiškumu - auga iki 60 metų.
Šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens)
Kita populiari rūšis mūsų „rizikingoje“ sodininkystės zonoje yra šviesioji hortenzija - iki 2-3 m aukščio išaugantys krūmai. Šios rūšies hortenzijų veislės išsiskiria pusrutulio, arba skydiniais žiedynais. Šviesiosios hortenzijos sėkmingai auga ir žiemoja neuždengtos, o jei sušąla, greitai atsigauna, nes pasižymi stipria šaknų sistema.
Užauga 1-1,5 m, žiedai būna balti ar žalsvai balti, kraštiniai - rausvo atspalvio, 5-15 cm skersmens viršutiniuose žiedynuose. Jauni ūgliai būna plaukuoti, vėliau pliki, šviesiai pilki. Žydi birželį-liepą, mėgsta šviesą. Šviesiosios hortenzijos turėtų būti sodinamos vidutiniškai derlingame, gerai drenuotame, drėgname dirvožemyje. Gali augti ir rūgščiame (pH 5?6) dirvožemyje, bet geriau žydi neutraliame, pusiau pavėsyje, geriausiai taip, kad saulė šviestų iš ryto. Šią hortenziją ir jos veisles galima auginti visoje Lietuvos teritorijoje.
Populiarios ir atsparios šviesiųjų hortenzijų veislės:
- „Annabelle“ - šie krūmai užauga iki 1,5 m aukščio ir pražysta dideliais, sniego baltumo žiedynais, kurių skersmuo siekia 25-30 cm.
- „Sterilis“ - nepaprastai gausiai ir ilgai žydinti veislė - užauga 2 m aukščio. Šių krūmų šakos dažnai nusvyra žemyn nuo tankių, pusrutulio formos žiedynų, kurie iš pradžių būna žalsvai balti, o vėliau tampa balti it sniegas.
- Jei trokštate hortenzijos rožiniais žiedais, jums tiks tokios veislės kaip „Pink Annabelle“, „Sweet Annabell“, „Ruby Annabell“ ir „Bella Anna“.
Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea petiolaris)
Tai vijokliniai krūmai, kurie mūsų klimato juostoje užauga iki 2 - 3 m aukščio. Laipiojančios hortenzijos žydi rožinės spalvos, maždaug 10 cm skermens žiedynais. Žydi anksti - birželio / liepos mėnesiais, tačiau vidutinio klimato juostoje jų žydėjimas dažnai būna nestabilus. Laipiojančios hortenzijos yra gana reiklios šviesai, tačiau gerai žiemoja po sniego danga.
Tai lianinis augalas, kuris prie atramų tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šaknimis. Žiedynai didžiuliai, o žiedai būna žalsvai balti, susitelkę iki 25 cm skersmens skydiškuose žiedynuose. Žiedyno centras būna iš smulkių žiedynų, o kraštai iš belyčių smulkių žiedų. Žydi liepą - rugpjūtį. Mėgsta purius drėgnokus dirvožemius. Purioje dirvoje plinta atlankomis. Paprastai auga paunksmėje, saulėkaitoje gali apdžiūti lapų kraštai. Jauni augalai auga lėtai, tačiau po 3-4 metų, esant geroms sąlygoms, metiniai ūgliai siekia net iki 1 metro. Laipiojančios hortenzijos gali pasiekti net 10 m aukštį! Dideliuose plotuose galima auginti kaip kiliminį augalą.
Populiariausios ir atsparios laipiojančių hortenzijų veislės:
- „Cordifolia“ yra nykštukinė laipiojančių hortenzijų veislė, užauganti iki 1 - 1,5 m aukščio (paauga 10 cm per metus). Jos apvalūs lapai viršuje yra žali, o apačioje - baltai žali. Žydi gausiai kreminės spalvos žiedynais, kvepiančiais medumi.
- „Mirranda“ - nauja hortenzijų veislė, išsiskirianti žaliais lapeliais su šviesiai geltonais kraštais. Balti žiedai sudaro skydo formos žiedynus.
- „Take a Chance“ - žiedai balti, žiedynai didžiuliai virš 20 cm skersmens. Pageidautina rūgšti dirva. Reikalingos atramos. Auginamas vazonuose galima sodinti visą sezoną.
Didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla)
Didžialapės hortenzijos - daugelio sodininkų svajonė. Tai krūmas, vidutinių platumų juostoje užaugantis iki 1,5 m aukščio. Dauguma didžiųjų hortenzijų kultūrinių formų turi sferinius žiedynus. Dažniausiai soduose galima išvysti krūmus su rožinės spalvos žiedais, tačiau didžialapių hortenzijų žiedų spalva priklauso ne tik nuo veislės! Ji taip pat priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo: rūgščioje žemėje šios hortenzijos žydi žydrai, o neutralioje - rožine spalva.
Šios hortenzijos savo grožiu nurungia visas kitas. Krūmas dažniausiai užauga iki 0,8 m aukščio, Žiedynai ir žiedai ypač stambūs, be to, dažniausiai uždengia net visą lapiją. Šios rūšies hortenzijos puikiai auga ir pastatomuose vazonuose. Labai mėgsta drėgmę. Žydi įvairiomis spalvomis priklausomai nuo dirvos rūgštingumo. Žydi nuo liepos iki spalio mėn. Svarbu atminti, kad šį augalą reikia tinkamai prižiūrėti. Jis nepakenčia sausros ir yra ypač jautrus šalčiams. Šakos nušąla esant 10 laipsnių šalčio temperatūrai, todėl augalą būtina dengti.
Geriausia pirkti vazonėlyje žydintį sodinuką, kurio lapai turi būti sodriai žalios spalvos. Nepirkite augalų apvytusiais, pilkšvai rudais lapais.
Norintiesiems džiaugtis didžialapių hortenzijų žiedais siūlome pasisodinti naujos veislės hortenzijų „Forever & Ever“, kurios žydi ir ant pirmamečių, ir ant antramečių šakų. Be to, augalas atsparus net iki -25 °C temperatūrai. Auga iki 90 cm aukščio, todėl puikiai tinka auginti ir pastatomuose vazonuose balkone ar terasoje. Šios hortenzijos žydi raudona, mėlyna ir rožine spalvomis. Spalvos ryškumas priklauso nuo dirvos rūgštingumo: mėlyna spalva žydi augalai, augantys rūgščioje dirvoje, raudona ir rožine - beveik neutralioje. Dirvos rūgštingumą galima reguliuoti amonio sulfato trąšomis ar persodinant augalą į rūgštesnę dirvą.
Atspariausios ir gražiausios didžialapių hortenzijų veislės:
- „Endless Summer“ (ES)
- „Forever and Ever“ (FE, sukurta „Early Sensation“ pagrindu iš „Endless Summer“ grupės, geriau atlaiko šalčius negu „Endless Summer“ atstovės)
- „You and Me“ (YM, beveik visos šios serijos atstovės yra pilnavidurės).
Ąžuolialapė hortenzija (Hydrangea quercifolia)
Kaip galima spręsti iš pavadinimo - šios rūšies hortenzijos išskiria lapų forma - jie yra panašūs į ąžuolo. Lapai pasižymi dar ir tuo, kad rudenį parausta. Žiedynai sutelkti į šluoteles. Pradžioje žiedai baltos spalvos, vėliau įgauna rožinį atspalvį. Žydi rugpjūtį - spalį. Dirvožemiui nereikli, bet ypatingai nemėgsta permirkusios žemės. Drėgmės turi būti. Augimui tinka saulėta vieta ar pusiau pavėsis.
Iki 2 m aukščio užaugantys krūmai ąžuolo formos lapais, kurie rudenį tampa tamsiai purpurinės spalvos. Žiedai susitelkę į 10 cm ilgio šluoteles, kurios sužydi birželio - liepos mėnesiais. Vidutinių platumų juostoje žiemą gali šiek tiek sušalti.
Hortenzijų sodinimas
Hortenzija mėgsta šviesią ar silpnai pritemdytą vietą, labai saulėta pietinė pusė jai netiks. Geriausia sodinti užuovėjoje, nes žieminiai vėjai gali nušaldyti augalo pumpurus. Negalima sodinti tarp medžio šaknynų. Nebijo užteršto miesto ar gatvės oro.
Tam, kad pasodintumėte hortenzijų krūmą, jums prireiks hortenzijų sodinukų, darbo įrankių, natūralių durpių, trąšų, laistytuvo ir darbo pirštinių.
Augimo sąlygoms hortenzijos nėra labai jautrios, tačiau joms labiausiai tinka derlingi, lengvesni, rūgštoki (pH 4,5-6) dirvožemiai ir dalinis pavėsis.
Laikas: Sodinti hortenzijas iš vazonų Jūs galite visus metus. Žinoma, žiemą, kuomet žemė sušalusi, nepavyks to padaryti. Augalus plikomis šaknimis sodinkite anksti pavasarį arba rudenį.
Vieta: Parinkite hortenzijoms tinkamą vietą. Puikiai tiks šiaurinė pusė, kur rytais augalas gaus daug saulės spindulių, taip pat jais pasimėgaus ir vakare, o dieną, kuomet kaitra didžiausia, hortenzija bus šešėlyje. Rytinė pusė irgi tiks - augalas gaus daug saulės iki pietų. Rinkdami vietą hortenzijai įvertinkite ir tai, kad šie augalai stiebiasi ne tik į aukštį, tačiau ir plečiasi į šalis.
Duobės dydis: Sodinant duobės gylis turi būti iki 40 cm, o plotis - apie 60-70 centimetrų. Jei sodinimo vietoje vyrauja juodžemis, didelių kasti nereikia - užteks apie 35 cm skersmens ir 25 cm gylio. Jei sodinimo vietoje vyrauja smėlis, duobes kaskite didesnes, o jei sodinate augalus eile, puikus sprendimas būtų iškasti griovį per visą sodinimo plotą ir užpildyti jį derlinga žeme bei kompostu.
Dirvožemis: Hortenzija gruntui nereikli, tačiau geriausiai auga priemolyje, humusingoje, drėgnoje ir rūgščioje dirvoje. Augalo šaknys netoli žemės paviršiaus, išsidriekia gerokai plačiau nei šakų zona. Duobės gylis daromas iki 40 centimetrų, plotis - apie 60-70 centimetrų. Duobė pripildoma rūgščių durpių, komposto, derlingo dirvožemio mišiniu. Lengvose dirvose duobės dugne galima padaryti priemolio „ekraną" - į mišinį įterpti priemolio ar kitos sunkesnės dirvos.
Atstumas tarp krūmų: Atstumas tarp krūmų turėtų būti apie 2,5 metro, priklausomai nuo veislės. Gyvatvorei galima sodinti kas 1 metrą, po poros metų augalus praretinant.
Sodinimo metu:
- Iškaskite duobę, kuri būtų bent du kartus platesnė už šaknų gniužulą ir maždaug 40-50 cm gylio.
- Į duobės dugną patieskite šiek tiek komposto ar puvinio mėšlo, sumaišyto su dirva.
- Išėmę augalą iš vazono, šiek tiek praplėškite šaknų kamuolį - atsargiai atlaisvinkite šaknis, ypač jei jos jau apsisukusios ratu.
- Svarbiausia taisyklė: nesodinkite per giliai. Šaknų kaklelis - ta vieta, kur šaknys pereina į stiebą - turi būti lygiai su žemės paviršiumi.
- Pasodinus - gausiai palaistykite, kad dirva gerai susigulėtų aplink šaknis.
Hortenzijų priežiūra
Pagrindinė hortenzijų priežiūra - tai palaistymas, jei sausa bei apgenėjimas vieną ar du kartus per metus.
Laistymas: Šiems krūmams itin svarbi drėgmė. Kai jos trūksta, lapai greitai vysta, todėl esant sausrai būtina juos reguliariai laistyti. Šiltuoju metų laiku augalus laistykite reguliariai - jos mėgsta drėgmę (tačiau ne užmirkusią dirvą!). Apie drėgmės stoką greičiausiai praneša vystantys augalo lapai. Tad jei tai pastebėsite, būtinai hortenziją palaistykite. Vasarą, kuomet lepina saulė ir karščiai, hortenzijas laistykite dažniau - jos už tai atsidėkos įstabiais žiedais bei puikiu augimu.
Tręšimas: Hortenzijos tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis ar joms skirtomis specialiomis trąšomis, laikantis gamintojų rekomenduojamų normų. Šie augalai, kaip ir daugelis kitų, kur kas gausiau ir gražiau žydės, vešės, jei gaus joms reikalingų mikroelementų. Galite tręšti organinėmis trąšomis arba rinktis specialiai hortenzijoms skirtas mineralines. Tręšti galima pradėti gegužės pabaigoje ar vasarai tik prasidėjus. Tręšimą kartokite periodiškai maždaug kas porą savaičių. Paskutinis hortenzijų tręšimas turėtų būti atliekamas ne vėliau kaip rugpjūčio pradžioje.
Genėjimas: Geriausia hortenzijas genėti anksti pavasarį iki stipraus pumpuro arba trečdalį augalo aukščio, atsižvelgiant į veislę. Prieš žiemą reikia nukarpyti žiedynus, kad šakos nelūžinėtų nuo sniego. Didžialapėms hortenzijoms, kurios žydi ant antramečių šakų, reikia išsaugoti ilgesnes pernykštes šakas.
Tinkamai genimas augalas stebins kur kas masyvesniais gausesniais žiedynais. Tiesa, peržydėję jie turi būti nukerpami rudenį. Kovo-balandžio mėnesį augalo ūglius nupjaukite - žiedai vystysis ant naujų ūglių. Išgenėkite ir po žiemos nušalusius ūglius.
Šluotelinė hortenzija žydi ant šių metų ūglių, todėl genėti reikia pavasarį, kol dar neišsprogo pumpurai, bet jau pasitraukė didesni šalčiai. Genėti rudenį - klaida. Kiekvieną praėjusių metų ūglį nukerpu palikdamas 2-4 pumpurus nuo pagrindo. Kuo daugiau nukirpsite - tuo didesni bus žiedynai, bet mažiau jų bus. Maždaug kas 4-5 metus verta atlikti stipresnį genėjimą - nukirpti iki 30-40 cm nuo žemės. Jei šaka senstelėjusi, stora, labai sumedėjusi - geriau ją visai išpjauti prie pat žemės, paliekant vietos naujiems ūgliams.
Mulčiavimas: Žiemai augalus reikėtų mulčiuoti 5-10 cm storio durpių sluoksniu šaknų plote. Mulčias vizualiai suteikia estetikos, tačiau esminė jo paskirtis - apsaugoti augalo šaknis nuo žolių.
Dirvožemio rūgštingumas: Įdomu tai, kad rūgštesnėje dirvoje augančios hortenzijos turi daugiau melsvų bei rausvų žiedų, o štai jei substratas šarmingas, žiedai ims gelsti. Tai puikus indikatorius, jog pats laikas parūgštinti dirvą. Jei auginate didžialapes hortenzijas ir norėsite išsaugoti mėlynos spalvos žiedus (rožiniai žiedai veikiausiai bus ir taip, be jūsų įsikišimo), tuomet naudokite specialias hortenzijoms skirtas trąšas.
Žiemojimas: Daugumos čia paminėtų hortenzijų rūšių prieš žiemą nereikia uždengti. Hortnezijos genimos anksti pavasarį, kai dar nėra prasidėjęs aktyvus augimas: pašalinamos sergančios ir silpnos šakos, šiek tiek patrumpinami ūgliai, suteikiant karūnai norimą formą. Rudenį nupjaunami nužydėję žiedynai. Tačiau kiekviena hortenzijų veislė gali turėti savų žiemojimo ypatumų, todėl jais reikėtų pasidomėti atskirai.
Hortenzijų dauginimas
Jei norite padauginti hortenzijų, paprasčiausia tą daryti atlankomis. Palenktas prie žemės ir šiek tiek apkastas ūglis per metus suformuos pakankamai tvirtas šaknis ir taps savarankiškas. Dauginant tokiu būdu šakelę reikia prilenkti prie žemės ir pritvirtinti kuoliuku. Žemė turi būti sukasta su duobute, į kurią įdedama hortenzijos šakelė. Ji užpilama 3-5 cm storio žemės sluoksniu.
Pagrindiniai būdai dauginti šluotelinę hortenziją yra prilenkiant ūglius ir įšaknydinant šakeles. Dauginant prilenkimo būdu šakelė prilenkiama prie žemės ir pritvirtinama kuoliuku. Prieš tai žemė sukasama, padaroma duobutė, į kurią įdedama hortenzijos šaka. Šakelė apipilama apie 3- 5 cm storio žemės sluoksniu. Atskirti bus galima po metų, susiformavus šaknims.
Dauginimui šakelėmis naudojamos genėjimo metu nupjautos sumedėjusios šakelės. Atrinktas šakeles reikia 2- 3 dienas palaikyti vandenyje, po to supjaustyti ūgliais. Kiekviename ūglyje turėtų būti 3- 5 pumpurų mazgai. Kadangi šluotelinė hortenzija nelabai lengvai įsišaknija, reikėtų ūglio apačią apibarstyti augimo stimuliatoriumi. Ūgliai sodinami į gruntą iš rūgščių durpių ir smėlio (1:1) dviem trečdaliais savo aukščio. Uždengiami plėvele arba auginami dirbtinio rūko sąlygose.
Taip pat galima dauginti žaliaisiais ūgliais nupjautais birželio viduryje. Šie ūgliai gana sunkiai prigyja, nes reikia labai tiksliai pataikyti laiką, kai ūgliuose pakanka drėgmės ir lapai ne itin greitai garina vandenį. Jei buvo ankstyva vegetacija, dauginimo terminas yra arčiau birželio vidurio ir net anksčiau, jei krūmas sužaliavo vėliau - birželio vidurys. Ūgliai ne pjaunami, bet laužiami paliekant iki 1,5 centimetro pėdutę. Geriausiai juos imti iš apatinės augalo dalies, be žiedinių pumpurų, apie 10 centimetrų ilgio. Pėdutė apdirbama augimo stimuliatoriumi. Pašalinami apatiniai lapai paliekant 3-4 viršutinius. Įšaknyjimui paruošiamas durpių ir smėlio mišinys ( 2:1), sodinimo induose šis mišinys užpilama smėliu tiek, kad ūgliai nesiektų durpinio mišinio. Indai uždengiami plėvele, stiklainiais. Per žiemą laikomi pliusinėje temperatūroje, palaikoma dirvos drėgmė. Į dirvą geriausia sodinti, kai atsiranda nauji augliukai, apie rugpjūčio mėnesį. Jaunos hortenzijos žiemai papildomai apsaugomos, nes pakankamą atsparumą šalčiui jos įgyja tik trečiaisiais metais, po pirmo žydėjimo.
Thử trồng hoa cẩm tú cầu bằng cành hoa | How to grow hydrangeas
Dažniausios hortenzijų auginimo klaidos
Kai prieš daug metų pasodinau savo pirmąją hortenziją, viskas atrodė lyg pagal vadovėlį: graži vieta, gera žemė, daug šviesos. Bet ji… neaugo. Nei žydėjo, nei leido naujų šakų. Turbūt dažniausia klaida - sodinimas vietoje, kur per karšta arba, atvirkščiai, per tamsu. Kita klaida - pasodinti po tankiu medžiu ar prie šiaurinės, šešėlinės sienos, kur visai nepatenka saulė.
Sprendimas: rinkitės pusiau pavėisio vietą, kur rytais būna šviesu, o per pietus krūmas apsaugotas nuo kaitros.
Sodinimo gylis - tai tarsi augalo „pamatų klojimas“. Jei hortenzija pasodinta per giliai, šaknų kaklelis tampa pažeidžiamas, kaupiasi drėgmė ir gali prasidėti puvinys.
Sprendimas: visada sodinkite tokiu pačiu gyliu, kokiu augo vazonėlyje.
Hortenzijoms reikia šiek tiek rūgštinės, derlingos, purios ir gerai drenuojamos žemės.
Sprendimas: prieš sodinant pagerinkite dirvą durpėmis, kompostu, pušų kraiku.
Hortenzijos mėgsta drėgmę, bet užmirkusi žemė greitai sukelia šaknų puvimą.
Sprendimas: rinkitės aukštesnę, gerai drenuojamą vietą, o jei dirva sunki - įrenkite drenažo sluoksnį su skaldos ar rupaus smėlio.
Per daug azoto skatina lapiją, bet stabdo žydėjimą - augalas tampa „žalias monstras be žiedų“.
Sprendimas: tręškite specialiomis hortenzijoms skirtomis trąšomis 1-2 kartus per sezoną. Pirma karta - birželio pradžioje, antra - liepą (bet ne vėliau, kad augalas spėtų pasiruošti žiemai).
Nors ši tema verta atskiro straipsnio, trumpai paminėsiu dažną klaidą - netinkamą genėjimą, kuris gali nulemti, kad hortenzija vienais metais iš viso nežydės.
Sprendimas: žinokite, kokios veislės hortenziją auginate, ir genėkite tik tada, kai žinote, ant kokių ūglių ji žydi - senų ar naujų.
tags: #sluoteline #hortenzija #vin #rally