Specialiųjų tarnybų automobilis didžiuliu greičiu pralekia pro piko metu automobiliais užtvindytą sankryžą. Šį lydi mėlynai raudoni šviesos žybsniai bei dar ilgai girdimas sirenų gausmas. Tkriausiai ne vienam, matančiam tokį vaizdą, kyla minčių apie galimybę tokia transporto priemone aplenkti gausybę transporto priemonių ir kelionės tikslą pasiekti kur kas greičiau.
Iš tikrųjų galimybė keliauti su policijos ar pasienio apsaugos automobiliu egzistuoja. Šiuos galite įsigyti aukciono metu.
Įsigyti gali kiekvienas
Jei mintis įsigyti policijos ar pasienio pareigūnų automobilį skamba patraukliai, būkite kantrūs - retai, tačiau vykstantys aukcionai skelbiami institucijų internetinėse svetainėse. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Revitos Janavičiūtės teigimu, informacija apie varžytines prieinama kiekvienam, taip pat kaip ir dalyvavimas jose.
Jei laukti nesinori - būtent policijos nebenaudojamų automobilių galima rasti ir transporto priemonių pardavimais specializuojančiuose skelbimų portaluose. Tikėtina, jog kai kurių policijos automobiliai nežavi, mintys ir norai sukasi apie rimtesnę, bekelėmis judėti galinčią techniką. Tokiu atveju, pasiūlymų pasidairyti galite Valstybės sienos apsaugos tarnybos puslapyje ar spaudoje, pabrėžė Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.

Nebenaudojamos transporto priemonės ateitis - įvairi
Apie tolimesnį nebenaudojamo specialaus transporto likimą naujienų portalas lrytas.lt pakalbino ir Lietuvos kariuomenės Karo policijos viešųjų ryšių vyresniąją karininkę kapitonę Eglę Stankevičiūtę. Pašnekovė aiškino, jog netinkamų darbo veiklai transporto priemonių ateitis sprendžiama trimis skirtingais būdais. „Karo policija eksploatacijai dėl gedimų bei per didelių remonto kaštų netinkamus automobilius pagal atitinkamą tvarką skirsto į tris lygius: galimus perduoti muziejui kaip eksponatus, taikomus kaip taikinius karinėse pratybose arba parduodamus“, - vardijo pašnekovė.
Kitų (policijos, pasienio) institucijų veiksmai, nepavykus perleisti automobilių fiziniams ar juridiniams asmenims, neretai apsiriboja vienintele galimybe - utilizavimu.
Automobilio kainą nustato nepriklausomi ekspertai
Paklausus apie spec. tarnyboms priklausančios transporto priemonės kainos nustatymo detales, pašnekovai atviravo, jog pradinė automobilio kaina pateikiama atsižvelgus į rinkoje esančių panašių modelių vertę bei esamą būklę. „Jei automobilio įsigijimo kaina viršija 14 481 eurų - pastarąją nustato nepriklausomi ekspertai, o jei ši mažesnė - remiamasi rinkoje vyraujančiomis vertėmis“, - akcentavo detalesnį komentarą pateikusi R. Janavičiūtė.
Kiekvienas į aukcioną pateikiamas automobilis turi informacinę kortelę, kurioje nurodyti jo defektai. Šį įsigijęs pirkėjas, prieš pradėdamas eksploatuoti mašiną, turi pats defektus pašalinti ir užtikrinti, kad ji bus techniškai tvarkinga ir apdrausta“, - tikino G. Mišutis. Šiam antrino ir Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė R. Janavičiūtė, pabrėžusi, jog besitikintiems aukcione įsigytame automobilyje rasti pareigūnų darbui naudotos įrangos teks nusivilti - ši, prieš pateikiant pareigūnų naudotą transporto priemonę aukcionui, išmontuojama.

Dažnas yra perkopęs daugiau nei 300 tūkst. kilometrų
Kaip yra skelbusi naujienų agentūra BNS, praėjusių metų sausio pradžioje vykusiame aukcione Vilniaus policija pardavė 26 skirtingų markių automobilius. Sąrašą sudarė praeitą dešimtmetį iš gamyklos išriedėję „Mitsubishi L 200“, „Volkswagen Jetta“, „Škoda Octavia“ modeliai. Kaip rašė BNS, parduodamų automobilių sąraše buvo ir tokie modeliai, kaip GAZ-SAZ 3507 - rusiškas 1991 m. laidos sunkvežimis. Už pastarąjį buvo norima gauti mažiausiai 740 eurų. Taip pat tuo metu buvo parduodami ir trys furgonai: „Nissan NV200“ ir „Ford Transit“. Už 2012 m. „Nissan“ norėta gauti bent 1280 eurų, o „Ford“ kainos gerokai skiriasi: pagamintas 2006 m., įvertintas 550 eurų suma, o 2003 m. laidos modelis kainavo 1720 eurų.
Pateiktoje trumpoje parduodamų transporto priemonių apžvalgoje dėmesį patraukia įspūdingos automobilių ridos - didžioji dalis jų nuriedėjusi po 300 ar 400 tūkst. kilometrų. Tiesa, tarp gausybės susidėvėjusių, remiantis skaičiais, buvo galima atrasti ir neblogų variantų. Štai 2005-iais pagamintas jau minėtasis „Škoda Octavia“ modelis, nuvažiavęs savo amžiui gan mažą, ties 141 tūkst. kilometrų riba fiksuojamą atstumą. Pastarojo pradinė kaina - 500 eurų, nurodo oficialūs dokumentai. Tuo metu „Volkswagen“ ir „Mitsubishi“ vertės svyravo atitinkamai nuo 2,3 iki 5,8 tūkst. eurų.
Tuo metu praėjusių metų rudenį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rengtame nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės materialiojo turto viešame pardavimo aukcione buvo galima įsigyti nemažai „Škoda Octavia“, taip pat „Volkswagen Passat“ ir „Volkswagen Jetta“ automobilių, kurių pagaminimo data svyravo tarp 2005-2008 m., o pradinė pardavimo kaina siekė apie 1000 eurų. Didžioji dalis parduodamų automobilių - su dyzeliniais varikliais.
| Automobilio markė ir modelis | Pagaminimo metai | Pradinė kaina (Eur) | Rida (km) |
|---|---|---|---|
| GAZ-SAZ 3507 | 1991 | nuo 740 | Nenurodyta |
| Nissan NV200 | 2012 | nuo 1280 | Nenurodyta |
| Ford Transit | 2006 | nuo 550 | Nenurodyta |
| Ford Transit | 2003 | nuo 1720 | Nenurodyta |
| Škoda Octavia | 2005 | nuo 500 | ~141 000 |
| Volkswagen / Mitsubishi | Nenurodyta | 2300 - 5800 | Nenurodyta |
| Škoda Octavia, Volkswagen Passat, Volkswagen Jetta | 2005-2008 | nuo 1000 | Nenurodyta |
Galima įsigyti prižiūrėtą automobilį
Lietuvos techninių apžiūrų centrų įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas sako, jog visos biudžetinės organizacijos ir įstaigos darbui reikalingas transporto priemones įsigyja skelbdamos viešųjų pirkimų konkursus, o vėliau skelbdamos aukcionus jų atsikrato. „Tradiciškai pirmasis veiksmas sukelia didžiulį erzelį tarp automobilių pardavėjų, nes daugeliu atvejų tai proga uždirbti šiek tiek kitokius pinigus nei derantis su privačiais klientais. Paprastai konkursų sąlygose atsirasdavo itin keistų sąlygų, kokių gabaritų (netgi nurodant milimetrų tikslumu) turi būti ilgis, ratų bazė, specifinė komplektacija ar pan. dalykai, todėl labai dažnai tokie konkursai baigdavosi teisminiais ginčais“, - aiškina R. Gabartas.
Pasak jo, kalbant apie „tarnybą“ baigusius automobilius svarbūs keli aspektai. „Daugeliu atvejų „valdiški“ automobiliai gali naudotis išimtimi ir būti registruojami kaip N1 klasės technika, kuriai taikomi kiek kitokie reikalavimai (pavyzdžiui, juose gali būti montuojamos sėdynės pasuktos lygiagrečiai automobilio judėjimui; N1 kategorijos transporto priemonės techninės apžiūros periodiškumas - 1 metai, taip pat už jų eksploatavimą gali būti mokami tam tikri kelių mokesčiai), o perregistruojant į M1 gali kilti sunkiai išsprendžiamų rūpesčių.
Jei kalba eina apie specialiųjų tarnybų eksploatuotą M1 klasės automobilį, yra tikimybė įsigyti neblogą daiktą. Dažniausiai jų techninė priežiūra vykdoma itin griežtai pagal gamintojo reikalavimus, nes, tarkime, nesilaikant vizitų į aptarnavimo dirbtuves grafiko ar užsiimant kokia nors saviveikla rizikuojama prarasti garantijas. Gamintojų atstovai teigia, kad kai kurios tarnybos turi netgi papildomų reikalavimų, t. y. atlieka daugiau priežiūros procedūrų, nei reikalauja gamintojas. Jei tokį automobilį vairavo techniką gerbiantis pareigūnas, tikėtina kad į tokią mašiną galima be baimės žiūrėti antrinėje rinkoje“, - lrytas.lt apibendrino R.
Specialusis transportas: taisyklės ir išimtys
Specialusis transportas - tai specialios paskirties automobiliai, turintys mėlynus ir raudonus (arba tik mėlynus) švyturėlius ir specialiuosius garso signalus: policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos, laisvės atėmimo vietos, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros, valstybės saugumo departamento, specialiųjų tyrimų tarnybos, antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, karo policijos, muitinės, valstybinės kelių transporto inspekcijos.
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.
Nuo šiol nepraleidusiems specialaus transporto priemonių su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu ar jų lydimų automobilių vairuotojams gresia nuo 90 iki 140 eurų bauda. Taip pat nuo dviejų iki keturių mėnesių laikotarpiui gali būti atimta teisė vairuoti.
Kai specialusis transportas važiuoja su įjungtais švyturėliais, bet be specialiųjų garso signalų, jis pirmenybės neturi. Specialiojo transporto vairuotojai naudodamiesi Kelių eismo taisyklių 186 punktu visada turi įvertinti, ar šalia esantis vairuotojas spės laiku sureaguoti ir pasitrauks iš kelio. Jie gali pažeisti taisykles, tačiau tik tuo atveju, jei tai nepakenks eismo saugumui.

Švyturėlius ir dizainą naudoti gali ne bet kas
Kai automobiliai yra nebetinkami tarnyboms ir yra parduodami, visi specialūs žymėjimai nuo jų turi būti pašalinti. Tokios pačios taisyklės taikomos ir iš užsienio atvežtoms transporto priemonėms, ant kurių yra specialus ženklinimas ar sumontuoti švyturėliai. Beje, visai neseniai priimti įstatymo pakeitimai, kad civiliniai, ne specialiųjų tarnybų automobiliai negali būti dažomi ar apklijuojami tokiu pačiu ar panašiu dizainu kaip specialioji technika.
„Informuojame, kad policijos transporto priemonių dažymą reglamentuoja policijos generalinio komisaro įsakymas. Kitų spec. transporto priemonių žymėjimas, mūsų žiniomis, nustatytas Lietuvos standarte. Papildomai informuojame, kad Seimui 2022 m. spalio 10 d. priėmus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimą, aiškiai suformuluotas draudimas dalyvauti viešajame eisme transporto priemonėms, kurios nepriskirtos specialiosioms transporto priemonėms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais ir (arba) pažymėtos taip pat ar panašiai, kaip žymimos specialiosios transporto priemonės. Be to, be vidaus reikalų tarnybų, spec. transporto priemones naudoja ir šios įstaigos: greitosios medicinos pagalbos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos, Kalėjimų departamento, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais“, - rašoma VRM atsiųstame laiške. Administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 4 d. rašoma, kad už tokį pažeidimą vairuotojams gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų ir švyturėlių konfiskavimas.
Buvusį GMP automobilį pritaikė ir laisvalaikiui, ir darbui
Dažniausiai „nurašyti“ policijos ar greitosios medicinos pagalbos automobiliai pasiekia aukcionus ir yra parduodami jau be specialiųjų ženklų ar švyturėlių. Būtent tokia technika kaip mikroautobusai yra itin paklausi, mat periodiškas jų aptarnavimas dažniausiai reiškia dar gana neblogą būklę. O būtent GMP automobiliai pasižymi puikiai sukomplektuotu ligonio gabenimo skyriumi. Nors aukciono metu visa įranga yra išmontuojama, tačiau vidaus interjeras - stalčiai, spintelės, dėtuvės beveik visais atvejais lieka naujajam šeimininkui.
Anksčiau gyvybes gelbėjusį ir pacientus gabenusį GMP automobilį prieš daugiau nei dešimtmetį įsigijo Alvydas Petrošius. Iš pradžių jis automobilį naudojo į varžybas gabenti savo keturratį. Vėliau baigęs aktyvią karjerą sporte jis pasuko kita kryptimi - pradėjo teikti varžybų administravimo ir valdymo paslaugas platformoje „Raceadmin.eu“. Tuomet jo turimas buvęs GMP automobilis „Mercedes“ irgi puikiai pasitarnavo - jame buvo įrengtas mobilus štabas, reikalingas varžyboms valdyti. „Tai yra 2007-ųjų metų „Mercedes Sprinter“, paruoštas kompanijos „Altas“. Tą automobilį pirkau gal prieš dvylika metų, nes ieškojau, kuo į varžybas vežtis savo keturratį. Pirkau ne iš aukciono, bet iš žmogaus, kuris jį iš aukciono šį automobilį buvo nupirkęs. Ant automobilio jau nebebuvo jokių žymėjimų. Taigi atskirti, kad tas automobilis buvęs GMP, buvo galima tik iš to, jog ant šonų buvo likę sumontuoti papildomi žibintai. Pirkau šį automobilį dėl vidaus įrengimo. Jis tarsi biuras ant ratų - daug viršutinių lentynų, vietos daiktams, sumontuotos įvairios dėtuvės. Vėliau kai baigiau sportuoti ir pradėjau kitą veiklą - varžybų administravimą ir valdymą, tai šis automobilis ir toliau puikiai tarnauja. Aišku, galima visuomet įsirengti viską pačiam pagal savo norus, bet šiuo atveju man tiko viskas, kas buvo įrengta šiame automobilyje“, - sakė Alvydas Petrošius.
