Įtraukiojo ugdymo paskirtis yra pasiekti, kad vaikai su negalia nebepatirtų socialinės segregacijos specialiosiose mokyklose ir taip visam gyvenimui nebūtų pasmerkti socialinei atskirčiai, tačiau mokytųsi su visais vaikais bendrojo ugdymo aplinkose gaudami jiems reikalingą paramą ir taip turėtų šansus tapę suaugusiais gyventi visuomenėje lygiai su visais.
Naujausia statistika rodo, kad santykinai, lyginant su bendra vaikų populiacija, vaikų su negalia yra labai mažai, o jų skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga labai lėtai. Prie to neabejotinai prisidėjo švietimo praktikoje paplitęs specialiųjų ugdymosi poreikių terminas, kuris tapatinamas ir painiojamas su negalios sąvoka. Toks negalios ir elgesio (kartu ir bendravimo, emocijų ar kitų) sutrikimų tapatinimas parodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių terminai yra painiojami. Tai prisideda ir prie neigiamų negalios stereotipų stiprinimo, kartu ir prie pasipriešinimo įtraukiojo ugdymo siekiui, vaikų su negalia mokymuisi bendrojo ugdymo erdvėse.
Oficialiosios statistikos portale pateikti skaičiai rodo, kad mokinių su negalia Lietuvos mokyklose yra vos keli nedideli procentai. Mokiniams su elgesio ir emocijų sutrikimais reikalinga psichologinė ir kita pagalba. Tuo tarpu mokiniams su negalia labiausiai reikalingas tinkamas ugdymo sąlygų pritaikymas. Tam reikalinga gerai pažinti vaiko su negalia savybes, poreikius, gebėjimus. Geriausiai pažinti vaiką sekasi tik esant glaudžiam tėvų, specialistų, mokytojų ir paties vaiko dialogui.
Reikšmingus Švietimo įstatymo pakeitimus sąlygojo tarptautiniai Lietuvos valstybės įsipareigojimai tarptautinei žmogaus teisių teisei, konkrečiai, Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijai. Neabejotinai, didžiulį postūmį davė žmonių su negalia organizacijų, įskaitant šeimų, auginančių vaikus su negalia, organizacijų vykdyta advokacija dėl įtraukiojo ugdymo, susitelkus kartu su akademijos ekspertais.
Įtraukusis ugdymas yra kildinamas iš aukščiau minėtos Konvencijos ir joje nustatytos vaikų su negalia teisės mokytis bendrojo ugdymo aplinkose kartu su visais vaikais. Tačiau Lietuvoje įtraukiojo ugdymo sąvoka tiesiogiai susiejama su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Čia iškyla reikšminga terminų painiava, kadangi per se įtraukusis ugdymas yra nukreiptas į vaikus su negalia, kurie nuo senų laikų patiria socialinę atskirtį juos mokant atskirtose nuo bendrojo ugdymo mokyklų aplinkose, dar kitaip - specialiosiose mokyklose. Dėl tokios atskirties šių vaikų visaverčio gyvenimo visuomenėje šansai stipriai sumažėja. Tuo tarpu segregacijos grėsmės vaikams su sutrikimais ar mokymosi sunkumais praktiškai niekada nebuvo.
2024 metais Lietuvoje įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija, kuria panaikintos diskriminacinės nuostatos, leidusios bendrojo ugdymo mokykloms nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dėl tariamo ar tikro ugdymo sąlygų mokykloje nepritaikymo. 29-uoju įstatymo straipsniu įtvirtinta mokinių, įskaitant ir turinčių specialiųjų poreikių, teisė mokytis mokykloje, gyvenant jai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei mokykla negali patenkinti visų priimto mokytis mokinio ugdymosi poreikių ar neimanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, siūlomas tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis toje pačioje arba kitoje bendrojo ugdymo mokykloje.
Lietuvos oficialiosios statistikos portalas pateikia visų trijų specialiųjų ugdymosi poreikių grupių mokinių ugdymosi Lietuvos švietimo įstaigose skaičius. Atskyrus visas tris grupes ir pritaikius antrinę duomenų analizę galima nesunkiai įžvelgti tam tikras tendencijas. Šios analizės būdu gauta reikšmė R parodo augimo tendenciją.
1-ame paveiksle pateikti duomenys rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokiniai su negalia sudaro tik 1,5 proc. visų Lietuvos moksleivių, iš viso - 4 090. Didžiąją dalį mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro vaikai su emociniais, elgesio ir kitais sutrikimais - tai 10,5 proc.
2-paveiksle Švietimo valdymo informacinėje sistemoje patiektų duomenų analizė leidžia matyti, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse daugiausia mokosi mokiniai, kurių ugdymosi poreikiai nedideli arba vidutiniai. Mokinių su nedideliais ugdymosi poreikiais skaičius reikšmingai mažėja, tačiau reikšmingai auga mokinių su vidutiniais arba dideliais ugdymosi poreikiais skaičius.
Iš viso mokinių su negalia Lietuvoje yra 2,95 proc. visų Lietuvos vaikų, tai yra 10 306 mokiniai.
Paveiksle pateikti analizės duomenys patvirtina, kad mokinių su negalia skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga nežymiai. Kita vertus, vaikų su negalia skaičius labiausiai auga bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose lavinamosiose klasėse.
Reikalinga tolesnė analizė siekiant atpažinti realios įtraukties praktikas mokyklose. Tam reikia nepainioti ir atskirti specialiųjų poreikių ir negalios sąvokas. Be to, būtina suprasti ir kitas - integracijos ir įtraukties - sąvokas. Integracija yra laikytina siekiu pritaikyti vaiką su negalia prie tipinių aplinkų ir ugdymo metodų, o tai dažniausiai lemia nesėkmę ir nusivylimą. Įtrauktis, priešingai, yra laikytina siekiu pritaikyti ugdymo aplinkas prie vaiko su negalia savybių gerai pažįstant jo/jos poreikius, aprūpinant vaiką ir pedagogą visa būtina vaikui reikalinga parama, pritaikant bendravimo priemones ir ugdymo medžiagą pagal vaiko poreikius.
tags: #specialiuju #klasiu #komplektacija