Audimo staklės - tai sudėtingas įtaisas, skirtas audiniams austi. Jų veikimo principas remiasi metmenų ir ataudų persipynimu, sudarant vientisą audinio struktūrą. Nors šiuolaikinės staklės pasižymi aukštu automatizavimo lygiu, jų pagrindiniai komponentai išliko panašūs per šimtmečius.
Pagrindiniai audimo staklių elementai apima metmenų tiekimo mechanizmą, kreiptuvą metmenų krypčiai keisti, metmenų vėrimo nytis, kurios kilnojamos sudaro žiotis, šaudyklę ar kitą įtaisą ataudams pratiesti, bei skietą ataudams prie prieaudo primušti.
Žiotys, audžiant paprastu pynimu (2-8 nyčių), sudaromos kumšteliniu mechanizmu. Sudėtingesniems pynimams (iki 14-28 nyčių) naudojamos nytkėlės, į kurias audimo programa perkeliama mechaniniais ar elektroniniais įtaisais - audimo kortomis.
Be šių pagrindinių mechanizmų, audimo staklės turi ir daugybę pagalbinių įtaisų. Tai spalvotų ataudų valdymo įtaisai, metmenų bei ataudų saugikliai, kurie automatiškai sustabdo stakles trūkus siūlui. Taip pat yra šaudyklių ar kitų ataudo pratiesimo mechanizmų apsaugos ar kontrolės įtaisai, atmušos mechanizmai, šeivų automatiniai keitimo mechanizmai, pavaros ir valdymo mechanizmai.
Istorinė raida ir tipologija
Pirmosios audimo staklės atsirado apie 5 tūkstantmetį prieš mūsų erą Azijoje. Rytų ir Pietų Amerikoje naudotos staklės su horizontalia metmenų padėtimi, o Egipte, Vidurio ir Pietų Europoje - su vertikalia. Iš neolito laikų vertikaliųjų audimo staklių pasvarėlių rasta germanų, slavų ir baltų genčių teritorijose.
Pirmosios audimo staklės neturėjo pakojų žiotims sudaryti. Sudėtingesnės, su pakojomis, pradėtos naudoti antrame - pirmame tūkstantmetyje prieš mūsų erą Kinijoje, o Europoje jos paplito nuo XIII-XIV amžiaus. 1733 metais Anglijoje buvo išrasta greitaeigė šaudyklė su šovos įtaisu, kas žymiai paspartino audimo procesą.
Audimo staklių tipai
Pagal ataudo pratiesimo būdą audimo staklės skirstomos į šaudykines (ataudas tiesiamas šaudykle ar šeiva) ir bešaudykles. Pastarosios naudoja sviediklį, oro srautą, vandens čiurkšlę ar iešmus-rapyras, todėl būna sviediklinės, pneumatinės, hidraulinės ir iešminės.
Šaudyklinės audimo staklės gali būti rankinės, kuriose šeiva keičiama rankomis, ir automatinės, kur šeiva keičiama automatiškai. Pagal tai, kiek audiniui austi vienu metu sudaroma žiočių, staklės būna vienažiotės ir daugiažiotės.
Tipologiškai audimo staklės skirstomos į nepilno rėmo (pusstakles, be skersinio rėmo, jungiančio priekyje šonines sienas) ir pilno rėmo (plačiosios) stakles. Pastarosios paplito XIX amžiaus pabaigoje, o XX amžiaus pirmojoje pusėje buvo nuolat tobulinamos ir plačiai naudojamos.
Dažnai tomis pačiomis audimo staklėmis galima austi įvairių žaliavų audinius. Tačiau sudėtingos ir specialios sandaros audiniai, pavyzdžiui, kilpiniai ir pūkuotieji audiniai (aksomas, pliušas, kilimai), taip pat kaspinai ir techniniai audiniai, audžiami specialiomis audimo staklėmis.
Audimo staklės Lietuvoje
Lietuvoje naudotas seniausias audimo įtaisas juostoms austi - tai lentelės su skylutėmis kampuose metmenų žiotims sudaryti. Šiaurės vakarų Lietuvoje IX-XII amžiaus kapuose rasta žalvarinių ir gintarinių ritualinės paskirties miniatiūrinių audimo lentelių.
Pirmosios Lietuvos teritorijoje naudotos audimo staklės buvo vertikaliosios su keraminiais pasvarais, o nuo XIII amžiaus pradėtos naudoti horizontaliosios. XIX-XX amžiaus lietuvių audimo staklės paprastai susidėdavo iš rėmų, dviejų velenų (vienas metmenims, kitas audiniui įrišti) su krumpliaračiais ir strektėmis metmenims ir audiniui įtempti. Aplink metmenų veleną būdavo apdedamos balanos, kurios neleisdavo metmenims susitaršyti, taip pat naudotos lazdelės su nytimis, pakojos nytims kilnoti ir lenta audėjui sėdėti.
Audžiant XIX-XX amžiuje naudota šaudyklė su šeiva ataudų siūlui perkaišioti ir ataudui tiesinti, bei sprąstis audiniui išplėsti. Dabar tautodailininkai ir meno dirbtuvių audėjai naudoja patobulintas rankines audimo stakles su vietinių meistrų pagamintomis nytkėlėmis.
Lietuvos tekstilės pramonėje iki XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio vyravo šaudyklinės mechaninės ir automatinės audimo staklės.
Audimo mašinos animacija ir pagrindinis audimo principas
Modernios audimo staklės turi dar ir mikroprocesorinės automatikos įtaisų, kurie leidžia automatiškai surasti trūkusius ataudus, keisti jų pakuotes, išimti audinio rietimą ir pagreitinti staklių užtaisymą. Daug kur audyklose jau naudojamos kompiuterinės sistemos audimo technologiniam procesui valdyti.
tags: #stakliu #prietaisas #velenui #prilaikyti #kad #nesisuktu