Stanislovas Tomas, viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo kaltinamasis, nepanoro atvykti į teismo posėdį, kur jam turėjo būti skelbiamas nuosprendis. Jo advokatė Liudmila Karvelienė teigė nežinanti savo ginamojo buvimo vietos ir pabrėžė, kad yra valstybės paskirta gynėja, su klientu nebendravusi ir nesulaukusi jo skambučių.
Kiek žinoma, šiuo metu Stanislovas Tomas yra išvykęs iš Lietuvos. Teisėja Inga Štuopienė pripažino jį kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų. Prokuratūra prašė skirti 30 tūkst. eurų baudą, tačiau teisėjos nuomone, tokia bausmė būtų per žiauri ir paliktų S. Tomą be jokio turto, todėl jis buvo nusiųstas už grotų.
Teismas S. Tomui skyrė 75 parų arešto bausmę. Kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, bausmė sumažinta trečdaliu, tad areštinėje jis turėtų praleisti 50 parų. Beje, 2 paras jis jau buvo atsėdėjęs iškart po nusikaltimo įvykdymo. Taip pat jis turės atlyginti 2240 eurų nuostolius Vilniaus miesto savivaldybei už sudaužytą lentą.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, tačiau advokatė teigė nežinanti, ar taip bus padaryta.
Įvykio aplinkybės ir S. T. veiksmai
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas balandžio 8 d. dėl piliečio S. T. veiksmų, kai jis tądien Vilniaus centre kūju sudaužė Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą ir šiuos savo veiksmus tiesiogiai transliavo internete. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų iškart po šio akto.
Prokurorai jam pateikė įtarimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Prokuratūra prašė teismo skirti jam 30 tūkst. eurų baudą ir konfiskuoti kūjį - nusikalstamos veikos įrankį.
S. Tomas atminimo lentą sudaužė viešai, patalpinęs įvykio vaizdo įrašą į feisbuką. Vilniaus valdžia pažadėjo atkurti lentą ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos.
Jonas Noreika: istorinė figūra ir visuomenės nuomonė
Diskusijos visuomenėje dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigia, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Jie jį laiko Holokausto eros karo nusikaltėliu ir nacių kolaborantu, kuris nacių okupacijos metais ėjo vadovaujančias pareigas Šiauliuose, Plungėje ir Telšiuose, kur buvo nužudyta 14,5 tūkst. žydų.
Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
Tarptautinis dėmesys ir S. T. byla
Šią žinią rugpjūčio 13 d. plačiai nušvietė Izraelio dienraštis HAARETZ. Jis pranešė, kad Stanislovas Tomas, sunaikinęs atminimo lentą Jonui Noreikai, kai kurių lietuvių vadinamo didvyriu, nuteistas kalėti tris mėnesius ir bauda. Dienraštis citavo S. Tomą, kuris teigė, kad nors J. Noreika nužudė 14 tūkst. žydų, Lietuvoje jis laikomas nacionaliniu didvyriu.
Lietuvos teismui atmetus Holokaustą išgyvenusių žmonių sūnaus Granto Gochino prašymą nuimti minėtą lentą, S. Tomas apskundė šį teismo sprendimą. G. Gochinui padėjo J. Narkevičius.
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėja Gintarė Vosyliūtė LRT.lt sakė, kad S. T. bylą nagrinėjęs teismas balandžio 11 d. leido jam išvykti iš Lietuvos 10-čiai dienų. Jis turėjo bilietą.
Tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo S. T. pinigų gavimo iš Rusijos fondo „Pravfond“. Nutarime konstatuota, kad S. Tomas, apeidamas tarptautines sankcijas, gavo iš sankcionuoto Rusijos fondo ne mažiau nei 7 tūkst. eurų. Teismas nusprendė S. T. skundo netenkinti, nes FNTT nutarimas yra teisėtas.
S. Tomas teigė, kad Lietuvos institucijos negali vertinti nagrinėjamo atvejo, kadangi jo gimtoji kalba yra ispanų, ir FNTT pažeidė jo teises, neleisdama jam dalyvauti procese nuotoliniu būdu, apklausti liudytojų ir išversti dokumentų į jo suprantamą kalbą. Tačiau teisme S. Tomas kalbėjo lietuviškai.
Rusijos fondas „Pravfond“ ir jo ryšiai
Kaip anksčiau skelbė BNS, Rusijos kontroliuojamas Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas „Pravfond“ Lietuvoje finansavo Sausio 13-osios byloje dėl nusikaltimų žmogiškumui kaltinamųjų advokatus ir skyrė pinigus prorusiškiems asmenims. Tarp remiamų asmenų minimi Algirdo Paleckio bendražygis Edikas Jagelavičius, buvęs Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas, taip pat paties A. Paleckio ir Kazimiero Juraičio gynybai.
Fondas, įkurtas 2011 metais, yra kuruojamas Rusijos Užsienio reikalų ministerijos, jam vadovauja buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų Vakarų šalių žvalgybos patvirtina šį fondą esant tiesiogiai susijusį su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Nuo 2023 metų jam taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
S. T. prašymas politinio prieglobsčio
Po teismo nuosprendžio S. Tomas pareiškė, kad paprašė politinio prieglobsčio Austrijoje.
Visuomenės pasipiktinimą S. Tomas sukėlė 2019 metų balandžio 8 dieną Vilniaus centre kūju sudaužęs ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti Joną Noreiką-Generolą Vėtrą.
Teigiama, kad Lietuvoje tebėra dar bent šimtas paminklų buvusiems naciams.
tags: #stanislovas #tomas #bauda