Savaitgalį minėtos Pasaulinės hospisų ir paliatyviosios pagalbos dienos proga, ligonių kasa primena apie paslaugas sunkiai sergantiems žmonėms. Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai - per 6 400. Šiemet iki rugsėjo jos prireikė daugiau kaip 5 660 gyventojų.
„Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms. Vis dėlto skiriant tokias paslaugas svarbi yra ne diagnozė, o žmogaus sveikatos būklė ir šios pagalbos reikalingumas. Paliatyviosios pagalbos priemonės padeda kontroliuoti ir lengvinti ligos požymius, gerinti paciento bei jo artimųjų gyvenimo kokybę“, - sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.
Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes. Taip pat paciento sveikatos būklė atitinka tam tikrus rodiklius pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės skalę - ECOG, Bartelio ir Karnovskio indeksus, ir reikia simptomų terapijos. Vaikams šios paslaugos skiriamos, kai jie serga progresuojančia, pavojinga gyvybei liga ir reikia valdyti ligos simptomus.
Rūpinasi ne tik fizine priežiūra
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai. Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai.
„Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Naudojamos priemonės, leidžiančios išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą, kuo aktyvesnį likusį gyvenimą. Suteikiama žinių apie paliatyviąją pagalbą, ligonio ir jo artimųjų pageidavimu gali būti teikiama dvasinė parama. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu“, - paslaugų pavyzdžius vardija O. Burokienė.
Šias paliatyviosios pagalbos paslaugas pacientai gali gauti ligoninėje, namuose ir dienos stacionare.
Pagalbos ligoninėje trukmė neribojama
Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia. Ją pacientai gali gauti, ir kai buvo slaugomi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis. Artimieji pacientą gali lankyti bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu.
Paciento namuose - iki trijų paslaugų kasdien
Ligonių kasos atstovė paaiškina, kad ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje. Tačiau ambulatorinės slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos namuose paslaugas vienu metu gali gauti tik tie pacientai, kuriems reikia gleivių išsiurbimo. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Be to, rekomenduojama, kad savivaldybėje būtų bent viena slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo komanda, kuri užtikrintų pagalbą likusiu laiku, jeigu jos prireiktų. Ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų.
Derinama su pagalba dienos stacionare
Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą. Pavyzdžiui, ryte pacientui dienos stacionare suleidžiama vaistų nuo skausmo, taikoma deguonies terapija, o po pietų namuose slaugytojas gali suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jos yra būtinos. Dienos stacionaro paliatyviąją pagalbą pacientas gali gauti nuo 4 iki 12 valandų per dieną.
Paliatyvioji priežiūra ir hospiso priežiūra: kuo skiriasi?
Kaip ir kur gauti?
Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasos interneto svetainėje.
Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų.
Naujoji tvarka numato, kad šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.
Jei gydymo įstaiga dirba trumpiau, ji turi informuoti savo pacientus, kur kreiptis dėl šeimos medicinos paslaugų likusiu laiku. Tačiau ką daryti susirgus naktį ar, pavyzdžiui, Velykų dieną?
Ne darbo metu - tik skubioji pagalba
Kaip nurodo Valstybinė ligonių kasa, sveikatai sutrikus vėlai vakare, naktį, savaitgalį ar per šventes, kai gydymo įstaiga, kuriame žmogus prisirašęs, nedirba, pacientai gali gauti ligonių kasų apmokamą skubiąją pagalbą, t. y. skubią ambulatorinę paslaugą, priskirtą šeimos gydytojo kompetencijai, arba skubiosios medicinos pagalbos paslaugą. Pavyzdžiui, skubioji pagalba teikiama, kai yra stiprus skausmas, karščiavimas daugiau nei 38°C, trunkantis ilgiau nei 72 valandas, traumos, ūmios alerginės reakcijos ar pykinimo atvejais, kartojantis vėmimui, o vaikams - ir kai karščiavimas daugiau nei 37,8°C, trunkantis ilgiau nei 24 valandas, yra bėrimas, skausmas ar paviršinių žaizdų ir kt. Skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos, kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus ir kt. Dėl skubiosios pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti gyventojai.
Į skubiosios pagalbos kabinetą arba ligoninę
Pagal naują šiemet įsigaliojusią tvarką, jei gydymo įstaiga dirba trumpiau nei 12 valandų per dieną, ji turi informuoti savo pacientus, kur kreiptis dėl šeimos gydytojo komandos (vidaus ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo kartu) paslaugų po įstaigos darbo valandų. Skubiąją pagalbą šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai, o kur jų nėra - ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai. Pagal įstatymą skubios pagalbos kabinetais nuo sausio 1 dienos turėjo būti įsteigti visuose didžiuosiuose miestuose, tačiau tai padaryta tik sostinėje ir Šiauliuose. Vilniuje galima kreiptis į skubiosios medicinos pagalbos kabinetą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Šiauliuose - Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą. Po šių kabinetų darbo valandų dėl ūmių būklių ar būtinosios medicinos pagalbos vilniečiai ir šiauliečiai gali kreiptis į artimiausios ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Miestuose ir rajonuose, kuriuose nėra tokių skubiosios pagalbos kabinetų, šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis, ūmiai susirgus ar susižeidus, dėl skubiosios pagalbos galima kreiptis į ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriuose, kai žmogus kreipiasi dėl būtinosios medicinos pagalbos.
Kada gali tekti susimokėti?
Jei žmogus į ligoninės primėmimo skyrių kreipiasi dėl būtinosios medicinos pagalbos ar dėl ūmių būklių, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai, suteikta pagalba apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. „Kitais atvejais jeigu pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad pacientui būklė neatitinka pirmiau minėtų, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu informavus pacientą apie galimybę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą pagalbą jis vis tiek pageidauja gauti konsultaciją, jam gali būti teikiamos mokamos paslaugos“ Susimokėti gali tekti ir, pavyzdžiui, jei žmogus kreipiasi, kad jam pratęstų receptą, nedarbingumo pažymėjimą, arba negalavimas nekelia grėsmės sveikatai ar gyvybei. Pažymima, kad gydymo įstaigos pareiga - suteikti pacientams informaciją, kokios paslaugos yra apmokamos fondo lėšomis, o už ką gali būti prašoma sumokėti. Visos Lietuvos gydymo įstaigos, kuriose gali būti teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, skelbiamos ligonių kasų interneto svetainėje.
Pravartu iš anksto pasidomėti savo gydymo įstaigoje
Kur kreiptis skubiosios pagalbos, šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos savo pacientams turi pranešti įstaigos skelbimų lentose, interneto svetainėje, SMS ar el. paštu, telefono autoatsakikliu, kai gydymo įstaiga nedirba. Vis dėlto ne mažiau svarbu, kad ir patys pacientai gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, iš anksto pasidomėtų ir visuomet žinotų, kur jiems vykti ūmiai susirgus naktį, savaitgalį ir per šventes. Visos Lietuvos gydymo įstaigos, kuriose yra skubiosios pagalbos kabinetai, taip pat kuriose gali būti teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, skelbiamos ligonių kasų interneto svetainėje.
Grėsmės gyvybei atveju - 112
Kai kyla pavojus žmogaus gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112. Šių paslaugų įprastai reikia nelaimingų atsitikimų, tokių kaip eismo įvykis ar gaisras, atvejais, esant gyvybei grėsmingoms, pavojingoms ir kritinėms žmogaus sveikatos būklėms - insultui ar infarktui, žmogui praradus sąmonę, dėl kitų sveikatos būklių negalint vykti į skubiosios medicinos pagalbos skyrių ar kai tam nebėra laiko. Numeriu 113 galima gauti medicininę konsultaciją, kaip padėti sau ar kitiems, kai sveikatai negresia didelis pavojus. Prireikus dispečeris iškvies ir greitąją medicinos pagalbą.
Kai artimajam reikalinga ilgalaikė priežiūra dėl lėtinės ligos ar negalios, slaugos ligoninė gali tapti svarbiu pagalbos šaltiniu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip patekti į slaugos ligoninę Lietuvoje, kokie reikalavimai keliami pacientams, kokias paslaugas teikia tokios įstaigos ir kokią finansinę paramą galima gauti iš valstybės.
Kas yra palaikomasis gydymas ir slauga?
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga yra stacionarinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri turi būti teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems ir kitiems pacientams, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija.
Ši paslauga skiriama, kai pacientui nustatyta diagnozė ir nebereikia papildomų tyrimų, taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų negalima suteikti paciento namuose.
Kada pacientas siunčiamas į slaugos ligoninę?
Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami tada, kai jiems nustatoma tiksli diagnozė ir nėra reikalingas aktyvus gydymas, bei negalima skirti medicininės reabilitacijos. Slaugomi pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po priežiūros namuose, tada, kai teikiama pagalba namuose neefektyvi.
Kai kuriems pacientams slaugos namuose neįmanoma teikti dėl socialinių aplinkybių, pavyzdžiui, vienišumo arba nuolatinės priežiūros poreikio.
Siuntimas į slaugos ligoninę
Gydytojas rašo siuntimą šiai paslaugai, kai pacientui yra atlikti visi tyrimai, išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, tačiau paciento būklė išlieka sunki ir reikalaujanti nuolatinių sveikatos priežiūros intervencijų. Siuntimą palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugai gali rašyti tiek asmenį gydantis gydytojas, tiek asmens šeimos gydytojas.
Dar 2022 m. patvirtintas atnaujintas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas reglamentuojantis įsakymas. Atsisakyta konkrečių diagnozių kaip indikacijų, nustatant stacionarinės slaugos poreikį - vertinama asmens sveikatos būklė, slaugos paslaugų poreikis ir galimybės jas suteikti namuose. Taip pat nustatyti reikalavimai palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai ir paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų krūviai.
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Asmens sveikatos būklė | Vertinama pagal nustatytą diagnozę ir aktyvaus gydymo bei medicininės reabilitacijos poreikį. |
| Slaugos paslaugų poreikis | Nustatomas pagal specialų klausimyną, vertinant reikalingų procedūrų intensyvumą ir pobūdį. |
| Galimybės suteikti namuose | Vertinama, ar paciento slaugos poreikiai gali būti patenkinti namuose, atsižvelgiant į socialines aplinkybes ir reikalingos priežiūros intensyvumą. |
Kiek laiko galima būti slaugos ligoninėje?
Ligonio buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. Slaugos ligoninei, kuri sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, bet laikas negali būti ilgesnis nei 120 dienų per kalendorinius metus.
Paliatyvioji pagalba
Jei reikia pagelbėti sergančiam žmogui iškęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba. Tai ligonių priežiūra, kurie serga neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui lengviau kęsti nepagydomos ligos sukeliamas kančias. Paliatyviosios pagalbos paslaugos skiriamos pacientams, sergantiems gyvenimą trumpinančiomis, nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis.
Slaugos ligoninių komanda
Slaugos ligoninėje komandą sudaro gydytojas, medicinos psichologas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas, o slauga teikiama visą parą, neišskiriant savaitgalių ar šventinių dienų.
Socialinės paslaugos
Asmuo, rengiamas paleisti iš sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamas gauti savivaldybės finansuojamas socialines paslaugas, gali kreiptis į šių įstaigų socialinius darbuotojus. Dėl šių paslaugų į savivaldybę gali kreiptis ir asmens artimieji.
Dėl savivaldybės iš dalies finansuojamas socialines paslaugas į namus ar įstaigoje, reikėtų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją ar kitą savivaldybės įgaliotą įstaigą) ir užpildyti prašymą. Pagal asmens individualius poreikius, asmeniui gali būti skirta socialinė globa ar integrali pagalba (socialinė globa ir slauga) asmens namuose (iki dešimties valandų per parą), dienos socialinė globa dienos centre. Taip pat iki šešių mėnesių per metus gali būti teikiama trumpalaikė socialinė globa stacionariose socialinės globos įstaigoje.
Sparčiai vystant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, stebimas stacionarinių slaugos paslaugų poreikio mažėjimas. Visgi jis išlieka aktualus atvejais, kai asmeniui būtina nuolatinė pagalba, bet teikti slaugos paslaugas namuose nėra galimybės dėl reikalingų procedūrų intensyvumo ar net dėl socialinių aplinkybių.
Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija.
Kai reikia nuolatinės specialistų priežiūros
„Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių pacientai siunčiami, jei pagal specialų klausimyną jiems nustatomas didelis slaugos paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, po to, kai pacientas gavo slaugos paslaugas namuose, bet tokia pagalba buvo neefektyvi.
Šią paslaugą taip pat gali gauti žmonės, kuriems po gydymo ligoninėje reikia nuolatinės medicinos specialistų priežiūros gydymo įstaigoje, kad būtų galima pasirūpinti esminiais fiziologiniais poreikiais, taikyti simptominį gydymą ir slaugą, jei nepakanka slaugos namuose“, - aiškina VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.
Ligonių kasos duomenimis, dažniausiai palaikomojo gydymo ir slaugos prireikia dėl smegenų kraujagyslių ligų (30 proc. atvejų), dėl įvairių medicininių priežasčių nepakankant slaugos paslaugų namuose (20 proc.), dėl kai kurių širdies ligų formų (16 proc.), psichikos sutrikimų, tokių kaip demencija, onkologinių ligų, klubo ir šlaunies sužalojimų ar kt.
Pagalbą teikia įvairūs specialistai
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Gydymo įstaiga gali skirti ir kitus sveikatos priežiūros specialistus. Paslauga užtikrinama visą parą.
Pasak D. Prochorovos, šie specialistai rūpinasi paciento kasdiene priežiūra, taiko priemones gyvenimo kokybei pagerinti ir ligos simptomams palengvinti. Įprastai malšina skausmą, prižiūri bendrą sveikatos būklę, žaizdas, atlieka pragulų profilaktiką, kineziterapijos ir kitas kasdienės slaugos procedūras, rūpinasi asmens higiena, organizuoja maitinimą. Gali atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, elektrokardiografiją, kitus gydančio gydytojo skirtus tyrimus. Jeigu reikia, pacientas gali gauti ir antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijas.
Apmoka iki 4 mėnesių per metus
Palaikomąjį gydymą ir slaugą ligonių kasa apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo - pacientas papildomai mokėti neturi. Fondo lėšomis mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį kaip 120 dienų per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios.
Kiek laiko pacientas guli ligoninėje, priklauso nuo jo būklės, ligos eigos ir sunkumo. Kas 30 dienų paciento sveikatos būklė vertinama pildant slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Jei pagal jį slaugos paslaugų poreikis yra mažas arba vidutinis, pacientui pradedamas organizuoti ambulatorinių slaugos paslaugų teikimas namuose.
Paslaugą teikia per 90 įstaigų Lietuvoje
Siuntimą išrašo šeimos gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas, kartu išrašydamas ir visus pacientui reikalingus kompensuojamuosius vaistus.
Slaugos ligoninę pacientas ar jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos. Šią ligonių kasos apmokamą paslaugą šiuo metu teikia 97 gydymo įstaigos. Jų sąrašą, pasirinkus paslaugą, galima rasti čia.
Palaikomajam gydymui ir slaugai kasmet skiriama vis daugiau fondo lėšų. 2022-2024 m. laikotarpiu skiriamų fondo lėšų suma šioms paslaugoms išaugo bemaž 52,4 proc., t. y. daugiau nei 45 mln. eurų. Šiemet iš fondo numatyta skirti daugiau nei 154 mln.
„Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad pacientas visada turi kur kreiptis nepaisant to, kada pagalbos prireikia - įprastą darbo dieną, savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes“, - sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Pacientus neretai supainioja tai, kad ne visos poliklinikos ar šeimos medicinos centrai pagalbą nepertraukiamai teikia pačios. Kai kurios jų yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba. Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija turi būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Taip pat patogu sužinoti, kur kreiptis pagalbos po darbo valandų ligonių kasų interneto svetainėje. Čia surinkta ir nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.
Poliklinikos, šeimos medicinos centrai vis dažniau pacientams primena, jog po šeimos gydytojų darbo valandų budintys gydytojai teikia paslaugas ūmiai susirgus pagal šeimos medicinos normą. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, budintis gydytojas, jei reikia kviečia greitosios medicinos pagalbos brigadą, o išrašai apie budinčio gydytojo suteiktas paslaugas persiunčiami į gydymo įstaigą, kurioje asmuo pasirinkęs šeimos gydytoją. Tuo tarpu dėl gydymo ir tyrimų kontrolės, planinio bei profilaktinio sveikatos tikrinimo gyventojų prašoma kreiptis į savo gydytoją jo darbo metu. Taigi, į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, smarkiai pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo, atsiranda dusulys ir pan. Tačiau visuomet derėtų protingai įsivertinti situaciją, ar žmogui reikalinga pagalba negali palaukti poliklinikos darbo valandų. Tarkime, išsirašyti kasdienių vaistų galima iš anksto susiplanavus vizitą pas savo šeimos gydytoją.
Iki 30 proc. atvejų nėra skubūs
Ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai pastebi, jog atvykę pacientai neretai piktnaudžiauja ligoninės paslaugomis. Tai yra kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas. Tuomet priėmimo skyriuose susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia. Kai kuriose Lietuvos ligoninėse skaičiuojama, kad net apie 20-30 proc. atvejų į skubiosios pagalbos skyrius pacientai atvyksta, kai skubi pagalba nėra būtina, o nerimaujama tik dėl nežymių sveikatos sutrikimų.
„Ar pagalba yra būtina ar ne - sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, negresia sunkių komplikacijų rizika, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti“, - sako O. Burokienė. Taigi pacientui gali tekti susimokėti dviem atvejais. Pirma, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas - tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje. Svarbu žinoti, kad skubioji pagalba turi būti pacientui suteikta nedelsiant. Tačiau, jei pacientui reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.
Kada reikia vykti į priėmimo skyrių?
Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla. Be abejo, žmogui prireikus skubios pagalbos nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefono numeriu 112. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko. Skubioji medicinos pagalba - tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu - į budinčius gydytojus.
Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams - tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo. Be to, ji turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Kaune, jo viešnagės Druskininkuose metu, nutikus nelaimei, jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią miesto polikliniką.
tags: #ar #teikia #auti #ligonineje