Starteris yra esminis automobilio vidaus degimo variklio užvedimo sistemos komponentas. Jo pagrindinė funkcija - suteikti alkūniniam velenui reikiamą mechaninę energiją, kad variklis pradėtų veikti savarankiškai. Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami elektriniai starteriai, maitinami nuolatinės srovės, gaunamos iš akumuliatoriaus. Nors vizualiai starteris gali atrodyti paprastai, jo veikimas susijęs su didelėmis elektros energijos sąnaudomis ir specifinėmis mechaninėmis bei elektrinėmis sąveikomis.
Eksploatacijos metu starteris nuolat yra veikiamas didžiulių apkrovų, todėl nėra ko stebėtis, kad galiausiai gali nebepaklusti. Vos atsiradus problemoms su variklio paleidimu, įtariamuoju pirmasis tampa akumuliatorius. Tai visiškai teisinga mintis, tačiau reikia prisiminti, kad jis kaltas ne visuomet. Problemų gali sukelti netinkamas starterio veikimas. Kol vidaus degimo varikliai neužleis vietos hibridinėms ir elektrinėms pavarų sistemoms, tol starteriai atliks svarbų vaidmenį paleidimo sistemose.
Starterio sandara ir veikimo principas
Dažniausiai starteris būna sudarytas iš sekančių komponentų:
- Elektrinis variklis
- Įjungiantis elektromagnetas (elektromagnetinis jungiklis)
- Galvutė su guoliu ir jungiančiuoju mechanizmu
Elektrinis starteris dažniausiai susideda iš vamzdžio formos korpuso, kuriame yra patalpinti polių elementai, žadinimo apvijos bei nuolatiniai magnetai. Korpuse yra elektrinis rotorius su apvijomis. Įjungiantis elektromagnetas, vadinamas elektromagnetiniu jungikliu, kurį sudaro relė bei elektromagnetas, yra viršuje pritvirtintas prie starterio galvutės. Starterio galvutėje yra sumontuoti: krumpliaratis, vienos krypties sankaba, svirtis ir spyruoklė.
Įjungdami variklį raktelio pagalba įsijungia elektromagnetinis jungiklis. Srovė tekanti apvijose sukuria magnetinį lauką, kuris pritraukia ir prilaiko kontaktus. Sujungus kontaktus svirtis stumia jungiantįjį mechanizmą su krumpliaračiu ir vienos krypties sankaba prie variklio smagračio krumplinio žiedo. Krumpliaračiui pilnai susijungus su smagračio krumpliniu žiedu, elektromagnetiniame jungiklyje esantis kontaktas uždaro pagrindinę starterio srovės grandinę. Starteris įsijungia ir pradeda sukti smagratį.
Starteris ima iš akumuliatoriaus dideles elektros energijos dozes (200-600 A) per trumpą laikotarpį. Dėl to tinkamam starterio veikimui yra būtinas geros būklės akumuliatorius, tačiau netinkamas starterio veikimas gali dalinai iškrauti akumuliatorių arba net jį pažeisti.
Dažniausiai pasitaikantys starterio gedimo požymiai ir priežastys
Standartinius paleidimo sistemos gedimus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: elektrinius ir mechaninius. Deja, ne visus gedimus pavyks laiku diagnozuoti ir užkirsti jiems kelią. Tiesa, yra tokių gedimų, kurių simptomai yra jaučiami ir girdimi, tačiau kai kurie atsiranda netikėtai ir be jokio išankstinio įspėjimo.
Starteris nesuka pasukus raktelį
Reakcijos po raktelio pasukimo uždegimo spynelėje arba starterio mygtuko nuspaudimo nebuvimas - tipinis gedimas. Šiuo atveju, ypač jei pasukus raktelį įsijungia ir užgęsta kontrolinės lemputės, reikia ieškoti starterio reakcijos trūkumo priežasties akumuliatoriuje. Reikia patikrinti, ar jis nėra pernelyg išsikrovęs. Jei jo įkrovimo lygis yra tinkamas, tuomet po padidinamuoju stiklu turi patekti pagrindinis laidas į starterį - ar jis nėra nutrauktas ir ar yra pilnai izoliuotas. Verta patikrinti ir visus sujungimus paleidimo sistemoje. Kartais atsitinka, kad sugenda uždegimo spynelė arba jos laidas. Tačiau jei ir šie elementai nėra pažeisti, tikriausiai susidūrėme su elektromagnetinio jungiklio apvijų gedimu (netinkama sąveika su jo šerdimi).
Starteris sukasi ir girdimas metalinis garsas, bet automobilis neužsiveda
Taip pat dažnai nutinka taip, kad starteris nesisuka, bet girdimas pavienis metalinis garsas arba tokių garsų serija. Čia teoriškai kaltininku gali būti dalinai išsikrovęs akumuliatorius, bet labiau tikėtina, kad netinkamai veikia elektromagnetas. Jis gali įtraukti šerdį, tuo pat metu išstumdama sujungiantį mechanizmą. Krumpliaratis atsitrenkia į smagračio vainiką sukeldamas būdingą garsą. Šiuo atveju gedimo priežastimi gali būti pažeisti elektromagnetinio jungiklio kontaktai, kurie neuždaro elektros grandinės. Šio gedimo patvirtinimui galima atlikti trumpą eksperimentą. Reikia padaryti trumpą jungimą, pvz., sujungus du varžtus. Jei tai paleis starterį, vadinasi, pagrindine gedimo priežastimi tikriausiai yra susidėvėję šepečiai, kurie nepasiekia komutatoriaus. Jei paaiškės, kad šepečiai ir komutatorius yra tvarkingi, tuomet gedimas slypėti statoriaus arba rotoriaus apvijose.
Veikiantis starteris nesuka alkūninio veleno
Pasitaiko situacijų, kai girdimas veikiantis starteris, tačiau jis nesuka alkūninio veleno ir neužveda variklio. Dažniausiu kaltininku šioje situacijoje yra pažeistas sujungimo mechanizmas (krumpliaratis nesusijungia su smagračio vainiku), kuris sujungia smagratį su rotoriumi arba sankaba. Taip pat gali būti pažeista šakutė, kurios užduotis - sujungti krumpliaratį su smagračio vainiku. Rečiau priežastimi gali būti išlaužti krumpliai arba vienos krypties sankabos įjungiančio krumpliaračio (bendekso) gedimas.
Per mažas starterio greitis
Kitas gedimas - tai per mažas starterio sukimosi greitis. Čia taip pat gali būti kaltas akumuliatorius, laidai arba jų sujungimai. Bet kuris gedimas minėtuose elementuose sukelia problemą srovės patekimui į starterį, dėl to sumažėja jo sukimosi greitis. Taip pat verta nuvalyti akumuliatoriaus gnybtus, nes dėl jų srovė taip pat gali sumažėti.
Jei visi šie elementai yra tvarkingi, priežastimi gali būti pertraukos lygiagrečiose statoriaus arba rotoriaus elektros grandinėse. Taip pat pasitaiko situacijų, kai susidėvi rotoriaus įvorės, rotorius liečia statorių, o starteris veikia labai garsiai arba gali būti susidėvėję šepečiai ar pažeistas rotorius, starterio variklis.
Žiemos metu, esant žemoms temperatūroms, gali atsirasti problemų dėl nepakankamo srovės kiekio. Tačiau didesne grėsme gali būti didesnio klampumo variklinės alyvos naudojimas. Pvz., 10W vietoje 5W - tai turi daug įtakos vidiniam pasipriešinimui pačiame variklyje.
Garsiai veikiantis starteris
Taip pat gali nutikti, kad įjungus starterį jis susijungia su smagračio krumpliniu vainiku, bet jo nesuka (girdimas būdingas traškesys). Tokiu atveju susiduriame su pažeistais arba pernelyg susidėvėjusiais krumpliais sujungiančiame mechanizme arba ant smagračio krumplinio vainiko. Tais atvejais, kai starteris suka smagratį netolygiai (būdingas trūkčiojimas) - tikriausiai sugedo sujungiantis mechanizmas.
Starteris neišsijungia
Pasitaiko, kad po variklio paleidimo, pasukus raktelį uždegimo spynelėje iš III pozicijos į II, starteris tebedirba. Tai nebūtinai degimo spynelės kaltė. Priežastimi gali būti sujungiančio mechanizmo krumpliaračio įstrigimas smagračio krumpliniame vainike. Pasitaiko situacijų, kai įvorė sujungiančiame mechanizme yra pažeidžiama ir blokuoja viso mechanizmo sugrįžimą į pirminę padėtį. Dažnai pastebimi apdegę elektromagneto kontaktai, kurie bandant išjungti starterį lieka sujungti. Jei pastebite pirmuosius probleminio variklio paleidimo simptomus, reikia kuo greičiau suremontuoti starterį.
Starterio diagnostika
Starterio ir visos užvedimo sistemos techninės būklės patikra gali būti atliekama tiesiogiai automobilyje, bandant užvesti variklį, o taip pat ją išmontavus. Pirmasis metodas dažniausiai yra naudojamas pirminei diagnostikai, kurios metu įvertinamas galimo gedimo pobūdis. Paprastai paeiliui tikrinami visi elementai, kol randamas gedimo šaltinis. Patikra apima išorinę apžiūrą, starterio veikimo patikrinimą, laidų ir jų sujungimų patikrinimą, maitinančios įtampos matavimą ir įtampos kritimo matavimą.
Antrasis metodas, atliekamas laboratorinėmis sąlygomis, apima kruopščią visų starterio elementų patikrą. Kiti diagnostikos metodai jau priklauso nuo starterio netinkamo darbo priežasčių. Gali būti reikalinga šepečių, starterio komutatoriaus bei apvijų patikra ar visų laidų, prijungtų prie starterio ir akumuliatoriaus, izoliacijos kokybės patikra.
Atliekant tikslią diagnostiką, išmontavus starterį yra matuojama jungiklio apvijų varža, tikrinama elektromagneto šerdies grįžtamosios spyruoklės būklė, o taip pat šerdies laisvo judėjimo ričių korpuse galimybė.
Net smulkiausias gedimas variklio užvedimo sistemoje negali būti ignoruojamas. Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad smulkios problemos su starteriu pavasario-vasaros sezone gali padidėti atėjus šalčiams.
Starterio patikrinimas jo nenuimant | AUTODOC patarimai
Kazkada matavau 1.9 l dyzeliuko starterio srove. Pradiniu momentu apie 1000A, veliau 500-700A. Srove priklauso nuo variklio, reduktoriaus, akumuliatoriaus ir kitu dalyku. Sorry. VW 1,9tdi. Ka replem pavyko uzfiksuoti - nuo 180 iki 350A. Duomenys "plaukiojo", nepavyko tiksliau pagauti. Tai as ta suprantu, tik turejau omenyje ar tie 350A dar yra normos ribose. Tipo, jei viskas tvarkinga, tai turetu imti apie 200A, jei ima apie 400A, tai jau blogai. Starteris buvo pries metus kapitaliskai suremontuotas. Bet dabar dar del viso pikto nusprendziau pasitikrinti imama srove. Logika "gelezine"- jei irenginys naudoja daug sroves , tai kaltas...
Starteris - tai įtaisas, galintis pasukti vidaus degimo variklį tol, kol užvaldys degimo procesas. Paprastai tai pasiekiama suteikiant reikiamą mechaninę energiją alkūniniam velenui pasukti tam tikram ciklų skaičiui. Kai starterio variklis pasuka alkūninį veleną, variklis pradeda degimo procesą. Starteris yra vienas iš pagrindinių elektrinio vidaus degimo variklio komponentų. Kadangi variklis negali suktis pats, pirmam ciklui paleisti reikalinga dalis. Starterio variklis padeda užvesti variklį, o tada variklis toliau dirba savo galia.
Starterio variklis yra elektrinis įtaisas, naudojamas vidaus degimo varikliui pasukti, kad variklis pradėtų veikti savo galia. Kai tik variklis pradeda veikti, jis atjungiamas nuo variklio, o variklis dabar priklauso nuo degimo proceso. Komponentas sumontuotas ant variklio greičių dėžės korpuso, o starterio variklio pavara sujungta su smagračio dantimis. Kaip elektrinis elementas, starteris susideda iš galingo nuolatinės srovės (nuolatinės srovės) variklio ir solenoido. Solenoidas teigiamą galią gauna tiesiai iš akumuliatoriaus, o krosnies srovę iš variklio korpuso. Norint pasukti variklį, starteriui paleisti turi būti naudojamas 12 voltų akumuliatorius. Tai reiškia, kad akumuliatoriaus turi pakakti įrenginiui maitinti. Daugeliu atvejų, kai starterio variklis spragteli, bet neužsiveda, problema kyla dėl akumuliatoriaus arba paties starterio.
Pačiame starterio variklyje yra įtaisas, vadinamas alkūnine pavara. Tik starteriui sukant variklį, jo krumpliaratis susilies su smagračio žiedine pavara. Kai variklis įsibėgės, jis išsijungs. Yra du būdai atsijungti nuo inercinės sistemos ir išankstinės įjungimo sistemos.
Starterio variklio veikimo principas: Priklausomai nuo variklio (kintamosios srovės variklio) vardinės vertės ir dydžio, starterio variklis yra skirtingos talpos ir dydžių. Šie paleidikliai gali saugiai perjungti varikliui reikalingą galią ir neleisti varikliui sugerti didelių srovių. Starterio variklio veikimo principas yra labai paprastas. Starterio variklį maitina solenoidas, kuris padeda pastumti starterio pavarą į priekį, kad ji susijungtų su variklio smagračiu. Šis smagratis yra sumontuotas ant variklio alkūninio veleno, todėl starterio varikliui sukdamasis jis kaip alkūninis velenas suks smagratį. Vos tik užvedamas variklis, sistema atsijungia nuo smagračio. Atkreipkite dėmesį, kad automatinėje pavarų dėžėje starterio variklis gali veikti tik tada, kai transporto priemonė yra pastatyta arba neutralioje padėtyje. Naudojant mechaninę pavarų dėžę, sankabos pedalas turi būti nuspaustas.
Starterio variklio viduje yra keturios lauko apvijos, prijungtos prie korpuso iš vidaus. Armatūra (sukama dalis) nuosekliai sujungta su žadinimo rite per anglinius šepetėlius. Tačiau atminkite, kad kai kuriuose starteriuose magnetinio lauko ritė pakeičiama magnetiniu lauku. Armatūros priekyje yra krumpliaratis su paleidžiama sankaba.
Daugiau nei 2000 starterio modelių, skirtingo galingumo starteriai naudojami skirtingos galios varikliams užvesti. Geras starteris ypač aktualus pasidaro atšalus orams, nes dėl žemesnės oro temperatūros daugumos automobilių variklius sunku paleisti, todėl padidėja starterių darbo krūvis. Daugelis vairuotojų nežino, kad automobilio starteris yra trumpalaikio veikimo elektros mašina, o variklio paleidimo procesas negali būti ilgesnis nei 20 sekundžių. Esant didelėms apkrovoms variklyje (ypač žiemą) jūsų automobilio starteris dėvisi kelis kartus greičiau. Todėl būtina prižiūrėti šį automobilio elementą, nes sugedęs jis periodiškai gadina akumuliatorių. Neefektyvus generatoriaus darbas taip pat neužtikrins nepriekaištingo automobilio paleidimo šaltą žiemos rytą. Delsdami pašalinti gedimą, jūs rizikuojate patirti kelis kartus didesnį nuostolį. Tik gerai veikiantis starteris nekels rūpesčių paleidžiant automobilio variklį net šaltą žiemą.
Starterio įjungti negalima daug kartų. Įjungimo varikliui paleisti ribinis kiekis yra 3 kartai po 5-10 sekundžių su 1 minutės pertraukomis tarp bandymų. Jei starteris suveikė, bet variklio negalima paleisti, vadinasi, priežastis - variklio gedimas. Pagrindinė starterių problema - nusidėvėjusios įvorės ir šepetėliai. Taip pat nemažai rūpesčių kelia laisvosios eigos pavara, vadinama bendeksu. Starteris dėl nusidėvėjimo, jei automobilis naudojamas normaliai, genda ne itin dažnai - apie 20 proc. visų gedimų.
Reikėtų įsitikinti (naudojant įtampos arba srovės matuoklį), kad esant valdymo signalui iš degimo spynos, kuris komutuoja visą starterio elektros grandinę, įtampa ant starterio sujungimų yra per 9V. Per maža įtampa bylos apie iškrautą akumuliatorių arba pažaliavusius laidus ir sujungimus tarp akumuliatoriaus ir starterio. Nesant valdymo signalo iš degimo spynos, reikėtų patikrinti, pakeisti degimo spyną arba saugiklius.
Mažai važinėjant automobiliu (į darbą ir atgal), akumuliatoriai taip pat išsikrauna, bet palaipsniui, per 2-3 mėnesius - apie 1 valandos važiavimo miesto sąlygomis tiesiog per mažą atkurti jo būklei po ilgo stovėjimo bei užvedimo.
