Statybiniai tyrimai yra esminis statybos proceso elementas, užtikrinantis pastatų saugumą, ilgaamžiškumą ir atitiktį normatyviniams reikalavimams. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai“ nustato pagrindinius šių tyrimų principus ir tvarką. Šis reglamentas, patvirtintas 2016 m. lapkričio 11 d., įsigaliojo 2017 m. ir pakeitė ankstesnius aplinkos ministro įsakymus.
Kaip nustatoma statinio avarinė būklė?
Viena iš svarbiausių statybinių tyrimų funkcijų yra nustatyti, ar statinys yra avarinės būklės. Tai ypač aktualu, kai kyla abejonių dėl pastato saugumo ar stabilumo. Statinio ekspertizė atliekama siekiant įvertinti jo techninę būklę ir nustatyti galimus konstrukcijų pažeidimus ar defektus, kurie gali kelti pavojų.
Tokia ekspertizė taip pat gali būti atliekama siekiant nustatyti savavališkos statybos sąnaudų vertę. Kai statytojas nori įteisinti savavališką statybą, jis privalo sumokėti Statybos įstatyme numatytą įmoką. Šią įmoką moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, taip pat žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.
Įmokos dydis kinta atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę. Svarbu pažymėti, kad įmoka negali viršyti 300 000 eurų ir 70 procentų savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertės. Sąnaudų vertė nustatoma atliekant statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizę pagal statybos darbų įkainius ir statybos produktų kainas savavališkos statybos akto surašymo metu arba, kai aktas nesurašytas, pagal įkainius ir kainas, buvusias nustatant faktą, kad statybos darbai buvo įteisinti.
Apskaičiuoto dydžio įmoka turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Įmokos kodas yra 5446.
Statinio ekspertizė kilus ginčams dėl darbų kokybės
Statinio ekspertizė taip pat yra būtina, kilus ginčui tarp statytojo ar nekilnojamo daikto savininko/statinio naudotojo ir rangovo dėl atliktų statybos darbų kokybės. Šios ekspertizės metu nustatoma, ar rangovo atliktų statybos darbų kokybė atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus ir įprastai tokių darbų keliamus reikalavimus.
Ekspertizė taip pat padeda nustatyti statinio techninę būklę, atsiradusias ir prognozuojamas deformacijas bei jų pasekmes. Remiantis gautais duomenimis, paruošiama defektų ištaisymo kaštų sąmata, dažnai vadovaujantis UAB „Sistela“ įkainiais „Statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainos“.
Statinio ekspertizė slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių atitikčiai
Dar viena svarbi statinio ekspertizės sritis yra nustatyti esamo statinio konstrukcijų atitiktį slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos reikalavimams. Tai ypač svarbu:
- Pastatams, patalpoms, kuriuose dirbs gyventojai, užtikrinantys valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
- Visuomenės poreikiams naudojamiems statiniams (išskyrus religinės paskirties), kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių.
- Aukštybiniams (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiams gyvenamiesiems namams.
Šiuose statiniuose arba jų priklausiniuose turi būti suprojektuota ir įrengta STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ reikalavimus atitinkanti priedangos patalpa.
PAREIGA ŠAUKIA #28: kaip nelaimių atveju veiks Valstybės rezervas ir logistika?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis ir Vyriausybės nutarimais, statybiniai tyrimai atlieka kritinį vaidmenį užtikrinant statinių saugumą ir tinkamumą naudoti. STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai“ reglamentuoja šiuos procesus, padedant išvengti avarijų ir spręsti su statybomis susijusias problemas.