Pasirinkus ne mokytis, o tiesiog nusipirkti vairuotojo pažymėjimą, mergina prarado 18 tūkst. eurų. Tai viena iš kelių kasmet įvykstančių istorijų, kai bandoma lengvesniu būdu įgyti teisę vairuoti.
„Regitra“ vien per šių metų keturis mėnesius socialiniuose tinkluose jau užfiksavo per 60 asmenų anketų, siūlančių tokią neteisėtą „pagalbą“. Tačiau nepaisant nuolatinių įspėjimų neužkibti ant sukčių kabliuko, vis dar atsiranda besinaudojančių jų „paslaugomis“.
Vienas tipiškiausių apgavystės būdų, su kuriuo AB “Regitra” jau ne kartą susidūrė, yra neteisėtai pasisavinami šios valstybinės įmonės darbuotojų asmens duomenys, taip apsimetant vienu iš AB “Regitros” darbuotoju.
Kad labiau suklaidintų galimas aukas, apgavikai naudoja AB “Regitros” darbuotojų vardus ir pavardes, o nuotrauką įkelia visai kito žmogaus. Kartais tai būna pagyvenusio, santūrios išvaizdos, panašaus į patikimą žmogų asmens nuotrauka. Sukčiai nėra linkę į ilgą susirašinėjimą ar neva būsimo proceso aptarimą. Siekdami greito aukos apsisprendimo ir pinigų sąskaitoje nusikaltėliai paslaugą žada suteikti per porą valandų arba jau kitą dieną. Dažniausiai skelbia galintys mokymo, egzaminų bei pažymėjimo gavimo procedūrą atlikti per septynias ar dešimt dienų.
Pastebėję žmogaus abejones ar paprašyti garantijų, sukčiai paspartina aukos apsisprendimą ir meta frazę, verčiančią veikti greičiau: „Jei nenori, nereikia.“
„Svarbu suprasti, kad mokomės dėl savęs. Vairuotoju ne gimstama, o tampama. Deja, yra tokių asmenų, kurie savo energiją, laiką ir pinigus nukreipia pačia netinkamiausia kryptimi. Nesusimąstoma, kaip rizikuojama, nes tokiu būdu ne tik neįgyjami kiekvienam vairuotojui reikalingi įgūdžiai, bet ir galima sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Be abejo, kyla klausimas, kodėl apskritai norisi sukčiauti. Priežasčių matyt yra ne viena. Pavyzdžiui, įtakos turi visuomenėje sklandantys mitai, kad egzaminą išlaikyti be kyšio neįmanoma, tokiu būdu tarsi provokuojant ieškoti nelegalių būdų. Todėl labai norisi paskatinti būsimo vairuotojo aplinką, pradedant nuo šeimos narių, draugų iki vairavimo instruktorių, prisidėti prie švietimo, pilietiškumo ugdymo ir vertybių aiškinimo, kodėl svarbu savo pastangomis įgyti teisę vairuoti“, - sako E.
Kaip dar praėjusią savaitę pranešė policija, iš Klaipėdos rajono gyventojos sukčiai išviliojo 18 tūkst. eurų už tariamą vairuotojo pažymėjimą. Tai ne vienintelis atvejis. Į tokias ar panašias situacijas papuolę asmenys kartais patys kreipiasi ir į „Regitrą“ pripažindami, kad liko apgauti.
Štai vienas paskutiniųjų pasakojo, jog keletą kartų neišlaikęs egzamino nusprendė pasinaudoti „Regitros“ „darbuotojo“ paslaugomis. „Turime ir tokių istorijų, kai žmogui, kuris perveda pinigus, sukčiai pasako tiesiog nuvykti į „Regitros“ padalinį ir užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, nes neva viskas jau suderinta iš anksto. Na, o atvykus paaiškėja, kad jis liko apgautas.
Yra ir tokių atvejų, kai už pinigus pažadama, kad asmeniui tik „dėl akių“ reikia atvykti laikyti egzaminą, nes viskas bus sutarta iš anksto su „Regitros“ darbuotojais dėl teigiamo rezultato. Jei visgi asmuo neišlaiko, tokie „tarpininkai“ sugrąžina dalį pinigų motyvuodami, kad buvo padarytos kritinės klaidos, dėl kurių egzaminuotojas tikrai negalėjo „užsimerkti“, nes egzaminas yra filmuojamas. Na, o jei išlaiko - sako štai viską pavyko suderinti, nors iš tikrųjų žmogus pats savo jėgomis išlaikė egzaminą. Matyt tokiais atvejais sumokėjimas už neva teigiamą egzamino rezultatą veikia kaip placebo efektas ir asmuo jaučiasi labiau pasitikintis bei ramesnis.
Tokių susitarimų pasitaiko ir su nesąžiningais vairavimo instruktoriais, kurie pažindami klientą ir suprasdami jo įgytus vairavimo įgūdžius, gali siekti pasinaudoti klientų patiklumu“, - sako E.
Kaip rodo praktika, be sukčių skelbimų socialiniuose tinkluose naudojami ir kiti neteisėti būdai. Vienas jų - egzaminą ateina laikyti kitas asmuo, pateikdamas suklastotą asmens dokumentą. Tokiu atveju kviečiami ir policijos pareigūnai, nes už suklastotą dokumentą gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
Kitas sukčiavimo būdas susijęs su teorijos egzaminais, kuomet egzaminuojamieji naudojasi neleistina vaizdo ir garso perdavimo įranga. „Šiemet tokių atvejų jau esame užfiksavę 6. Pastebime, kad įranga tobulėja ir ją vis sunkiau aptikti, todėl tai yra viena iš priežasčių, kodėl visoje Lietuvoje pagal olandų modelį diegiame naujo standarto teorijos klases.
„Nepateisiname jokių bandymų apeiti sistemą ir neteisėtais būdais gauti vairuotojo pažymėjimą. Lygiai taip pat įmonėje taikome nulinę toleranciją korupcijos apraiškoms. „Regitros“ egzaminuotojams daryti poveikį dėl palankaus sprendimo priėmimo ir už jį atsilyginant yra traktuojama kaip nusikalstama veika. Svarbu pranešti ir apie socialiniuose tinkluose pastebimus siūlymus su neteisėta „pagalba“ dėl vairuotojo pažymėjimų. „Regitra“ imasi priemonių, kad sukčių paskyros bei jų skelbimai būtų blokuojami ir žmonės nebūtų apgaudinėjami.
Atsiranda žmonių, kurie norėdami sutaupyti laiko nusprendžia nelankyti vairavimo pamokų ar nelaikyti egzaminų AB „Regitroje“, o vietoje to pasirenka įsigyti suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Jose būna labai mažai įrašų, nuotraukų, draugų, nepateikiama asmeninės informacijos. Na, o tam, kad pasiektų kuo daugiau žmonių, savo pasiūlymus iš tokių netikrų anketų skelbia įvairiose grupėse su „Regitros“ nuotraukomis, po jais dažniausiai išjungdami komentavimo galimybę. Susirašinėdami jie teigia turintys pažįstamų „Regitroje“, prašo atsiųsti savo asmens duomenis (pvz.: asmens kodą, medicininę pažymą), skubina atlikti pavedimą.
„Regitra“ vis dažniau susiduria su prašymais patikrinti, ar vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis. Pasak „Regitros“ atstovo, tai leidžia manyti, kad daugėja ir sukčiavimo atvejų, kai parduodami suklastoti vairuotojo pažymėjimai. Internete - bent pora „Regitros“ užfiksuotų socialinio tinklo paskyrų, siūlančių gauti neva legalų vairuotojo pažymėjimą. Stebimos ir grupės socialiniuose tinkluose, kuriose randama pasiūlymų įsigyti vairuotojo pažymėjimą, iš anoniminių anketų teiraujamasi, kas galėtų padėti jį gauti.
„Ankstesniais metais būdavo pavieniai tokie paklausimai, arba jų išvis nebuvo. Šiemet toks antplūdis. „Šalių, trečiųjų šalių piliečiai atvyksta į Lietuvą, jie nežino mūsų teisinės sistemos, skuba pradėti dirbti, nemoka kalbos ir tada atsiranda tas poreikis vairuotojo pažymėjimą įsigyti greičiau, paprasčiau“, - nurodo A. „Jie bando apsimesti dažnai labai buvusiais, pavyzdžiui, „Regitros“ darbuotojais, neva jie turi ryšių, jie gali suorganizuoti viską be eilės, labai lengvai, bet dažniausiai tai yra apsimetėliai sukčiai, kurie neturi jokių galimybių išduoti tokį pažymėjimą, jie netgi neturi galimybių suklastotą vairuotojo pažymėjimą žmogui įteikti“, - pabrėžia R.
Tačiau daugėja ir į vairavimo mokyklas besikreipiančių užsienio piliečių, sako vairavimo instruktorius Giedrius Pivoriūnas. „Yra tų kuriozinių situacijų, kai atvažiuoja afrikietis, jis rodo Gruzijos teises ir sako, vat aš įgijau ten teises, noriu prisimint, kaip vairuoti. Kai pradedam važiuoti, tu supranti, kad žmogus elementarių taisyklių nemoka ir nesigaudo“, - pasakoja vairavimo instruktorius G.
Pasak R. Matonio, suklastoto vairuotojo pažymėjimo pardavimas vertinamas kaip sukčiavimas, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė: maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.
Neteisėtumas ir grėsmės
Neteisėtumas: Padirbtas vairuotojo pažymėjimas yra nelegalus dokumentas. Jo naudojimas laikomas sukčiavimu ir pažeidžia įstatymus.
Saugumas: Vairavimas yra atsakingas ir potencialiai pavojingas veiksmas. Vairuodamas tu turi prisijungti prie eismo srauto, suvokti kelio ženklus ir įgyvendinti saugaus vairavimo taisykles.
Pavojus kitiems eismo dalyviams: Jei tu naudosisi padirbtu pažymėjimu ir tavo vairavimo įgūdžiai bus prastai išvystyti, tu kelsi pavojų kitiems kelių eismo dalyviams.
Išsilavinimas ir patirtis: Vairavimo mokymai ne tik padeda išmokti kontrolės ir techninių įgūdžių, bet ir teikia esmines žinias apie saugų eismo dalyvių elgesį ir eismo taisykles. Tas pats galioja ir padirbtą ar suklastotą dokumentą laikiusiam, gabenusiam, siuntusiam ar panaudojusiam asmeniui. Nemaža dalis saugios ir teisingos vairavimo kultūros ugdymo prasideda jau nuo pirmųjų pradedančiojo vairuotojo mokymosi žingsnių - tai yra teorinės žinios apie saugų vairavimą ir Kelių eismo taisyklių išmanymas.
Asmens duomenų vagystės ir jų panaudojimas
Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė bylą, kurioje laisvės atėmimo bausmę atliekantis vyras kaltinamas sukčiavimu. Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamieji, pasinaudodami COVID-19 pandemijos laikotarpiu galiojusiais judėjimo ribojimais, tyčia klaidino asmenis, žinodami, jog žadėtų paslaugų suteikti negalės. 2020 m. gruodžio - 2021 m. sausio laikotarpiu apgaule buvo išvilioti pinigai iš dviejų asmenų. Vienas nukentėjusysis, susidomėjęs skelbimu ir susisiekęs su kaltinamuoju, patikėjo jo pateikta informacija ir už tariamą dokumentų sutvarkymą bei vairuotojo pažymėjimo įsigijimą pervedė 1000 eurų. Kitu atveju nukentėjusiojo šeimos narė, siekusi be eilės išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą, už tariamą pagalbą kaltinamajam pervedė 550 eurų. Pinigai buvo pervedami į kaltinamojo sutuoktinės sąskaitą, jai apie nusikalstamą veiklą nežinant, o gautos lėšos panaudotos asmeninėms reikmėms. Manoma, kad tokiais veiksmais kaltinamasis apgaule įgijęs svetimą turtą - iš viso 1550 eurų. Jis kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas). Ikiteisminį tyrimą organizavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Šiaulių miesto ir rajono policijos pareigūnai. Primename, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Išgirdus, kad sukčių rankose yra tokia informacija kaip jūsų asmens kodas, vairuotojo pažymėjimo numeris, automobilio numeris ar valstybiniai numeriai, pasidaro nejauku. Su asmeninio transporto priemonėmis susijusių duomenų apie lietuvius sukčiai turi surinkę daugiausiai iš visų bendrovės analizuotų šalių, kurių tyrime buvo 160. Lietuva pirmauja ir pagal nutekintų asmens kodų skaičių, rikiuodamasi trečioje reitingo vietoje. Iš viso nuo 2004 metų nutekinta 206 tūkst. lietuvių asmens kodų. Nuo 2004 metų iki dabar iš viso yra nutekinta 11,3 milijonai lietuvių elektroninio pašto adresų. Duomenys rodo, kad vienas lietuvis su asmeninių duomenų nutekinimu vidutiniškai susidūrė keturis kartus. Per daugiau nei du dešimtmečius pavogta virš aštuonių milijonų slaptažodžių, beveik 680 tūkst. telefono numerių, virš 400 tūkst. gyvenamųjų adresų. Tarp duomenų, kuriais disponuoja sukčiai, yra netgi ir tokia informacija kaip ūgis, batų dydis, akių ir plaukų spalva.
Įmonės vyresnysis produkto vadovas Šarūnas Šereika atkreipia dėmesį, kad gyventojams pavojus slypi ne vien dėl to, jog sukčiai pavagia elektroninio pašto adresus ir slaptažodžius, kuriais tautiečiai jungiasi prie savo paskyrų. Žala gali būti dar didesnė, jei atskirus vartotojų duomenis pavyksta sujungti į visumą. „Jei piktavaliams pavyksta sujungti tokias detales kaip jūsų asmens kodas, vardas, ūgis, amžius, vairuojamo automobilio valstybiniai numeriai, tai leidžia vykdyti ypač suasmenintas ir sudėtingas sukčiavimo schemas. Jau nekalbant apie tai, kad gali būti bandymų jumis apsimesti ir tokiu būdu finansiškai pasipelnyti, pavyzdžiui, skambinant artimiesiems. Dirbtinio intelekto amžiuje tai yra vis dažnėjantys ir vis labiau tikėtini scenarijai, ypač, jei duomenų vagystės metu nukentėjo jūsų duomenys“, - tvirtina Š. Šereikia.
Kaip apsisaugoti?
Norint apsaugoti savo skaitmeninį „aš“, ekspertas pataria riboti internete dalijamos asmeninės informacijos kiekį. Patartina asmenine informacija dalintis tik tais atvejais, kai tai yra būtina. Saugų naršymą internete sustiprina slaptažodžių tvarkyklių, ir įrankio, skirto perspėti jus, jei duomenys buvo nutekinti, naudojimas. Tokiu atveju įmanoma nedelsiant sureaguoti ir laiku pasikeisti pažeistą slaptažodį ir, prireikus, imtis kitų atsargumo priemonių, pavyzdžiui, užblokuoti paskyras, iš kurių duomenys buvo pavogti.
T. Stamulis priduria, kad kurdami įvairias, pvz., savo nuotraukas, su DI žmonės dalijasi ne tik savo nuotraukomis - DI technologijos prašo ir kitų asmeninių duomenų. Bet kur tie duomenys po to nukeliauja ir kas juos naudoja? „Tikrai įmanoma, kad informacija, pagal kurią esame lengvai identifikuojami, ateityje bus panaudota prieš mus. Duomenys gali būti nutekinami ir naudojami priešiškai, pvz., sukčiaujant ar siekiant prisijungti prie žmogaus asmeninių paskyrų“, - įspėja T. Stamulis. Jis įvardija, kad jokioms programėlėms, žaidimams ar DI negalima atskleisti asmens kodo, viso vardo ir pavardės, telefono numerio. Taip pat klinikinių ar medicininių duomenų, kadangi atskleidus savo ligas ir šiai informacijai nutekėjus gali būti sunkiau įsidarbinti. Taip pat nepatartina dalintis asmeninėmis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kadangi vaizdinė informacija gali būti panaudota klastojant žmogaus pirštų antspaudus ir kitus biometrinius duomenis.
Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius atkreipia dėmesį, kad daug asmeninės informacijos ir intymių detalių gali sukaupti ir pažinčių platformos. „Matyt, geriausias to pavyzdys buvo 2015 m. pagrobti ir paviešinti „Ashley Madison“ vartotojų duomenys. Nuo 2002 m. veikianti svetainė pelnosi iš santuokinės neištikimybės - skelbiasi padedanti susirasti susituokusį partnerį nakties nuotykiui. Tad galime tik spėlioti, kiek įvyko skyrybų po to, kai buvo nutekinti 37 mln. vartotojų duomenų su mokėjimų ataskaitomis, tikrais adresais ir net seksualinėmis fantazijomis“, - pasakojo A. Lukošius. Jis pridūrė, kad ši paslauga vis dar veikia ir giriasi turinti 40 mln. naudotojų. Norintys išsiregistruoti turi sumokėti 19 dolerių (apie 16,40 euro) ir net po to žmonių duomenų svetainė neištrina. „Asmeniniai duomenys gali būti ne tik pagrobti - juos galima ir perduoti. Populiariausia pasaulyje LGBTQ pažinčių programėlė „Grindr“ net buvo bausta už tai, kad reklamdaviams teikė duomenis apie savo naudotojų buvimo vietą, kai tie rinkosi ją slėpti. Dalinosi net tokia informacija, kaip ŽIV statusas. Savininkai tai neigia, bet milijonines baudas mokėjo“, - komentavo A. Lukošius.
Kaip atpažinti kibernetinius sukčius ir kaip nuo jų apsisaugoti?
Kaip rodo praktika, be sukčių skelbimų socialiniuose tinkluose naudojami ir kiti neteisėti būdai. Vienas jų - egzaminą ateina laikyti kitas asmuo, pateikdamas suklastotą asmens dokumentą. Tokiu atveju kviečiami ir policijos pareigūnai, nes už suklastotą dokumentą gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Kitas sukčiavimo būdas susijęs su teorijos egzaminais, kuomet egzaminuojamieji naudojasi neleistina vaizdo ir garso perdavimo įranga. „Šiemet tokių atvejų jau esame užfiksavę 6.
