Lietuvoje baterijų ir akumuliatorių atliekų kiekis nuolat auga. Naujausi Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad 2021 metais šalyje buvo surinkta beveik 12,5 tūkst. tonų tokių atliekų, o tai yra didžiausias kiekis per pastaruosius metus. Baterijos ir akumuliatoriai skirstomi į keturias pagrindines grupes: pramoniniai, automobilių, elektromobilių ir nešiojamieji.
Didžioji dalis atliekų tvarkytojams atiduotose baterijose esančių medžiagų grįžta į rinką, nes iš jų gaminami nauji produktai. Labai svarbu išeikvotas baterijas ir akumuliatorius tinkamai sutvarkyti - iš jų galima atgauti vertingų medžiagų. Todėl kiekvienas gyventojas ir verslas turi rimtai žiūrėti į baterijų perdirbimą, nes tai ne tik taršos mažinimo prevencija, bet ir galimybė gauti žaliavų ateities energetikai.
Pavojai ir Atsakomybė
Baterijų ir akumuliatorių sudėtyje esantis švinas, gyvsidabris, kadmis gali būti žalingi aplinkai ir žmogui. Irdamos baterijų ir akumuliatorių atliekos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali patekti ir į vandens telkinius bei žmogaus organizmą. O nikelis, kobaltas ir litis yra priskiriami prie labai degių medžiagų, todėl mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ar net sprogti.
Baterijų ir akumuliatorių jokiu būdu negalima išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius, elektromobilių baterijas bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Elektromobilių Baterijų Perdirbimas - Ateities Iššūkis
Ypač aktualu tinkamai pasirūpinti iš elektromobilių pašalintomis ličio jonų baterijomis, nes jos vis dar gali išlaikyti 70-80 proc. savo talpos. Tos baterijos, kurios pakartotinai panaudoti nebetinkamos, yra perdirbamos ir iš jų išgaunamos vertingos medžiagos, pavyzdžiui, litis, kobaltas, švinas, nikelis. Jas galima panaudoti naujoms baterijoms ar kitiems naujiems įrenginiams gaminti. Tvarkant atliekas pagal aukščiausius standartus, išeitis yra net tada, kai lieka medžiagų, kurių iš baterijų atgauti neįmanoma - tokiu atveju šios medžiagos gali būti panaudojamos energijai gauti.
Pasaulyje perdirbama beveik 100 proc. naudotų automobilių švino rūgštinių akumuliatorių medžiagų, tačiau to negalima pasakyti apie elektromobiliuose naudojamas ličio jonų baterijas. Europos Komisija (EK) siekia, kad jau nuo kitų metų visos pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos būtų surenkamos ir perdirbamos. Tai leistų iš baterijų išgauti vertingas medžiagas kaip kobaltas, litis, nikelis bei švinas bei neutralizuoti jų neigiamą poveikį klimatui.
ES prognozuoja, kad iki 2030 metų Europos keliuose bus 30 mln. elektromobilių. Tai reiškia, kad jau po 10-15 metų ličio jonų baterijų, kurių eksploatacijos amžius baigsis, rinkoje bus itin daug ir bus būtini dideli jų perdirbimo bei pakartotinio panaudojimo pajėgumai. Lietuvai taip pat reikės rasti būdų, kaip susidoroti su augančiu elektromobilių ličio jonų baterijų srautu.
Švino Akumuliatorių Perdirbimas ir Rinkos Vertė
Netinkami naudojimui automobilių švino akumuliatoriai turi teigiamą rinkos vertę, o už jų pridavimą atliekų tvarkytojai netgi sumoka atlygį. Perkant naują akumuliatorių ir prekybos vietoje paliekant seną, iš prekybininkų galima tikėtis nuolaidos.
Dabartiniame laikmetyje senų automobilių baterijų perdirbimas yra gana populiarus, daugiausia dėl to, kad akumuliatoriuose yra didelis kiekis švino. Šis spalvotasis metalas aktyviai naudojamas šių dienų pramonės gamyboje. Kalbant apie švino laužą, kuris „ateina“ iš privačių piliečių, dažniausiai tai naudoti akumuliatoriai. Pasenę akumuliatoriai naudojimui netinka, tad žmonių nedomina, bet gali būti pakartotinai naudojami gamybai.
Lietuvoje per metus legaliai parduodama mažiausiai 9,4 tūkst. tonų automobiliams skirtų akumuliatorių ir baterijų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo surinkta ir sutvarkyta beveik 13 tūkst. tonų švino akumuliatorių atliekų, tačiau 2019-aisiais jų kiekis jau sumažėjo iki maždaug 11 tūkst. tonų.
Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujų gaminių gamyboje. Tokiu būdu saugomi ne tik gamtos ištekliai, bet ir mus supanti aplinka. Pagal Lietuvos Vyriausybės atliekų tvarkymo užduotis, būtina surinkti ir perdirbti 45 proc. automobilių akumuliatorių.
Kas *iš tikrųjų* nutinka su panaudotais elektromobilių akumuliatoriais? - (galbūt nustebsite)
Kaip Atsakingai Tvarkyti Baterijas ir Akumuliatorius?
Baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose. Šis simbolis, kuriuo paženklintos baterijos ir akumuliatoriai, reiškia, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas reikia rinkti atskirai, nešalinti jų kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis.
Iš vartotojų atliekos surenkamos nemokamai, nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Priduoti akumuliatorių atliekas galima ir į savivaldybės stambiagabaričių atliekų aikšteles arba pavojingų atliekų surinkimo taškus. Atiduotos atliekų tvarkytojams, didžioji dalis medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai.
Tinkamai sutvarkytos automobilių atliekos užkerta kelią jų patekimui į buitinių atliekų sąvartynus ir apsaugo aplinką nuo taršos. Net 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama.
| Metai | Surinkta ir sutvarkyta (ton.) | Palyginimas su įvežtu kiekiu (%) |
|---|---|---|
| 2016 | 13,4 | +44% |
| 2017 | ~13 | N/A |
| 2019 | ~11 | N/A |
tags: #svino #akumuliatoriu #perdirbimas