Sudarant sandorius prisiimami tam tikri įsipareigojimai, tačiau ne visada juos pavyksta laiku įvykdyti. Priežastys įvairios: ekstremalios gamtinės situacijos, per didelės rizikos prisiėmimas, o kartais - tiesiog lengvabūdiškumas. Įsipareigojimų nevykdymas gali lemti kitos sutarties šalies nuostolius, nes pagal laiku neįvykdytą sutartį gali tekti mokėti delspinigius, baudas, atlyginti kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tačiau kartais sutartyse numatytos netesybos teismų pripažįstamos lupikiškomis.
Netesybų samprata apibrėžta Civiliniame kodekse. Vadovaujantis šio kodekso 6.71 straipsniu, netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma (bauda, delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. Pavyzdžiui, agroverslas gali numatyti, kad laiku nepristačius produkcijos ar laiku neatsiskaičius, turėtų būti mokama tam tikro dydžio bauda ar skaičiuojami delspinigiai nuo nepristatytos produkcijos vertės už kiekvieną kalendorinę dieną.
Dažnai sutartyse galima surasti šalių patvirtinimų, kad pažeidus sutartį yra teisinga, protinga ir sąžininga iš sutartį pažeidusios šalies reikalauti ir baudos, ir netesybų. Tačiau tokių sąlygų ir patvirtinimų išankstinis priėmimas ir nurodymas sutartyje neapriboja teisės kreiptis į teismą prašant, kad tokios sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis. Netesybos turėtų atitikti kompensacijos, nuostolių atlyginimo funkciją, o ne turėti tikslą nubausti verslo partnerį.
Dvigubų netesybų klausimas
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo sprendžiamas klausimas, ar galima taikyti dvigubas netesybas, t. y. prašyti ir baudos, ir delspinigių už tam tikrų įsipareigojimų nevykdymą. Skolininkui laiku neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį, jis turėjo mokėti delspinigius ir vienkartinę baudą už tinkamą įsipareigojimų nevykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad kreditorius turi teisę reikalauti tokių netesybų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tam nepritarė ir nurodė, kad kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius.
Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorius pagal sutarties nuostatas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo visos darbų kainos ir papildomai savo interesus ginti, reikalaudamas skolininko sumokėti baudą, tačiau su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija sutikti nebuvo pagrindo. Ginčo šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintos baudinėmis, todėl jų bendras taikymas pripažintas negalimu. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas - delspinigius ir baudą, tai bauda (mažesnioji suma) buvo įskaityta į delspinigius.
Netesybų dydžio pagrįstumas ir mažinimas
Teismai pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali to ginčyti. Tačiau vadovaujantis Civilinio kodekso 6.73 straipsniu, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Antai sutartyse delspinigių dydis gali skirtis kartais. Kai kurie subjektai susitaria dėl 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstų įsipareigojimų sumos, o kitose sutartyse delspinigių dydis būna 25 kartus didesnis ir siekia 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Tad agroverslui gali kilti klausimas, ar 0,5 proc. yra pagrįstas dydis.
Vertindamas, ar delspinigių dydis yra pagrįstas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taiko įvairius kriterijus. Vertinamos sutarties sudarymo, įsipareigojimų nevykdymo aplinkybės ir laikotarpis, skolininko sąžiningumas ir elgsena nevykdant įsipareigojimų, šalių sutartinių santykių pobūdis, šalių statusas ir ketinimai. Tarkime, tikėtina, kad agroverslui sudarius sandorį su vartotoju, 0,2 proc. netesybos už kiekvieną pradelstą dieną gali būti pripažintos nesąžiningomis ir atitinkamai sumažintos siekiant apsaugoti silpnesnės sandorio šalies, t. y. vartotojo, interesus.
Pavyzdžiui, viename Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamame ginče ieškovas prašė sumažinti delspinigių dydį, teigdamas, kad delspinigiai yra neprotingi. Skolininkas nurodė, kad didžiąją dalį įsipareigojimų jau yra įvykdęs, o per skubėjimą neperskaitė visų sutarties sąlygų (sutartis buvo rengta kreditoriaus). Dar daugiau, teismas nustatė, kad sutarties sąlygos buvo parengtos atsakovo iniciatyva. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šioje konkrečioje situacijoje delspinigių dydis yra neprotingas ir patenkino skolininko reikalavimą - sumažino delspinigių dydį. Kiekvieną atvejį teismas vertina individualiai, tad vienos taisyklės, kada netesybos gali būti sumažinamos, o kada - ne, nėra.
Antai Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtame ginče skolininkas prašė sumažinti 0,2 dydžio delspinigius, tvirtindamas, kad tokio dydžio netesybos yra neprotingos ir nesąžiningos. Skolininkas nurodė, kad esant tokio dydžio delspinigiams, jis nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų ir prašė juos sumažinti iki 0,05 proc. Šias aplinkybes teismas vertino kaip svarbias sprendžiant dėl galimybės sumažinti delspinigius. Vertindamas aplinkybes papildomai, teismas pažymėjo, jog skolininkas - nors ir būdamas fizinis asmuo - sutartį sudarė ne vartojimo, o verslo tikslais. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad 0,2 proc. yra pagrįstas dydis.
Ieškinio senaties terminas dėl netesybų priteisimo
Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsniu, ieškinio senaties terminas dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra 6 mėnesiai. Tad agroverslas dėl netesybų priteisimo turėtų kreiptis per 6 mėnesius. Pavyzdžiui, jeigu verslo partneris turėjo įvykdyti įsipareigojimus 2018 m. vasarį, tačiau juos įvykdė tik 2019 m. vasarį, agroverslas turėtų ne vėliau kaip per 6 mėnesius kreiptis dėl sutartinių netesybų priteisimo. To nepadarius verslo partneris gali reikalauti taikyti ieškinio senatį.
Žinoma, agroverslas turi galimybę prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau tam turi būti svarbi priežastis. Iš praktikos matome, kad dažnu atveju būtina įvertinti, ar sutartyse numatytos atsakomybės sąlygos atitinka Lietuvos teisės aktus ir teismų praktiką. Nesąžiningos sąlygos dėl netesybų gali ne tik sukelti reputacinę riziką, sugadinti santykius su verslo partneriu, tačiau ir lemti dideles bylinėjimosi išlaidas. Tad būtų tikslinga objektyviai įvertinti, kokius nuostolius agroverslas patirtų kitai šaliai nevykdant įsipareigojimų ir koks galėtų būti objektyvus netesybų dydis, siekiant, kad netesybos skatintų laiku ir tinkamai įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus.
Sutartyse numačius neproporcingai dideles netesybas, situacija gali tapti neprognozuojama, nes teismai gali kelis kartus sumažinti netesybų sumą, o papildomai teks sumokėti savo ir dalį skolininko patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Svarbu paminėti, kad ieškinio senatis negali būti taikoma teismo iniciatyva, tik kitos šalies (paprastai - atsakovo) prašymu. Jeigu prašymas taikyti ieškinio senatį nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva, o išnagrinėjęs bylą negali ieškinio atmesti, vadovaudamasis ieškinio senaties termino suėjimu.
Ieškinio senaties termino atnaujinimas
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.
Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir panašiai.
Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan.