Darbo kodekse (DK) sakoma, kad materialinė atsakomybė kyla tuomet, kai nuostoliai atsiranda vienai darbo santykių šaliai nevykdant arba netinkamai vykdant savo pareigas. Tai reiškia, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys privalo atlyginti žalą, padarytą kitai šaliai dėl savo netinkamų veiksmų ar neveikimo.
Vienas svarbiausių materialinės atsakomybės reglamentavimo aspektų - maksimali suma, kurios darbdavys gali pareikalauti iš darbuotojo žalai atlyginti.
Pokyčiai Darbo kodekse ir jų įtaka taksi vairuotojų atsakomybei
2017 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kurie pakeitė ir darbuotojų materialinės atsakomybės nuostatas. Naujajame kodekse panaikinama galimybė darbuotojui ir susitarti dėl neribotos atsakomybės, kai dėl darbuotojo kaltės prarandamas jam darbdavio patikėtas turtas. Įsigaliojus naujajam kodeksui iki tol sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys automatiškai praras galią.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbuotojo atsakomybė visais atvejais bus ribota. Jei žala padaryta dėl neatsargumo, ji neviršys 3 (trijų) darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Tuo atveju, jei žala bus padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, žalos atlyginimo suma sieks 6 (šešis) mėnesinius atlyginimus.
Priminsime, jog vidutinis mėnesinis atlyginimas apskaičiuojamas remiantis Vyriausybės nutarimu. Į vidutinį mėnesinį atlyginimą įtraukiama pagrindinio darbo užmokesčio suma; išmokos už viršvalandius ir darbą išeiginėmis dienomis; premijos ir priedai.
Pavyzdys, iliustruojantis žalos atlyginimo ribas
Pateiksime pavyzdį: jei vairuotojo atlyginimas yra 494 eurai per mėnesį, maksimali suma, kurios iš jo būtų galima reikalauti žalai atlyginti (esant darbuotojo kaltei) - 1482 eurai (494 eurai x 3 mėnesiai). Tuo atveju, jei žala buvo padaryta dėl didelio vairuotojo neatsargumo, nuo 2017 m. liepos 1 d. darbdavys galės reikalauti 2964 eurų (494 eurai x 6 mėnesiai).
Situacijos, kai galima reikalauti visiško žalos atlyginimo
Nors bendra taisyklė numato ribotą atsakomybę, yra ir išimčių. Kartu su esamomis sąlygomis, nurodomomis DK (kai žala atsiranda dėl tyčios, nusikalstamos veikos, vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų medžiagų), nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo papildomos sąlygos, kurioms esant, transporto įmonė galės reikalauti visiško žalos padengimo. Viena tokių sąlygų - žala, padaryta dėl įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją ir nekonkuravimo susitarimo pažeidimo.
Vežėjų ir ekspeditorių veikloje klausimas dėl konkuravimo su buvusiais darbuotojais yra opus. Dažnu atveju darbuotojai, palikę savo ankstesnes darbovietes, atidaro nuosavas įmones ir persivilioja buvusio darbdavio klientus. Albertas Būta, advokatų kontoros „Verum“ partneris, atkreipia vežėjų dėmesį į tai, jog naujajame DK darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl nekonkuravimo jau yra reglamentuotas, ir yra numatyta, kad darbuotojas, pažeidęs šį susitarimą, bus įpareigotas atlyginti atsiradusią žalą.
Kaip išieškoma žala ir kokios procedūros taikomos
Žalos išieškojimo tvarka įsigaliojus naujajam kodeksui liks iš esmės tokia pati. Geruoju (sutarimu) neatlyginta žala (jos dalis), neviršijanti vieno darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, išieškoma darbdavio nurodymu. Toks sprendimas įforminamas darbdavio rašytiniu nurodymu. Naujajame kodekse nebelieka draudimo daryti išskaitas iš atleidžiamo darbuotojo darbo užmokesčio bei kitų išmokų, taigi išskaita iki vieno darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio galės būti atliekama ir atleidžiant darbuotoją. Jei tokioje situacijoje teismas vėliau pripažins, kad darbuotojas nepadarė žalos ar padarė mažesnę žalą nei buvo išskaičiuota, iš darbdavio bus priteista ne tik išskaitos suma ar jos dalis, bet ir sankcija už netinkamą atsiskaitymą, kuri gali siekti iki 3 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių.
Jei žala yra didesnė, darbdavys privalo kreiptis į Darbo ginčų sprendimų komisiją. Tuo atveju, jei darbuotojas nesutinka atlyginti žalos ta suma, kurią darbdavys nori išskaičiuoti iš atlyginimo, jis irgi gali kreiptis į Darbo ginčų sprendimo komisiją.
Ką svarbu žinoti, sprendžiant konkrečius atvejus
Albertas Būta, advokatų kontoros „Verum“ partneris, atkreipia dėmesį į tai, jog kiekvienu konkrečiu atveju materialinės darbuotojo atsakomybės klausimas sprendžiamas atskirai. Tarkim, jei dėl vairuotojo kaltės kilo avarija, tai sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimą, bus vertinama, ar automobilis buvo techniškai tvarkingas, ar darbdavys laikėsi teisinių aktų, reglamentuojančių darbuotojų darbo ir sveikatos saugos sąlygas, reikalavimų.
Be to, tuo atveju, jei darbdavio žalą visiškai ar iš dalies dengia draudimo bendrovė, darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo atlyginti tik tą žalos dalį, kurios nedengia draudimas. Portale E-teismai.lt aprašytas atvejis, kai vairuotojas, vairuodamas darbdaviui priklausantį automobilį, pateko į avariją. Per avariją darbdavio automobilis buvo apgadintas. Kaltininku buvo pripažintas vairuotojas. Tačiau automobilis buvo apdraustas kasko draudimu, todėl darbdavio nuostolis buvo lygus draudimo franšizės sumai.
Kitas visiškos žalos atlyginimo pavyzdys aprašytas šioje byloje. Vairuotojas, grįžtantis iš reiso, nusprendė pernakvoti pas savo giminaičius ir paliko automobilį nesaugomoje vietoje. Automobilis buvo pavogtas. Teismas nustatė, kad žala darbdaviui buvo padaryta dėl didelio vairuotojo neatsargumo, ir įpareigojo vairuotoją sumokėti darbdaviui sumą, lygią pavogto automobilio vertei.
Krovinių gabenimas yra ta sritis, kurioje sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės sudaroma itin dažnai. Be to, pasitaiko atvejų, kai nesąžiningam vairuotojui bandant pervežti kontrabandą, muitininkai konfiskuoja „kontrabandos gabenimo priemones“ - vilkikus ir puspriekabes.
Svarbu paminėti, kad jei darbdavys nori pasinaudoti galimybe daryti išskaitas iš darbuotojo atlyginimo, rekomenduotina šia galimybe naudotis tik tada, kai žala (ir jos dydis) yra nekelianti jokių abejonių. Rekomenduoja darbdaviui, jog jei vairuotojas būtų atsiliepęs ir susidūręs su vagimis, o šie būtų jį sužeidę, nuostoliai būtų žymiai didesni.
tags: #taksi #vairuotojo #materialine #atsakonybe