Meksikos įlanka - įspūdinga Žemės vieta, žavinti savo turtinga praeitimi, šiltais vandenimis ir galingais uraganais. Ši vidaus jūra, primenanti ovalą, jungia Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos ir Kubos pakrantes. Dėl itin aukštos vandens temperatūros ji laikoma viena šilčiausių pasaulyje, todėl dažnai tampa tropinių audrų ir uraganų gimtine. Pirmasis europietis, 1497 m. Laikui bėgant, įlanka tapo pagrindiniu išteklių šaltiniu ir itin svarbiu laivybos centru, o XX a. Įspūdinga, tačiau prieš 66 milijonus metų Meksikos įlankoje įvyko viena iš didžiausių katastrofų, kuri pakeitė mūsų planetos istoriją. Ši katastrofa sunaikino didžiąją dalį gyvūnų ir augalų rūšių, tarp jų ir dinozaurus. Vienas iš stulbinančių asteroido smūgio padarinių buvo milžiniško cunamio sukėlimas. Net ir šiandien Meksikos įlanka išlieka vieta, kurioje įvyksta pasaulį sukrėčiantys įvykiai.
Didžiausia ekologinė katastrofa, susijusi su naftos gavyba ir transportavimu, įvyko Meksikos įlankoje, kai 2010 m. balandžio 20 d. sprogo naftos platforma "Deepwater Horizon". Nuo tada iš gręžinio liejosi nafta, kuri jau padarė žalos Luizianos, Alabamos ir Misisipės valstijoms ir regione grasina sukelti ekologinę katastrofą. Tai yra didžiausia istorijoje ekologinė katastrofa, patvirtino JAV vyriausybė, paskelbusi iki šiol tiksliausius mokslininkų skaičiavimus. Iš pažeisto naftos gręžinio Meksikos įlankoje nuo ekologinės katastrofos pradžios balandžio 20-ąją išsiliejo 780 mln. litrų (4,9 mln. barelių) naftos. Mokslininkai mano, kad iš viso iš naftos gręžinio ištekėjo 4,9 mln. barelių naftos. Tačiau ne visą nafta išsiliejo į jūrą. 127 mln. litrų naftos pavyko surinkti. Per iki šiol didžiausią ekologinę katastrofą istorijoje 1979-aisiais Meksikos įlankoje į jūrą išsiliejo 3,3 mln. barelių naftos.
Šios ekologinės nelaimės pasekmės buvo itin skaudžios. Daugiau nei 400 rūšių, įskaitant delfinus ir banginius, susidūrė su išnykimo grėsme. Meksikos įlanka yra turtinga įvairiais ištekliais, kurie itin svarbūs regiono ekonomikai. Įlanka taip pat garsėja jūros gėrybėmis - čia sugaunama apie 40 % JAV komercinės žuvies. Svarbus vaidmuo tenka ir įlankos laivybai. Šis deguonies neturintis regionas užima maždaug 23 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, t. y. Trąšos ir dirvožemio dalelės skatina spartų dumblių, kurie iš vandens sugeria deguonį, augimą. Jos dydis 4,6 karto viršija aplinkosaugos ekspertų nustatytą leistiną ribą. Kaip nurodė T.Allenas, tiksliai įvertinti šios ekologinės katastrofos masto kol kas neįmanoma. Tačiau aplinkos apsaugos ekspertai perspėja, kad jos mastai gali viršyti 1989 metais įvykusią technogeninę nelaimę, kai iš tanklaivio "Exxon Valdez" prie Aliaskos krantų išsiliejo 11 mln. galonų (42 mln. litrų) naftos. Kaip paaiškino T.Allenas, pagrindinės pastangos turi būti nukreiptos į tai, kad būtų blokuotas po vandeniu esantis gręžinys. Jeigu to nepavyks padaryti, nafta gali tekėti iš jo dar tris mėnesius, pranešė jis. Ekologinę padėtį blogina tai, kad stiprus vėjas, pučiantis į krantą, ir bangos nuneša dalį užvarų, pastatytų, kad dėmė nesiplėstų. Pasak ekspertų, katastrofos grėsmė darosi vis realesnė, nes nafta jau ima pasiekti JAV pakrantės ruožą - Luizianos valstijos krantus.
Sprogimas Meksikos įlankoje veikusioje naftos platformoje "Deepwater Horizon", kurią eksploatuoja bendrovė "British Petroleum", įvyko dėl kol kas nenustatytų priežasčių. Per šį incidentą vienuolika žmonių žuvo, o pati platforma buvo smarkiai sugadinta ir nuskendo. Ketvirtadienį Luizianos gubernatorius Bobby Jindalas paskelbė valstijos teritorijoje nepaprastąją padėtį, o po dienos tokių pačių priemonių ėmėsi Floridos ir Alabamos gubernatoriai. Technogeninės katastrofos vietą sekmadienį ketina aplankyti JAV prezidentas Baracas Obama, kuris paragino panaudoti "visus prieinamus išteklius" nelaimės padaliniams likviduoti. Savo ruožtu šalies gynybos sekretorius Robertas Gatesas davė nurodymą nusiųsti į kovą su naftos dėme Nacionalinę gvardiją.
JAV prezidentas Barackas Obama dėl Meksikos įlankoje kilusios avarijos gegužės 27 d. draudimą gręžti šelfe pratęsė šešiems mėnesiams, taip pat uždraudė prie Aliaskos krantų Virdžinijos valstijoje ir Meksikos įlankoje atlikti žvalgybinius gręžimus.
BP išlaidos naftos nuotėkio likvidavimui ir su tuo susijusios išlaidos jau artėja prie 1 mlrd. Technogeninė katastrofa Meksikos įlankoje atnešė milžinišką žalą tiek gamtai, tiek jos maitinamiems žmonėms. Dešimtys krevečių žvejų laivų sūpuojami bangų stovi prieplaukoje, sausi tinklai gaudo tik orą. Vienas jų priklauso raumeningam vietnamiečių kilmės amerikiečiui Thuongui Nguyenui. 50 metų Th.Nguyenas kartu su savo ištikimu keturkoju dabar turėtų būti jūroje, dieną ir naktį traukti iš vandens pilnus tinklus. Tačiau jo planus sugriovė naftos dėmė, išplitusi Meksikos įlankoje po sprogimo naftos platformoje. Th.Nguyenas nemenką dalį savo gyvenimo praleidžia jūroje. Iš žvejybos gyvena visa jo šeima. „Dabar negaliu padėti nei sau, nei savo šeimai. Jaučiuosi, tarsi būčiau nevykėlis. Prieš 20 metų Th.Nguyenas pabėgo nuo komunistinio Vietnamo režimo ir apsigyveno Venise, Floridos valstijoje. Iš pradžių jis dirbo gamykloje, po to sutiko padėti savo dėdei, kuris vertėsi žvejyba. Sutaupęs pinigų, vyras nusipirko laivą „St. Th.Nguyeno gyvenimas tapo priklausomas nuo jūros. Jis aistringai pasakodavo žmonai, kad laivai, prieš aušrą išplaukiantys į jūrą su įjungtais žibintais, atrodo lyg judantis miestas. Kai 2005 m. JAV pietinei pakrantei smogė uraganas Katrina, Th.Nguyenas su šeima tuo metu buvo išvykęs. Grįžęs vietoje savo namelio jis rado tuščią vietą. Apgadintas laivas dreifavo už kelių mylių nuo tos vietos, kur buvo prišvartuotas. Prieplaukoje vyras rado susigūžusį šuniuką. Po kelių mėnesių gyvenimas grįžo į savo vėžes. Th.Nguyenas su šeima persikėlė gyventi į kitą vietą, surinko naują komandą, prisipirko ledo, pripildė kuro baką bei maisto dėžę ir vėl leidosi į jūrą. Th.Nguyenas jau buvo pamiršęs apie grėsmes, kurias kelia importas, svyruojančios kainos ir dokuose tvyranti įtampa. Krevečių žvejys supranta, kad nafta turi didelę reikšmę. Galų gale, jos reikia, kad valtis plauktų.
Britų naftos kompanijos „British Petroleum“, kuriai priklauso vis dar atviras gręžinys, padalinio Amerikoje viceprezidentas Lamaras McKay įžiebė netvirtą viltį, kad naftos išsiliejimas gali būti greičiau sustabdytas, jeigu per artimiausias 6-8 dienas pavyktų nuleisti ant pusantro kilometro gylyje esančios gręžinio angos skubiai pagamintą kupolą, kuriame besikaupianti nafta būtų pumpuojama į paviršių. Iš nuskendusio gręžimo įrenginio gręžinių į Meksikos įlankos vandenis išsilieja 100 tūkst. barelių naftos per dieną. Daugiau kaip 1,5 tūkst. B.Obama pažadėjo, kad jo administracija padarys viską, kas įmanoma, kad sumažintų šios nelaimės padarinius, taip pat reikalaus „British Petroleum“ padalinio Amerikoje padengti visus avarijos likvidavimo kaštus. Pirminiais vertinimais, naftos dėmės, slenkančios į rytinę JAV pakrantę, išsiliejimo padariniai gali atsieiti daugiau nei 4,6 mlrd.
Viena mokslininkų grupė, mėginanti nustatyti kiek naftos ištekėjo nuo šios avarijos pradžios, išsiaiškino, kad naftos plūsmas iš pažeisto gręžinio, priklausančio britų bendrovei "British Petroleum" (BP), yra 2-5 kartus didesnis negu buvo iki šiol apskaičiuota. Šio naftos išsiliejimo atgarsiai nuskambėjo iki pat Vašingtono, kur ketvirtadienį atsistatydino naftos gavybą jūroje prižiūrinčios federalinės agentūros vadovė. Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad iniciatyva likviduojant avarijos padarinius priklauso jo administracijai, o ne BP. Jo komentarai skyrėsi nuo ankstesnių Jungtinių Valstijų administracijos pareiškimų, kad vyriausybė tik prižiūri tas operacijas. BP pranešė pradėjusi dar neišbandytą procedūrą "top kill", kurią atliekant gręžinį mėginama užkimšti dideliu slėgiu pumpuojant į jį sunkų dumblą. Bendrovė nurodė, kad pradinis šios operacijos etapas vyko pagal planą ir kad po paros paaiškės, ar ji buvo sėkminga. Net pagal pačius kukliausius apskaičiavimus per pastarąsias penkias savaites į Meksikos įlanką išsiliejo apie 68 mln. litrų naftos. Pagal blogiausią scenarijų, šis kiekis gali siekti 148 mln. litrų. 1989 metais ant uolų užplaukus tanklaiviui "Exxon Valdez", į vandenyną išsiliejo beveik 42 mln. litrų naftos. "Dabar žinome pabaisos, su kuria kovojame Meksikos įlankoje, tikrąjį dydį, - sakė JAV Nacionalinės laukinės gyvūnijos federacijos pirmininko pavaduotojas Jeremy Symonsas. - BP paleido į laisvę nesustabdomą pasibaisėtino masto jėgą". Tuojau po sprogimo naftos gavybos platformoje BP ir JAV Pakrančių sargyba apskaičiavo, kad kasdien į aplinką patenka apie 795 tūkst. litrų teršalų. Tačiau prie maždaug 1,5 kilometro gylyje esančio gręžinio angos nufilmuotus vaizdus peržiūrėję mokslininkai šią savaitę sakė, kad tas plūsmas tikriausiai gerokai smarkesnis. JAV Geologijos tarnybos direktorė Marcia McNutt nurodė, jog dvi mokslininkų grupės apskaičiavo, kad iš gręžinio kasdien išteka 1,9-3,8 mln. litrų naftos. Tuo tarpu Vašingtone atsistatydino Mineralinių išteklių valdybos direktorė Elizabeth Birnbaum, kuriai šis postas priklausė nuo pernai liepos. Jos agentūra sulaukė griežtos kritikos iš abiejų pagrindinių partijų įstatymų leidėjų dėl pernelyg liberalios naftos gavybos darbų priežiūros ir neleistinai "šiltų" ryšių su ta pramone. Visuomenės apklausos rodo, kad amerikiečiai nepatenkinti, kaip dabartinė administracija reaguoja į šią katastrofą, tačiau B.Obama partikino gyventojus, kad vyriausybė valdo padėtį. "Aš prisiimu atsakomybę. Mano pareiga - pasirūpinti, kad šis (gręžinys) būtų uždarytas", - prezidentas sakė vienoje spaudos konferencijoje. Jeigu operacija "top kill" nepavyktų, BP nurodė turinti kelis atsarginius planus. Vienintelis nuolatinis sprendimas - išgręžti kitą gręžinį, tačiau jo įgyvendinimas užtruktų porą mėnesių. BP tokį planą ketina įgyvendinti, net jeigu pažeistą gręžinį pavyktų užkimšti dumblu ir užbetonuoti. Pastarasis naftos išsiliejimas yra didžiausias per JAV istoriją, tačiau dar ne pats didžiausias Meksikos įlankoje. 1987 metų birželį Meksikos teritoriniuose vandenyse sprogus naftos gavybos platformai "Ixtoc I", į jūrą išsiliejo 530 mln. litrų teršalų.
1989 metais per katastrofą kompanijos „Exxon“ tanklaivyje į jūrą išsiliejo apie 260 tūkst. barelių naftos, susidarė 28 tūkst. kv. kilometrų ploto dėmė. Avarija „Exxon Valdez“ tanklaivyje iki šiol buvo laikoma destruktyviausia ekologine katastrofa, kuri kada yra įvykusi jūroje. Tačiau naftos nuotėkis Meksikos įlankoje, anot C.Browner, savo padarinių mastais pralenkė tą katastrofą. „Į Meksikos įlanką įteka daugiau naftos nei kada mūsų istorijoje. Akivaizdžiai daugiau nei po avarijos „Exxon Valdez“ tanklaivyje“, - sakė ji.
Rangovo kompanija „Halliburton“ pripažino, jog užsakė ištrinti kompiuterinę medžiagą, susijusią su Makondo telkiniu - naftos ir dujų platforma Meksikos įlankoje, kurioje ir įvyko nelaimė. Paaiškėjo, jog dar statybų metu „Halliburton“ rekomendavo įrengti 21 centralizavimo įrenginį, tačiau nuspręsta išsiversti tik su šešiais. Už pažeidimą „Halliburton“ gali grėsti iki 200 tūkstančių dolerių bauda. Be to, bendrovė sutiko būti stebima valdžios institucijų dar trejus metus bei dalyvauti tolimesniame tyrime dėl platformos sprogimo. Kaip pažymi informaciją išplatinęs JAV teisingumo departamentas, Hiustone įsikūrusi kompanija „Halliburton“ jau anksčiau savo noru į Nacionalinį žuvų ir laukinės gamtos fondą pervedė 55 mln. bei 400 mln. Sprogimas ir gaisras „Deepwater Horizon“ įvyko 2010 metų balandžio 20-ąją. Po dviejų dienų platforma nuskendo, o į vandenį ėmė tekėti nafta. Nuotekį sustabdyti pavyko tik liepos viduryje. Atsakomybę prisiėmė britų „BP“. Gaisro metu platformoje žuvo 11 žmonių, o bendra ekologinės katastrofos žala vertinama daugiau kaip 12 mlrd. „BP“ jau buvo padavusi į teismą „Halliburton“ - ji apkaltino kompaniją sunaikinus įkalčius, susijusius su avarija Meksikos įlankoje. Britai tvirtino, kad rangovės vadovybė iškart po platformos sprogimo įsakė atlikti cemento ekspertizę.
Didžiausios istorijoje naftos išsiliejimo nelaimės:
| Kiekis (bareliai) | Įvykis | Data |
|---|---|---|
| 4,9 mln. | "Deepwater Horizon" platformos sprogimas, Meksikos įlanka | 2010 m. |
| 3,3 mln. | Avarija Meksikos įlankoje | 1979 m. |
| 4 mln. (mažiausiai) | Irako pajėgų naftos gręžinių naikinimas, Persijos įlanka | 1991 m. |
| Apie 1,7 mln. (530 mln. litrų) | "Ixtoc I" platformos sprogimas, Meksikos įlanka | 1979 m. |
| Apie 1 mln. (37 tūkst. tonų) | "Exxon Valdez" tanklaivio avarija, Aliaska | 1989 m. |
BP katastrofa Meksikos įlankoje [NVL_LT]
Nelaimė Meksikos įlankoje prasidėjo balandžio 20 dieną, kai jūrinėje naftos gavybos platformoje "Deepwater Horizon" nugriaudėjo sprogimas, o po dviejų dienų ta platforma nuskendo. Vienas mokslininkų grupė, mėginanti nustatyti kiek naftos ištekėjo nuo šios avarijos pradžios, išsiaiškino, kad naftos plūsmas iš pažeisto gręžinio, priklausančio britų bendrovei "British Petroleum" (BP), yra 2-5 kartus didesnis negu buvo iki šiol apskaičiuota. Šio naftos išsiliejimo atgarsiai nuskambėjo iki pat Vašingtono, kur ketvirtadienį atsistatydino naftos gavybą jūroje prižiūrinčios federalinės agentūros vadovė. Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad iniciatyva likviduojant avarijos padarinius priklauso jo administracijai, o ne BP. Jo komentarai skyrėsi nuo ankstesnių Jungtinių Valstijų administracijos pareiškimų, kad vyriausybė tik prižiūri tas operacijas. BP pranešė pradėjusi dar neišbandytą procedūrą "top kill", kurią atliekant gręžinį mėginama užkimšti dideliu slėgiu pumpuojant į jį sunkų dumblą. Bendrovė nurodė, kad pradinis šios operacijos etapas vyko pagal planą ir kad po paros paaiškės, ar ji buvo sėkminga.
Jei dabartinės prognozės yra teisingos, tai naftos nuotėkis gręžinyje „Deepwater Horizon“, esančiame Meksikos įlankoje, veikiausiai taps pačiu didžiausiu per visą JAV istoriją ir aplenks iki šiol didžiausią su naftos nutekėjimu susijusią nelaimę - 1989 metais įvykusį nuotėkį naftos gręžinyje „Exxon Valdez. Per dieną iš „Deepwater Horizon“ gręžinio į vandenyną nuteka po 5 tūkst. barelių naftos, o tokiu atveju, jei nuotėkis tęsis 90 dienų, tai per tą laiką į vandenyną pateks apie 20 mln. galonų naftos. Tačiau šis nuotėkis vargiai patektų net tarp 15 didžiausių naftos nuotėkių per visą istoriją.
Visgi pasaulyje didžiausias ekologines katastrofas, susijusias su naftos gavyba ir transportavimu, sukelia ne tanklaivių avarijos, o incidentai naftos gavybos platformose. Pavyzdžiui, 1979 m. šalia Meksikos krantų po tokios nelaimės nafta liejosi į jūrą beveik metus. Į aplinką pateko net 460 tūkst. tonų šio skysčio. O 2011-aisiais Meksikos įlankoje netoli JAV krantų įvykus avarijai platformoje „Deepwater Horizon“ žuvo 13 žmonių, nafta liejosi į jūrą 152 paras. Didžiulių nelaimių būna ir toli nuo jūros esančiose žemyninėse naftos verslovėse. Bene didžiausias naftos išsiliejimas į aplinką, gręžinių gaisrai vyko 1991-aisiais, Persijos įlankos karo metu.
tags: #tanklaivio #avarija #meksikoje